Prie ko gali privesti negydoma depresija?
Sakyti, kad mums depresija, mėgstame, tačiau tik tada, kai kuo puikiausiai žinome, kad šia liga nesergame. Užtat tikrai sergantieji neretai nenori to pripažinti, juolab kreiptis į gydytojus. Prie ko gali privesti negydoma depresija?
Depresija – ne liga ir gydyti jos nereikia?
Yra žmonių, kurie mano, kad depresija – jokia liga, kad tai pačių žmonių apsileidimas. Tiesiog patys žmonės sau leidžia liūdėti, nieko neveikti, viskuo skųstis, būti slogios nuotaikos ir paprasčiausiai tinginiauti. Todėl, matydami tokį žmogų, jie jį bando auklėti, ragina susiimti, baigti sielotis, nesinervinti. Gydytojai įspėja, kad toks požiūris klaidingai pavojingas. Depresija – sunki liga, su kuria pats žmogus paprastai susidoroti negali, o negydoma depresija gali turėti itin sunkių pasekmių ir netgi baigtis mirtimi.
Depresijos pavojai
Depresijos negydant, anot gydytojos psichiatrės Jolitos Čeidienės, liga gilėja, o žmogus gali metų metus kentėti ne tik emocinį diskomfortą, jaustis prislėgtas, sugniuždytas, bet ir daugelį somatinių sutrikimų. Sergantiesiems depresija sunkiai sekasi dirbti protinį darbą, nes sunku susikaupti. Kita vertus, tokiems žmonėms apskritai sunku dirbti, jie tiesiog negali prisiversti pradėti ką nors veikti. Visa tai gali sukelti problemų darbe, šeimoje. Tokiems žmonėms būdingas kaltės jausmas dėl praeities įvykių, bejėgiškumas žvelgiant į nūdienos klausimus ir problemas, ir kartu visa tai lydi beprasmiškumo jausmas. Sergant depresija krenta savivertė, žmogus tampa uždaras. Jis neturi energijos, greitai pavargsta, yra vangus. Neretai tokie žmonės yra labai jautrūs, jie perdėtai reaguoja ir įsižeidžia dėl nekaltų ar dalykinių pastabų. Jiems gali pasireikšti nemotyvuotos baimės, nerimas. Esant sunkiai depresijos formai, neretai prireikia net hospitalizacijos, nes žmogui gali kilti minčių apie savižudybę.
Kas bus, jei depresijos negydysime?
Slogi nuotaika, apatija, gyvenimo džiaugsmo praradimas – ar tai priežastys, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją? Neretai žmonės, kenčiantys dėl depresijos, nesikreipia į medikus, nes mano, kad tai nerimta, kad su neigiamomis emocijomis, mintimis reikia susitvarkyti pačiam. Tačiau tai yra didžiulė klaida. Kodėl?
Visų pirma, anot gydytojos psichiatrės Svetlanos Baliūnienės, dėl to, kad depresija – tai ne tik bloga nuotaika. Tai liga, kuri vystosi sutrikus biocheminei pusiausvyrai smegenyse (svarbiausi neurotransmiteriai (cheminiai junginiai, pernešantys nervinį impulsą), susiję su depresija, yra serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas). Todėl susirgęs depresija žmogus pats iš ligos išsikapstyti negali. Taigi patarinėti depresija sergančiam žmogui, sakyti jam „susiimk, gana liūdėti, daugelio žmonių padėtis yra gerokai sunkesnė negu tavo“ yra didžiulė klaida, nes liga paveikia žmogaus mąstyseną. Todėl būtina kreiptis į gydytoją, ir toks sergančiojo žingsnis yra ne silpnybė, rodanti, kad jis pats nesugeba susitvarkyti su emocijomis, o, priešingai, stiprybė, nes jis pripažįsta ligą ir ieško pagalbos. Kreipimasis į specialistą – tai pirmas žingsnis sveikimo link.
Antra, gydytojos psichiatrės Jurgitos Vasiliauskaitės-Treinavičienės teigimu, negydoma depresija sukelia rimtas pasekmes. Ji paveikia visas gyvenimo sferas. Žmonės, kurie ilgą laiką kenčia nuo depresijos, gali prarasti darbą, draugus. Kenčia ir šeimyninis gyvenimas, kuris neretai baigiasi skyrybomis. Depresija sergantiems ir jos negydantiems žmonėms didėja pavojus tapti priklausomiems nuo alkoholio, nes būtent taurelėje nemažai žmonių bando paskandinti savo problemas. Tačiau neigiamos depresijos pasekmės paliečia ne tik nervų ir psichikos sistemas. Sergant depresija didėja tikimybė susirgti astma, širdies ligomis, paūmėja esamos lėtinės ligos. Negydoma depresija net 4 kartus padidina mirties tikimybę žmonėms, patyrusiems miokardo infarktą. Ir galiausiai pati baisiausia negydomos depresijos pasekmė – savižudybė. Apskritai sergant depresija apie savižudybę galvoja apie 50 proc. žmonių, o tarp nusižudžiusių apie 45–77 proc. būna sirgę depresija. Taigi negydoma depresija linkusi užsitęsti, kartotis, komplikuotis savižudišku elgesiu.
Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2020 m. depresija užims antrą vietą pagal mirties ir neįgalumo dažnumą, taip pat bus antroji tarp ligų (po išeminės širdies ligos), kurios smarkiai sutrikdo žmogaus gyvenimą: mitybos įpročius, miegą, darbą, gyvenimo kokybę.
Gera žinia, kad šiuolaikinė medicina gali išgydyti depresiją, sugrąžinti gyvenimo pilnatvės jausmą. Svarbu laiku kreiptis į specialistus, nes kuo anksčiau liga bus pradėta gydyti, tuo greičiau žmogus pamirš apie ją. Ir, priešingai, reikia žinoti, kad įsisenėjusi depresija gydoma daug sunkiau.
