Stresas – pagrindinis darbe tykantis pavojus
Vienas pagrindinių pavojų sveikatai – stresas, kurį daugelis darbuotojų patiria praktiškai kasdien. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra teigia, kad stresas darbe yra antras veiksnys, kuris neigiamai veikia 28% darbuotojų sveikatą. Skaičiuojama, kad maždaug 50% darbuotojų dirba itin greitu tempu arba pernelyg įtemptai mažiausiai ketvirtį savo darbo dienos.
Besikeičiančios sąlygos darbo rinkoje reikalauja vis didesnės darbuotojų kompetencijos ir gebėjimų adaptuotis prie besikeičiančių situacijų. Informacinių technologijų plėtra radikaliai pakeitė darbo pobūdį, o šiuolaikinių technologijų pasaulio diktuojamos tendencijos reikalauja iš žmogaus itin didelio ir greito darbo tempo. Darbo vietoje žmogus neretai turi dirbti tarsi robotas – greitai ir tiksliai, o šalia didelio krūvio jam dar dažnai tenka pakelti įtemptus santykius su kolegomis ar viršininku. Šiuolaikinė darbo vieta daugeliu atvejų yra puiki vieta plisti stresui ir įtampai.
Stresas darbe gali būti kelių rūšių. Skiriami trys pagrindiniai stresoriai: psichiniai, socialiniai ir fizikiniai. Toje pačioje darbovietėje skirtingi darbuotojai gali pastebėti kelis ar vieną streso faktorių – visa tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualios reakcijos į streso šaltinį ir gebėjimą su juo susidoroti.
Stresas, kurį sukelia psichiniai faktoriai ir veiksniai, pirmiausiai atsiranda dėl itin didelio darbo tempo ar pernelyg aukštų reikalavimų. Darbuotojai, kurie nespėja ar neturi reikiamos kvalifikacijos, nespėja tinkamai ir laiku atlikti darbo, todėl jaučia nuolatinę įtampą. Darbovietėse gali būti keliami ir aukšti kokybiniai reikalavimai, t.y., iš darbuotojų reikalaujama suvokti ir apdoroti didelius srautus informacijos ar atlikti kompleksines užduotis. Atlikdami tokias užduotis darbuotojai susiduria su problemomis, kad nėra aiškiai suformuotas užduoties tikslas, sunku suvokti pateiktą informaciją ar nepakankamai supažindama su darbo arba užduoties pobūdžiu. Stresas darbe pasireiškia ir tada, kai darbuotojui keliami aukšti emociniai reikalavimai. Tai itin pasireiškia aptarnavimo sektoriuje, kuriame būtina visada būti maloniu ir geros nuotaikos, nepaisant visko. Stresas atsiranda ir tuomet, kai darbuotojai yra itin griežtai kontroliuojami, bijo suklysti, turi prisiimti didelę atsakomybę už savo ar kitų veiksmus bei žodžius.
Socialiniams stresoriams priskiriamas blogas mikroklimatas, izoliuotas ar naktinis darbas, baimė prarasti darbą bei informacijos trūkumas apie įmonėje vykstančius įvykius. Nuolatiniai konfliktai, diskriminacija, konkurencija, mažos tobulėjimo galimybės, nepakankamas vadovų ar kolegų įvertinimas taip pat prisideda prie streso ir įtampos atsiradimo darbe.
Trečiajai streso grupei, fizikiniams stresoriams, priskiriamas darbo vietoje jaučiamas karštis ar šaltis, triukšmas ar blogas apšvietimas. Stresas darbe atsiranda, kai dėl tinkamų darbo sąlygų nebuvimo tampa neįmanoma atlikti visų užduočių laiku, pavyzdžiui, dėl remonto darbų girdimas triukšmas ar esant dideliems karščiams neveikia oro kondicionavimo sistema.
Nuolatos patiriamas stresas sukelia sveikatos sutrikimus, kurie ilgainiui perauga į susirgimus. Streso sukeltiems sutrikimams priskiriami kraujo apytakos sutrikimai, virškinimo sutrikimai, skrandžio dirglumas, vegetatyvinė distonija, dėmesio sutrikimai, migrena ir galvos skausmai, neatsparumas ligoms, miego sutrikimai, nervingumas, išsekimas bei nuovargis. Šie sutrikimai gali progresuoti į širdies ir kraujo apytakos ligas, padidinti infarkto riziką, sukelti chronišką imuniteto mažėjimą, skrandžio ir žarnyno ligas, kvėpavimo takų ligas, psichikos ligas, depresiją bei įvairias priklausomybės.
Stresas neigiamai veikia ne tik darbo našumą, bet ir darbuotojų sveikatą. Kiekvienai įmonei reikalingas sveikas ir produktyvus darbuotojas, todėl vadovams ar su personalu dirbantiems žmonėms tenka ieškoti tinkamų būdų, kad stresas darbe nebūtų patiriamas.
