Kaip po atostogų kuo greičiau įsitraukti į darbą?
Atostogos – geras dalykas, tačiau anksčiau ar vėliau jos baigiasi, o į darbą ne visi įsiliejame lengvai. Egzistuoja netgi specifinis terminas – „grįžimo po atostogų“ sindromas. Kodėl daugeliui darbas po atostogų kelia nerimą, stresą, galvos skausmus ir kitus negalavimus. Kaip sau padėti kuo lengviau prisitaikyti prie darbo ritmo?
Kalbamės su psichologe Aušra Drevinskiene.
Atostogos tam ir skirtos, kad žmogus pailsėtų, užmirštų darbo reikalus, rūpesčius, problemas. Kodėl tuomet pailsėjusiam žmogui sunku įsitraukti į darbo režimą? Juk jis grįžo pilnas jėgų, energijos, įspūdžių?
Pokyčiai visada kelia didesnį ar mažesnį stresą. Žmogus turi prisitaikyti prie pasikeitusio ritmo, tvarkos, aplinkos, darbų gausos ir t.t. Ir tam reikia laiko. Tas prisitaikymas ne visada paprastas, kartais pasireiškia tai, ką psichologai vadina „grįžimo po atostogų“ sindromu arba „grįžimo po atostogų“ depresija. Atostogos, ypač jei jos buvo kokybiškos, leido atsidurti tarsi kitoje planetoje, o dabar reikia sugrįžti į savąją planetą, vadinamą darbu ir kasdienine rutina. Tad visiškai natūralu, kad grįžti nėra taip paprasta, kaip norėtųsi. Ir visiškai natūralu, kad mes išgyvename tam tikrą liūdesio, blogos nuotaikos ir nusivylimo periodą.
Ar „grįžimo po atostogų“ sindromui rastis turi įtakos tai, ilgos ar trumpos buvo atostogos?
Žinoma. Be to, įtakos turi ir tai, kaip dažnai žmogus atostogauja: kuo rečiau atostogauja, tuo sunkiau sugrįžti. Galvoje ima suktis mintys apie atostogų idilę ir kasdienybės ir darbo pragarą. Grįžimą į darbą palengvina žinojimas, kad tai nebus vienintelės atostogos per dešimtmetį.
Kokiais požymiais pasireiškia minėtas sindromas? Ar yra kokių duomenų, kiek žmonių dėl to kenčia? Gal yra kokių įdomių tyrimų?
Kai kurių tyrimų duomenimis, 25–35 proc. žmonių patiria silpnesnius ar sunkesnius „grįžimo po atostogų“ depresijos simptomus. Paprastai būna liūdna, melancholiška nuotaika, apetito sumažėjimas, miego sutrikimas, kartais lengva apatija, nevilties ir nekompetencijos jausmai, nerimastingumas. Simptomai tęsiasi kelias dienas. Tačiau svarbu juos atskirti nuo klinikinės depresijos. Klinikinės depresijos simptomai labai panašūs, tačiau tęsiasi ilgesnį laiką. Be jau minėtų simptomų, gali būti ir kitų būdingų depresijos požymių: tampa sunku susikaupti darbui, sutrinka dėmesio koncentracija, aplanko įkyrios kaltės ir menkavertiškumo idėjos, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas, nemiga, sumažėjęs apetitas, savęs žalojimo ar savižudybės idėjos. Sunerimti ir kreiptis pagalbos į psichinės sveikatos specialistus reikėtų, jei šie simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.
Kokiems žmonėms sunkiau įsilieti į darbą po atostogų?Gal lemia charakterio, asmenybės bruožai, kt.?Galbūt tai sunkiau žmonėms, grįžtantiems į nemėgstamą darbą, retai atostogaujantiems ar apskirtai nemokantiems ilsėtis ir dirbantiems net savaitgaliais?
Tikrai taip, sunkiausia sugrįžti tiems, kuriems tenka grįžti į nemėgstamą darbą. Žinoma, ir tiems, kurių atostogos nenusisekė ar po atostogų visiškai neliko pinigų. Kalbant apie asmenybes savybes, sunkiau sugrįžti sekasi labiau rigidiškiems, mažiau lankstiems žmonėms.
Kokie psichologo patarimai, kaip lengviau grįžti į darbą?
Svarbiausia, nepervertinkite šio sutrikimo svarbos, tai normali jūsų organizmo reakcija. Nemažai specialistų pasaulyje domisi šia problema ir siūlo, kaip lengviau sugrįžti po atostogų. Pateiksiu, mano manymu, svarbiausius patarimus.
Pirmiausia – paskutinė atostogų diena. Nepaverskite jos darbų maratonu. Leiskite sau atsipalaiduoti ir daryti tai, ką norite. Jei norite pabaigti skaityti knygą, kurios nespėjote perskaityti per atostogas, skaitykite, jei nenorite skaityti – neskaitykite. Norite tvarkytis namus ir skalbti – tvarkykitės, tačiau, jei to visiškai nenorite, ir nedarykite. Pasidžiaukite paskutiniąja atostogų diena. Jei sudarysite ilgiausius darbų sąrašus ir jų nenudirbsite, jausite kaltę, kuri tikrai nepadės lengviau grįžti.
Jeigu keliavote, grįžkite keliomis dienomis anksčiau, geriausia, kad turėtume dar bent dieną ar dvi namuose.Taip pat svarbu paskutiniąją atostogų dieną pasistengti nueiti miegoti jums įprastu darbo dienoms laiku, jei atostogaudami šį ritmą pakeitėte. Pirmąją dieną darbe bus lengviau, jei gerai išsimiegosite.
Pirmoji diena darbe: nepulkite stačia galva į darbus, neplanuokite itin svarbių susitikimų ar darbų pačiai pirmajai dienai. Duokite sau laiko. Kai kuriems žmonėms labai padeda pirmąją dieną ateiti į darbą anksčiau: susitvarkyti stalą, peržiūrėti elektroninius laiškus, kurių, tikėtina, jau prisikaupė daugybė, susidaryti darbotvarkę, peržvelgti pokyčius ir t.t.
Prisiminkite geriausias, linksmiausias atostogų akimirkas, laikykite jas atmintyje, pasijuokite iš jų vėl ir vėl. Atostogos baigėsi, tačiau atsiminimai išlieka, naudokitės tuo.
Stenkitės įžvelgti ką nors gero ir pozityvaus ir savo kasdieniniame gyvenime. Išmokite džiaugtis mažais dalykais – juk laimė susideda iš smulkmenų.
Dėkojame už pokalbį.
Psichologė Aušra Drevinskienė
tel. 8*600 73248,
el. paštas – drevinskieneausra@gmail.com
