Gyvenimo tikslas – sėkmės šaltinis
Daugelis žmonių sutrinka, kai išgirsta klausimą „koks yra tavo gyvenimo tikslas?“. Teigiama, kad vos vienas iš šimto studentų žino, kodėl pasirinko savo studijas. O iš 20 suaugusių vos vienas užsiima ta veikla, kuri yra susijusi su jų įgytu išsilavinimu. Kyla klausimas, ar ši nežinomybė yra teigiamas dalykas? Ar nežinomybė gali skatinti tiek individo, tiek visos visuomenės progresą? Galime sutikti tikrai ne vieną žmogų, kuris nekelia sau klausimo apie gyvenimo tikslus ir dėl to jie nesijaučia prastesni. Tačiau savo gyvenimo tikslų žinojimas neabejotinai duoda tam tikro naudos.
Įprastai žmonėms vienos veiklos atrodo prasmingos, o kitos – ne, todėl specifinės veiklos leidžia žmogui jaustis arba gerai, arba priešingai – kelti susierzinimą. Veikloms prasmę suteikia mūsų vertybės – dalykai ir veiklai, kuriuos mes vertiname. Čia slepiasi ir gyvenimo tikslas. Pavyzdžiui, jeigu jūsų vertybė yra šeima, todėl jūs jausitės ramūs, jeigu daugiau laiko skirsite šeimai, o ne karjeros siekimui. O jeigu tokiam žmogui bus skiriami viršvalandžiai, jis jausis nelaimingas net ir gaudamas didelį atlyginimą. Todėl kiekvienam žmogui svarbu atsižvelgti į savo vertybes ir jomis vadovautis. Tik tuomet gyvensite prasmingai ir laimingai.
Kone kiekvienam žmogui svarbu, kad kiekvieną jaustųsi galintis panaudoti visą savo potencialą ir turėti galimybes saviraiškai. O tam reikia derinti savo mėgstamą veiklą ir turimą talentą. Tikriausiai nesuklysime sakydami, kad kiekvienas žmogus nori panaudodamas savo gebėjimus kurti pridėtinę vertę ir už tai gauti atlygį. Jeigu savo gyvenimą siejate su mėgstama veikla, jūs neišvengsite sunkumų, tačiau jums visuomet užteks jėgų ir ryžto šiems sunkumams įveikti.
Savo pomėgių pavertimas darbu turėtų būti kiekvieno žmogaus pagrindinis gyvenimo tikslas, kadangi jūs norėsite nuolatos domėtis tam tikra sritimi, sekti naujienas, o taip augsite ir mokysitės visą gyvenimą. Kuo daugiau domitės ir mokotės, tuo daugiau galite sukurti vertės, o dėl to didėja ir jūsų gaunamos pajamos. Tapti visiškai neįdomios srities profesionalu tiesiog neįmanoma.
Abiturientai dažnai jaučia spaudimą iš artimųjų, kad turi rinktis prestižinę profesiją ir stoti mokytis į geriausią šalies aukštąją mokyklą. Laimingi tie, kurių norai sutampa su artimųjų lūkesčiais. Tačiau dažniau pasitaiko priešingas atvejis, kai jaunuolis savo gyvenimą sieja su „neprestižine“ veikla. Jaunuolis gali baigti teisės studijas prestižiniame universitete, tačiau nebūti geru teisininku, nes tai nėra jo gyvenimo tikslas. Galbūt jis galėtų tapti puikiu ir profesionaliu batsiuviu ir taip užsidirbti kur kas daugiau pinigų nei dirbdamas mažoje teisininkų kontoroje. Jausdamas aplinkinių spaudimą ir nepalaikymą, jaunas žmogus gali palūžti ir pasiduoti artimųjų norui. Todėl po kelerių metų varginančio darbo jis greičiausiai atsigręš į savo ir savo norus bei pakeis kvalifikaciją. Tačiau tam jis bus sugaišęs brangų jaunystės laiką, todėl kiekvienam žmogui svarbu kuo anksčiau išsiaiškinti savo gyvenimo siekius ir vertybes.