Ar tikrai prostatos vėžio vyrai patys nepastebi?
Mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad, nesiimant jokių priemonių, jau 2020 m. pasaulyje vėžiu sirgs apie 30 mln. žmonių, o šiandien tokių ligonių yra apie 20 mln. Vasario 4-oji kasmet minima kaip Pasaulinė vėžio diena, kurios tikslas – gerinti visuomenės žinias apie vėžio ligą, skelbti aktyvios profilaktikos priemones – ankstyvos patikros programas, didinti žmonių susidomėjimą savo sveikata.
Ar gali vystytis vėžys, jei vyro PSA tyrimas normalus?
Iš onkologinių ligų vyrai dažniausiai serga prostatos vėžiu. Ankstyvų stadijų prostatos vėžys nepasireiškia jokiais simptomais. Kai žmogus jau ima jausti diskomfortą, kai sutrinka šlapinimasis, kai tenka kelis kartus naktį keltis į tualetą, kai skauda pasišlapinus ar nepavyksta pasišlapinti iki galo, liga dažniausiai jau būna progresavusi (3–4-tos stadijos). Tiesa, šie simptomai nebūtinai reiškia, kad tai jau prostatos vėžys. Panašiais negalavimais skundžiasi ir vyrai, kuriems nustatoma gerybinė prostatos hiperplazija arba akmenys šlapimo takuose ar kitos ligos. Tad būtent tam, kad būtų atmesta sunki ir gyvybei pavojinga liga – prostatos vėžys, ir reikalinga prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (toliau – Programa) ir PSA testas.
PSA – baltyminė medžiaga, kurią gamina prostatos liaukinis epitelis ir kurios nedideli kiekiai visada yra sveiko vyro kraujyje. Šiandien PSA testas yra jautriausias ir geriausias tyrimas, leidžiantis anksti nustatyti prostatos vėžį. Kita vertus, vien padidėjęs PSA dar nereiškia, kad vyras serga onkologine liga, nes PSA koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir sergant gerybine prostatos hiperplazija ar uždegimu.
Prostatos vėžiui įtarti vien PSA testo neužtenka, nes daliai pacientų PSA gali būti normalus, bet vėžys vis tiek vystysis. Todėl būtina urologo konsultacija, kad pacientą apžiūrėtų ir nuspręstų, kokius tyrimus dar reikia atlikti. Pvz., jei 80-mečio paciento PSA yra 4 ng/ml, jo toliau tirti galbūt ir nereikia, nes tokiame amžiuje tai nėra smarkus padidėjimas. Tačiau jeigu toks PSA yra 50-mečiui, jį būtina tirti nuodugniai (atlikti biopsiją, magnetinio rezonanso tyrimą, kt.).
Atliekant biopsiją imami mėginiai iš 8–12 prostatos vietų ir ieškoma piktybinių ląstelių. Jei jų bus rasta, labai svarbu įvertinti, kiek iš visų mėginių jų turi. Vėžinės ląstelės skirstomos į mažo, vidutinio ir didelio piktybiškumo. Pagal tai nustatoma pacientų rizikos grupė, kuri taip pat gali būti maža, vidutinė ar didelė.
Kokios yra kiekvienos stadijos prostatos vėžio gydymo galimybės?
Prostatos vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos, ligonio būklės, gretutinių ligų.
1-mos stadijos prostatos vėžys nustatomas, kai navikas nėra išplitęs už prostatos ribų, o iš paimtų 8–12 prostatos mėginių piktybinės ląstelės aptinkamos tik viename ar keliose. Toks vėžys vadinamas mažos rizikos ir tokiems ligoniams siūlomi keli gydymo būdai. Vienas jų – aktyvus stebėjimas, kai pacientui jokios gydomosios procedūros nėra atliekamos, o tik kas 3 mėn. tiriamas PSA. Šis būdas labiausiai tinka vyresniems nei 70 m. amžiaus vyrams, kai yra labai didelė tikimybė, kad žmogus sėkmingai nugyvens likusį gyvenimą, t.y. vėžys labiau neprogresuos ir liks mažos rizikos.
Kaip žmonės reaguoja, kada siūloma vėžio negydyti? Kai paaiškini, kad pacientas priklauso mažai rizikos grupei, o kiekviena invazinė procedūra blogina gyvenimo kokybę, daugelis su tokia aktyvaus stebėjimo taktika sutinka.
Kiti gydymo būdai – operacija, kai pašalinama visa prostata, išorinis ar vidinis spindulinis gydymas. Operacija – pats radikaliausias ir patikimiausias gydymo būdas, tačiau kartu ir labiausiai traumuojantis, nes 3–5 proc. pacientų po šios operacijos iš dalies nelaiko šlapimo, nereti ir potencijos sutrikimai. Tačiau ir tarp mažos rizikos pacientų yra vyrų, kurie visą laiką galvoti, kad vėžys gali progresuoti, ir ryžtasi operacijai.
Išorinis spindulinis gydymas trunka apie 7 savaites. Švitinimas vyksta mažomis dozėmis, be kontakto. Vidinis spinduliavimas – vadinamoji brachiterapija, kai į prostatą implantuojama apie 60–70 radioaktyvių sėklyčių, kurios visam laikui lieka kūne, o jų skleidžiama radiacija naikina vėžines ląsteles.
2-ra prostatos vėžio stadija nustatoma, kai navikas dar nėra išplitęs, tačiau piktybinių ląstelių randama didesniame kiekyje prostatos biopsijos mėginių. Esant šiai ligos stadijai tinka visi jau minėti gydymo būdai.
Pastarųjų metų pasiekimas – kai prostatos vėžio operaciją atlieka robotas chirurgas. Tai vadinamoji Da Vinči chirurginė sistema. Jos privalumas didžiulis, nes operacija būna daug tikslesnė ir mažiau žalojanti. Prostatos šalinimo metu naudojant robotą pavyksta išsaugoti nervus, dėl to didėja tikimybė, kad pacientas laikys šlapimą ir kad jo potencija nesutriks. Deja, Lietuvoje tokios sistemos nėra.
3-čia prostatos vėžio stadija – kai navikas išplitęs lokaliai. Tokiais atvejais ligoniams gali būti rekomenduojama operacija arba švitinimas, arba operacija ir švitinimas, arba švitinimas ir hormonų terapija. Gydant hormonais, blokuojama vyriškų hormonų, kuriais minta vėžys, gamyba, vyrams dirbtinai sukeliamas klimaksas. Taip vėžinės ląstelės netenka maisto, badauja ir nyksta.
4-ta prostatos vėžio stadija – kai navikas išplitęs į kitus organus, yra metastazių kauluose, limfmazgiuose. Šią ligos stadiją vyrai jaučia, dažniausiai kenčia dėl šlapinimosi sutrikimų. Esant šiai stadijai nei operacija, nei spindulinis gydymas neskiriami. Tokie ligoniai gydomi hormonų terapija. Vidutiniškai šis gydymas veiksmingas 2–3 metus, po to vystosi pripratimas prie vaistų, ir jie tampa nenaudingi. Tada, jei leidžia paciento būklė, skiriama chemoterapija. Jei po chemoterapijos būklė nepagerėja, skiriama naujos kartos hormonų terapija.
Labiausiai klaidinga nuomonė – vėžys nėra išgydomas
Visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad prostatos vėžio (ar apskritai vėžio) išgydyti negalima. Tai didžiausia netiesa. Dažniausiai onkologinės ligos yra išgydomos, jei nustatomos ankstyvų stadijų. Laiku nustačius ligą, reikia tik pasirinkti tinkamą gydymo būdą. Neretai būna, kad pacientui tinka keletas gydymo būdų. Tokiu atveju gydytojo pareiga išaiškinti kiekvieno būdo privalumus ir trūkumus, o renkasi pats pacientas.
Pats vyras prostatos vėžio niekada nepastebės, o jei pastebės, liga bus vėlyvos stadijos. Todėl raginame vyrus tikrintis, apsilankyti pas urologą, atlikti PSA testą, kad vėliau nereikėtų savęs kaltinti – kodėl laiku nenuėjau? Juolab kad profilaktika nėra skausminga, užtat leidžianti ligą užčiuopti pačioje užuomazgoje, o tai garantuoja visišką pasveikimą ir laimingą gyvenimą.
Gydytojas urologas Saulis Žilys
Vilniaus universitetas onkologijos institutas
Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva
659.909,011/01/15/LT
