Svorį mesti būtų lengva, jei nebūtų taip sunku
Šią frazę išgirdę tie, kurie nors kartą bandė – nuoširdžiai linksi galvomis. Per kelis žiemos mėnesius visai nesudėtinga priaugti 5 ir daugiau kilogramų, tačiau atėjus vasarai jų taip pat lengvai numesti jau nepavyksta. Ir ima siaubingas pyktis, nes rūbai trumpomis rankovėmis išryškina „gelbėjimo ratukus” aplink pilvą, nuotraukose iš pasisėdėjimų gamtoje matote ne save, o kažkokį visai nepatraukliai atrodantį asmenį, o būti prie jūros iš viso kančia – nėra nei jėgų, nei noro žaisti kamuoliu, nei vienas maudymosi kostiumėlis neatrodo gerai… Tai kaip tuomet mesti svorį, kad iš karto matytųsi ir nereikėtų badauti? Atsakymai nustebins jus paprastais sprendimais.
Nesijauskite vieniši
Nors tarp Europos vyrų dar sklando legendos, kad Lietuvoje gyvena lieknos ir gražios merginos, realybė greitai šį įsitikinimą gali nustumti į nebūtį. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų turi antsvorio. Kas šeštas-septintas – nutukęs.
Antsvoris dažniau būdingas vyrams (ši tendencija didėja). Nutukimas būdingesnis moterims − kas penkta. Net jaunesnių žmonių (19–34 m.) tarpe kas ketvirtas turi antsvorį.
Nors džiugu, kad visgi nesame šioje srityje lyderiai, didžiausias antsvorio ir nutukimo paplitimas Europos Sąjungoje stebimas tarp Graikijos moterų (73 proc.) ir Kipro vyrų (83 proc.). Taip pat gana ryškus Suomijoje, Vokietijoje, Jungtinėje karalystėje bei Airijoje. Pagal antsvorį ir nutukimą Lietuva patenka į labiausiai nutukusių ES šalių dešimtuką.
Apmaudu, kad kai kurie gerieji didžios šalies JAV įpročiai mūsų dar nepasiekia, pavyzdžiui, valgyti greitą maistą išmokome, tačiau savo šalyje neturime Amerikoje gimusios savipagalbos grupių tradicijos. Bet kokia liga, patirtis, išgyvenimas gali nesunkiai į vieną būrį surinkti dešimtis amerikiečių, kad tas bendrumas padėtų jiems išlikti stipriais. JAV nutukimas yra įgavęs globalios epidemijos mastus, ten veikia daugybė antsvorį ar nutukimą turinčių asmenų savipagalbos grupės. Jie susirenka kartą per savaitę, kad kalbėdami kitiems patys sau atsakytų, kodėl priaugo tiek svorio, kodėl negali atsispirti pasisėdėjimui prie televizoriaus su traškučių ar ledų pakuote bei pasidžiaugtų numestais kilogramais, susilaikymui nuo pagundos. Lietuviams, deja, kol kas belieka tik pavydžiai žiūrėti į lieknus praeivius. Tačiau psichologai pataria kovoti su vienatvės jausmu paprastais būdais – kalbėtis su artimaisiais, draugėmis, savo aplinkoje atrasti stambių žmonių ir susivienyti bendram tikslui – numesti svorį.
Į pagalbą skuba gydytojai iš knygų
Knygynuose galite rasti ne vieną užsienio gydytojo parengtą knygą, kaip pakeisti mitybą ir atsikratyti perteklinio svorio. Daugelis vasaros metu, per atostogas skaito knygas. Daugelis kovojančių su antsvoriu nesugeba savarankiškai žengti pirmo žingsnio. Sunku nuo minčių – „rytoj pradėsiu” pereiti prie konkrečių veiksmų. Jei nėra kas palaiko kompaniją, mokytojo, dietologo sudaryto mitybos plano ar kokios palaikymo komandos, kartais puikiai suveikia nesantys šalia mokytojai – tai knygų autoriai. Knygą parašęs specialistas nuo pirmo puslapio argumentuoja savo poziciją, jis įtikina žmogų, kad jo siūlomas sprendimas yra paremtas mokslu, gydytojo asmeninėmis įžvalgomis ir patirtimi. Galiausiai, jis siūlo mitybos planą. Žodžiu, tereikia patikėti ir imtis tą įgyvendinti. O atostogos – palankus metas pokyčiams. Tuomet nedirbame, nejaučiame streso, mus būna apėmusi pakilesnė nuotaika ir yra didelis motyvas mesti svorį.
Lietuvos knygynuose neseniai pasirodė Amerikos gastroenterologės Robynne Chutkan knyga „Ideali organizmo būklė”. Savo pasakojimą ji pradeda nuo vieno dažnai stambesnius žmones kamuojančio simptomo – pilvo pūtimo. Juo skundžiasi beveik kas antras pas ją apsilankęs žmogus. Pilvo pūtimas vienas nebūna, dar pasireiškia raugėjimas, nevirškinimas, vidurių užkietėjimas arba laisvumas. Gydydami šiuos ir kitus sutrikimus R. Chutkan pastebėjo, kad vienas faktorius dažnai lieka nepastebėtas – tai mityba. Jos nuomone, maistas gali žmogų susargdinti ir gali pagerinti jo būklę. Nuostabiausia, kad laikantis jos rekomendacijų ne tik nustosite gadinti orą, tačiau ir svoris ištirps kaip pernykštis sniegas.
Gastroenterologė siūlo pradėti nuo kalbų apie jūsų tuštinimąsi – tuštintis reikia reguliariai ir be sunkumų. Tam ji pataria pasitelkti skaidulas ir kefyrą. Reguliarus kakojimas neleidžia kauptis organizme toksinams, kurie „išlenda” į odos paviršių kaip spuogai, raugėjimas ir bezdėjimas ar ant šlaunų pasireiškia celiulitu.
Daug kartų teko girdėti apie virškinimo trakto gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą? Gydytoja pataria – nustokite blogąsias bakterijas maitinti cukrumi ir tik didinti savo pilvo pūtimą. Geriau duokite gerosioms bakterijoms kefyro ir jos „pastatys į vietą” blogąsias, o jūsų nekamuos virškinimo sutrikimai.
Taip pat ji pataria pamiršti glitimo turinčias kruopas ir rinktis tas, kurios jo neturi – avižas, grikius, ryžius, nes, pasak R. Chutkan, net jei jums nediagnozuota celiakija, gali būti, kad turite padidintą jautrumą glitimui. O esant tokiam jautrumui, ne tik didėja svoris, tačiau iš ritmo išsimuša visa organizmo sistema, o tai gali turėti labai rimtų pasekmių, pavyzdžiui, virsti autoimuninėmis ligomis.
Gydytoja savo knygoje siūlo vos 10 dienų mitybos planą, kuris sugrąžins jūsų organizmo idealią būklę ir padės jums atgauti gražias kūno formas. Gal 10 dienų galima pabandyti?..
Lengvi apribojimai
Interneto platybėse galima rasti ne vieną patarimą tema „10 produktų, kurie tukina”, „10 daržovių, kurių nereikia valgyti” ir t.t. ir pan. Gydytojai dietologai tokius patarimus vertina skeptiškai, nes vieno produktų pašalinimas negali iš esmės išspręsti žmogaus sveikatos problemų ar padėti jam greitai numesti svorį.
Tinklalapis www.health.com siūlo susilaikyti nuo kai kurių produktų, kuriuos be reikalo giriame ir net reabilitavome dėl jų gero poveikio sveikatai, pavyzdžiui, dėl juose esančių antioksidantų ar kitų naudingų medžiagų. Siūloma įvertinti ne tik šių produktų naudą, bet ir didelį kiekį juose esančių kalorijų ir riebalų. Tai būtų:
- raudonas vynas (taurėje apie 130 kalorijų),
- juodas šokoladas (gabalėlyje yra 9 g riebalų),
- tuno salotos (užsigardinus majonezu bus 10 g riebalų),
- kava su pienu (300 kalorijų ir 15 g riebalų),
- jogurtai su skoniu (gali būti iki 26 g cukraus),
- kietas sūris (gabalėlyje yra 113 kalorijų ir 13 g riebalų).
Tačiau specialistai vieningai sutaria dėl kai kurių produktų, kurių laikantis svorį metančios dietos, reikėtų visiškai atsisakyti. Vėliau bus galima karts nuo karto (nepiktnaudžiaujant) kai kuo pasmaližiauti. Bet mėnesį ar du to visai neturėtų būti jūsų mityboje:
- Sviesto;
- Riebios grietinės;
- Majonezo;
- Riebios mėsos.
Lietuvių mitybos įpročių tyrimas parodė, kad sviestą (gyvūninius riebalus) ant duonos tepa kas antras lietuvis. Sviestą labiau mėgsta vyrai nei moterys. Margariną ar tepų riebalų mišinį dažniau vartoja vyresnio amžiaus žmonės. Nuo 18 iki 25 m. (kol dar sveikata leidžia) sviestą vartoja kas antras. Nuo 26 iki 35 m. sviestą jau renkasi tik trečdalis, 40 proc. šios amžiaus grupės žmonių jau renkasi tepų riebalų mišinį ar margariną ir išauga procentas visai nevartojančių riebalų. Po 46 m. vis tiek išlieka didelis būrys sviesto mėgėjų, tačiau daugėja ir tokių, kurie sviestą pakeičia margarinu (30 proc.) ar tepiuoju riebalų mišiniu (19 proc.).
„Dažnai žmonės klausia – kodėl tiek sergam, atsakymas paprastas – todėl, kad blogai valgome. Ir daugėja turinčių antsvorį. Jei žmonės rinkdamiesi maistą negalvoja apie sveikatą, vadinasi, sveikata dar nėra suvokta vertybė“, – sako prof. Rimantas Stukas, ne vienerius metus tiriantis tautiečių mitybos įpročius.
Maisto gaminimui lietuviai dažniausiai renkasi augalinį aliejų (82,2 proc.). Šį įprotį profesorius vadina geru. Tačiau jis sako, jog problema išlieka riebalų vartojimas kitur. „Kai riebalus tepame ant duonos, ant bandelės, turime suprasti, kad jų kiek užtepėme, tiek ir suvalgysime. Kiek reikėtų tepti riebalų ant duonos? Užtepti plonai ir peiliu nubraukti, kad duonos akutės užsipildytų“, – sako prof. R. Stukas.
Misija – pamilti daržoves
Taip pat mitybos įpročių tyrimai parodė, kad kaimo vietovėse šviežių daržovių žmonės valgo mažiau nei mieste. Kaimo vietovėse valgoma daugiau raugintų daržovių.
„Didžiausia lietuvių mitybos problema pavadinčiau šviežių daržovių nevalgymą. Kodėl reikia šviežių daržovių? Daržovės yra vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulų šaltinis, antioksidantų tiekėjas, jos tiekia mums biologiškai vertingas medžiagas ir jų, deja, mes gauname mažiausiai. Visuomenės sergamumas įvairiomis ligomis didėja, imuninė sistema silpnėja, o mes negauname mums reikiamų medžiagų. Tokie mitybos įpročiai negali patenkinti organizmo poreikio, silpsta imunitetas. Jeigu trūksta kokių nors medžiagų, gali atsirasti fiziologinių funkcijų sutrikimai. Nesakome, kad žmogus suserga, bet jo organizmas funkcionuoja ne taip, kaip galėtų“, – sako prof. R. Stukas.
1997 m. kasdien daržovių vartojo 70,3 proc. gyventojų. Per dešimtmetį (2007 m. tyrimas) daržovių vartojimo kasdien atsisakė 10 proc. lietuvių. Šių metų tyrimas rodo, kad dabar tik šiek tiek daugiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusiųjų daržoves vartoja kasdien. Per 16 m. daržovių vartojimo dažnumas krito per pusę.
„Mano manymu, pats žmogus turi suprasti, kad sveikata yra vertybė. Sveikata priklauso nuo mūsų gyvensenos, pusė sveikatos lemiame patys, o gal net ir daugiau. Jeigu nori būti sveikas, darbingas, vadinasi, turi rūpintis savimi. Ar žmogus pats pajėgus įvertinti savo mitybą ir suvokti, ko jam trūksta? Jis pajėgus suprasti, kas nupiešta maisto piramidėje. Svarbu, kad tą teoriją pradėtų taikyti, kad suprastų, jog pats sau gali padėt“, – sako mitybos specialistas.
Daržoves pamilti padės vegetarai, jų kavinėse, interneto tinklalapiuose (http://www.receptai.lt/ypatybes/vegetariski-patiekalai; http://www.gaspadine.lt/ypatybes/patiekalai_vegetarams) gausybė nesunkių receptų, kurie parodo, jog kopūstas, burokėlis ar žirneliai gali virsti prabangiausiu ir skaniausiu patiekalu. Tereikia pamilti daržoves.
Daiva Ausėnaitė
