Ar sėdimas darbas turi įtakos vyrų nevaisingumui?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nevaisingumo problemos kamuoja 8–10 proc. vaisingo amžiaus porų. Pagal kitą statistiką, sunkumų susilaukti kūdikio turi kas 5–7-ta pora. Poros puola ieškoti atsakymo, kuris partneris dėl to kaltas. Kaip rodo statistikos duomenys, poros negali susilaukti palikuonių 30 proc. atvejų dėl vyrų nevaisingumo, 30 proc. atvejų – dėl moterų, dar 30 proc. – dėl abiejų partnerių ir tik 10 proc. atvejų nevaisingumo priežastys nėra visiškai žinomos.
Civilizacijos pasiekimai, patogumai jau seniai kiša koją žmonių sveikatai, ne išimtis – vyrų lytinė sveikata ir vaisingumas. Sėdimas darbas prie kompiuterio, ilgas vairavimas taip pat didina riziką vyrams tapti nevaisingiems. Išsamiau apie tai kalbamės su habilituotu daktaru profesoriumi gydytoju urologu Baliu Dainiu.
Kokios priežastys sukelia vyrų nevaisingumą?
Priežasčių – begalė. Pavardinsiu svarbiausias. Viena jų – kai vyras negali pasiekti ar išlaikyti erekcijos. Taigi net ši šiuo metu gana gerai gydoma liga, t.y. erekcijos sutrikimas, gali būti vyrų nevaisingumo priežastis. Kita – kai sėklidės negamina spermos. To priežastys taip pat įvairios. Viena jų – įgimtas Y chromosomos defektas. Deja, kol kas nėra tokios genų pataisymo technologijos, kuri šią ligą išgydytų. Tad šia liga sergantys vyrai šiuo metu neturi galimybių susilaukti palikuonių.
Tačiau sėklidės gali negaminti kokybiškos spermos ir dėl kitų priežasčių, pvz., jei jos nenusileidusios ir jų temperatūra aukštesnė nei 35 °C. Kad sėklidės gerai funkcionuotų, jų temperatūra turi būti 2–4 °C žemesnė nei kūno. Todėl vyrai turėtų dėvėti sijonus, o moterys – kelnes. Ilgalaikiai spermos stebėjimai Anglijoje ir Prancūzijoje parodė, kad šiose šalyse vyrų spermos kokybė blogėja, o Škotijoje – ne, nes čia populiarūs kiltai (vyrų sijonai).
Išsiplėtusios sėklidžių venos (varikocelė), kai veninio kraujo sąstovis šildo sėklides, taip pat blogina spermos kokybę. Anksčiau ši patologija buvo nustatoma tikrinant šauktinių sveikatą. Dabar masiškai jaunuolių sėklidės nėra tiriamos, todėl vis dažniau liga diagnozuojama pavėluotai, ir tai atsiliepia vyrų vaisingumui.
Įtakos vaisingumui turi įvairios ligos, pvz., kiaulytė, todėl vaikus būtina skiepyti. Neigiamų pasekmių palieka lytiškai plintančios ligos, pvz., gonorėja. Vyresnės kartos gydytojai žino tokį posakį: 3 dienas negydoma gonorėja sukelia šlaplės uždegimą, 6 dienas – prostatitą, o 9 dienas – garantuotą nevaisingumą. Šis posakis rodo, kaip svarbu laiku ir greitai pradėti gydyti šią neretai pasitaikančią ligą. Pavojingos ir kitos infekcijos – chlamidijos, ureaplazmos, mikoplazmos, kt.
Be to, sėklidžių uždegimą (orsitą) gali sukelti ir paprasčiausias persišaldymas (maudynės šaltoje jūroje, sėdėjimas ant šalto grindinio, kt.). Jeigu uždegimas apima tik vieną sėklidę, vyras gali likti vaisingas, jei dvi – situacija komplikuojasi. Todėl jaunuolius reikėtų paprotinti nesėdėti ant akmenų, nepiktnaudžiauti šalta jūra.
Reikia žinoti, kad 90 proc. spermos sudaro prostatos ir sėklinių pūslelių sekretas ir tik 10 proc. – spermatozoidų koncentratas. Todėl sergant prostatitu, kai prostatos sekretas yra nevisavertis, nekokybiška tampa ir sperma. Deja, yra nemažai jaunų vyrų, kurių prostata dėl negydomų besitęsiančių uždegimų yra surandėjusi, todėl natūralus apvaisinimas neįvyksta ir reikia taikyti dirbtinius metodus.
Piktybiniai sėklidžių augliai – taip pat nevaisingumo priežastis. Reikia propaguoti, kad jaunuoliai apžiūrėtų savo sėklides, o, apčiuopę nelygumus ar kitus pakitimus, nedelsdami kreiptųsi į urologą, kad ištirtų, ar nėra piktybinių auglių. Diagnozavus piktybinį naviką sėklidėje, ji šalinama. Jeigu reikia šalinti abi sėklides, reikėtų pasirūpinti vyro sperma: ją užšaldyti, kad ateityje ji galėtų būti panaudota dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Taip pat to reikėtų imtis, jeigu vyrui planuojama prostatos operacija, jeigu jis nuo prostatos ligų vartoja vaistų ar yra gydomas spinduliais, chemoterapija, kt. Tokiais atvejais vyrų sperma turėtų būti saugoma spermos banke. Deja, tokia sistema mūsų šalyje nėra sukurta.
Vyrų vaisingumą mažina ir endokrininės ligos (hipogonadizmas), nepakankamas testosterono kiekis.
Dauguma vyrų, ypač jaunų, dienų dienas praleidžia prie kompiuterio ar vairuodami. Kas vyksta vyro organizme, kai jis ilgai sėdi? Kokia to įtaka vaisingumui?
Geras gyvenimas, darbas prie kompiuterio, ilgas sėdėjimas, mažas judrumas, socialinė ir ekonominė gerovė, be abejo, mažina vyrų vaisingumą. Kol kas statistinį vyrų vaisingumą aukštos gerovės šalyse palaiko emigrantai, kurie, priešingai nei, pvz., etniniai britai ar prancūzai, ne sėdi prie kompiuterio, o atlieka sunkius darbus. Judėjimas, fizinis darbas turi teigiamos įtakos vyrų vaisingumui.
Pažvelkite į vadovų kėdes – jos minkštos, solidžios, jose malonu sėdėti, tačiau kartu jos kelia didelę grėsmę vyrų vaisingumai. Minkštoje gilioje kėdėje sėklides užspaudžiamos, blogėja jų kraujotaka, be to, jos šyla, temperatūra peržengia optimalią ribą, t.y. 35 ° C. Visa tai neigiamai veikia vaisingumą. Nekalbant jau apie kompiuterių skleidžiamą radiaciją. Teko girdėti atvejį, kai 35 m. vyras susilaužė koją ir tris mėnesius dirbo namuose nešiojamuoju kompiuteriu gulėdamas ant sofos, kompiuterį pasidėjęs ant savęs. Prieš tai buvo atlikta spermiograma, jos parametrai buvo normalūs. Po trijų tokių darbo su kompiuteriu gulint mėnesių, kai jo žmonai reikėjo atlikti pagalbinį apvaisinimą, šio vyro spermiogramoje nebuvo nė vieno gyvo spermatozoido.
Kokių kitų profesijų vyrams rizika tapti nevaisingiems didesnė?
Vairuotojų profesija taip pat kelia riziką ir lytinei sveikatai, ir vaisingumui. Visų pirma dėl to, kad automobilio kabinoje nuolat veikia įrenginiai (šildytuvas, kondicionierius, kt.), kurie eikvoja deguonį. Todėl vairuotojas dažnai jaučia deguonies badą, o tai yra peilis sėklidėms, nes tam, kad gamintų daug spermatozoidų, jos turi gauti pakankamai daug deguonies.
Gerai, kad dabar tiek Lietuvoje, tiek visose Europos Sąjungos šalyse nėra švinuoto benzino, kuris taip pat labai kenkia vyrų vaisingumui. Todėl vairuotojai neturėtų pirkti pigesnio kitų šalių benzino, nes jis gali turėti švino. Neigiamai sėklidžių funkciją veikia ir vibracija. Na, vairuotojai taip pat ir minkštai sėdi.
Ką patartumėte, kad sėdimas darbas nekenktų vytų lytinei sveikatai?
Pirmiausia kas valandą, o dar geriau – kas 45 min., pakilti nuo kėdės, pavaikščioti, pamankštinti kojas, padaryti keletą pritūpimų. Dažnai vyrai sako, kad negali to daryti, nes dirba biure, kurio sienos stiklinės kaip akvariume, todėl vadovas iš karto pamatys, kad jis nedirba. Tuomet rekomenduoju bent kelias minutes pavaikščioti.
Kitas patarimas – pakeisti kėdę į kietesnę arba pasikloti specialius sėdynių užvalkalus – „medinius rutuliukus“. Taip sėdėdamas vyras remsis sėdimaisiais gumburais, nesėdės ant prostatos ir nešildys sėklidžių.
Esu matęs kėdę, kurios sėdimojoje dalyje skylė – kaip lauko tualete. Būtent tokia kėdė yra puiki pagalba vyrams, kurių darbas sėdimas ir kurie nori išsaugoti vaisingumą. Deja, kol kas jokia įmonė nesiėmė gaminti tokios kėdės, o iš išradimo tik juokiamasi, tačiau manau, kad tai tik laiko klausimas.
Visiems vairuotojams – ir profesionalams, ir vykstantiems su šeima į Palangą – rekomenduoju kuo dažniau sustoti, pavaikščioti, pakilnoti kojas, kad pagerėtų dubens organų kraujotaka, ir jokiu būdu nesėdėti poilsio aikštelėje ir neužkandžiauti už automobilio vairo. Būtina išlipti iš kabinos, bent jau apeiti ir apžiūrėti automobilį. Ypač tai svarbu tolimųjų reisų vairuotojams. Pabrėžiu, minkštas sėdėjimas – žingsnelis prostatito ir spermos blogėjimo, o galiausiai ir nevaisingumo link.
Ir labai svarbu– nelaikyti kompiuterio arti lytinų organų, čia turiu omenyje nešiojamuosius kompiuterius, daug kas juos mėgsta pasidėti ant kelių ir taip naršyti po internetą.
Kas dar mažina vyrų vaisingumą?
Rūkymas, piktnaudžiavimas kava, nutukimas, alkoholis, narkotikai, cheminės medžiagos (dažai, lakai, herbicidai, pesticidai, kt.), elektromagnetinių laukų bangos, kompiuterių, televizorių spinduliuotė, elektros virinimo aparatai, nevisavertė mityba ir kt.
Sėklos gamybos procesas – sudėtingas. Kaip galima jį pagerinti?
Sėklos gamybos procesas – labai sudėtinga biologinė procedūra (spermijai subręsta per 72 dienas), kuriai labai lengva pakenkti. Spermatogenezės metu žmogaus kūnui reikia tam tikrų agentų (medžiagų), būtinų įvairiems vystymosi etapams, – aminorūgščių, mikroelementų, vitaminų ir įvairių kitų medžiagų. Tik šios specifinės maistingos medžiagos sudaro būtinas išankstines sąlygas normaliai ir sveikai spermatogenezei. Dėl įvairių gyvenimo būdo įpročių ir negatyvių gyvenimo stiliaus veiksnių labai greitai šių medžiagų gali imti trūkti, tačiau dažnai tie, kuriems taip nutinka, to nepastebi. Todėl būtina reguliariai gauti pakankamai šių maistingųjų medžiagų. Žinomi mokslininkai jau ištyrė ir apibūdino daugelį medžiagų, kurios yra gyvybiškai svarbios optimaliai spermatogenezei. Visų ištirtų maistingų medžiagų veiksmingumas visuotinai pripažintas, kadangi jų teigiamas poveikis spermatogenezei įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų ir bandymų.
PROfertil® – tai vitaminų kompleksas vyrų vaisingumui gerinti, specialios medicininės paskirties maisto produktas. Vartojamas tik mitybai reguliuoti esant sumažėjusiam vyrų vaisingumui, siekiant susilaukti vaikelio. Unikali PROfertil® formulė su į jos sudėtį įeinančiomis medžiagomis sukurta pagal mokslinių tyrimų ir bandymų rezultatus, ir pati ypatinga PROfertil® sudėtis taip pat jau įrodyta klinikinių tyrimų metu. PROfertil® – tai produktas, specialiai sukurtas spermos kokybei, taigi kartu vyrų vaisingumui gerinti.
PROfertil® veikliosios medžiagos: L-karnitinas, L-argininas, kofermentas Q10, vitaminas E, cinkas, folio rūgštis, glutationas, selenas. Paros dozė – 2 kapsulės, galima gerti iš karto arba per du kartus.
Tyrimų rezultatai parodė, kad veikliųjų medžiagų, įeinančių į PROfertil® sudėtį, vartojimo poveikis pasireiškė nuo spermos kokybės pagerėjimo iki visiškai normalių spermatogramų.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Natalija Voronaja
