Krūties vėžys: gyvenimas po gydymo, arba kaip nesusirgti vėl
Tyrimo duomenimis, kas antras mūsų šalies gyventojas bijo susirgti vėžiu. O jei tokią diagnozę jau girdėjo, gydėsi, tuomet dar didesnė baimė – kad liga nebesugrįžtų. Ką turėtų daryti moterys, kurioms buvo nustatytas krūties vėžys, kad kaip įmanoma sumažintų ligos pasikartojimo tikimybę: kaip elgtis, kaip gyventi?
Neaiškų sukietėjimą krūtyje aptikau pati, besimaudydama. Atlikti tyrimai patvirtino piktą ligą – gydytojai įtarė II stadiją. Tolesnis kelias – operacija, švitinimas, chemoterapija. Operacijos metu pašalino ir dalį limfmazgių pažastyje. Dėl to ranka tino, tirpo, ją skaudėjo, niežėjo. Nešiojau elastinę ortopedinę rankovę, dariau mankštas, masažus. Chemoterapijos atlaikiau 6 kursus, gana neblogai, nors, aišku, buvo ir sunkių dienų, kai smarkiai pykino, vėmiau, dėl to buvo labai silpna ir nieko nesinorėjo. Chemoterapija baigėsi, tačiau buvau labai nualinta. Daug skaičiau apie krūties vėžį, ieškojau patarimų. Bet pati savarankiškai jokiomis priemonėmis nesigydžiau. Tikiu vaistažolių galia, todėl kreipiausi į fitoterapeutą. Jis pasakė, kad kiekvienam vėžiu sergančiam ligoniui 5 metus patariama gerinti imunitetą, kraujodarą, vartoti antioksidantų, detoksikuojamųjų, navikų aktyvumą slopinančių, virškinamąją ir nervų sistemas gerinančių medžiagų. Vartojau įvairių vaistažolių, jų mišinių (medetkos, gysločio, mėtos, ramunėlių, žemuogių, juodųjų serbentų lapų, aviečių, ugniažolės). Tačiau laikiausi sudaryto plano, negėriau vienu metu visko, nes tai gali būti pavojinga – juk kiekvienas vaistas gali tapti nuodu, jeigu jo padauginsime. Vartoju vitaminų, sveikai maitinuosi ir labai bijau, kad liga vėl nesugrįžtų.
Liga įveikta, bet apie ją užmiršti nevalia
Gydymas baigtas, pasiekta remisija, tačiau, anot gydytojo onkologo-chemoterapeuto Alvydo Česo, tai nereiškia, kad galima visam laikui užmiršti apie ligą, tarsi užversti šį savo gyvenimo puslapį.
„Praktika rodo, kad jeigu ligonė nors kartą sirgo vėžiu, kad ir labai ankstyva ir neagresyvia vėžio forma, ji vis tiek priklauso didelės rizikos susirgti vėžiu grupei. Vėžio klasta – kad jis gali išsivystyti toje pačioje, kitoje krūtyje ar kitame organe, ir tai gali būti net visai kitokio tipo navikas. Tenka gydyti pacientes, kurioms krūties vėžys buvo sėkmingai išgydytas prieš 5, 8, 10 ar 15 metų, o dabar aptinkamas naujas navikas, kuris visiškai skiriasi nuo ankstesnio, nors ir randamas toje pačioje krūtyje. Parenkame gydymo planą ir gydome jį kaip naują naviką, o ne buvusios ligos atkrytį. Todėl užmiršti apie ligą nevalia“, – pabrėžia A.Česas.
Anot pašnekovo, kiekvienai moteriai stebėjimo ir profilaktinių patikrinimų planas sudaromas individualiai. Pirmuosius trejus metus rekomenduojama tikrintis kas 3 mėnesius, vėliau kas 6 mėn., o po 5 metų, kai pagal onkologijos standartą laikoma, kad ligonis pasveiko, – kartą per metus. Stebint, ar liga neprogresuoja, neatsinaujina, gali būti atliekama mamografija, krūtų magnetinio rezonanso tyrimas, vidaus organų, limfmazgių echoskopija, vėžio žymenų tyrimai, kai kada pozitronų emisijos tomografija, kaulų scintigrafija, taip pat kraujo tyrimai. Tačiau labai svarbi ir efektyvi priemonė yra savarankiška patikra.
Kam atsinaujinimo rizika didesnė?
Iš tiesų, ligos atsinaujinimas neretai smogia stipriau nei pradinė diagnozė. Anot onkologo-chemoterapeuto, plačiai žinoma, kad kuo didesnė vėžio stadija, tuo didesnė jo atsinaujinimo tikimybė. „Tačiau navikai dar skirstomi pagal tam tikrus tipus, kurių yra 4 grupės. Kai kurių tipų navikų atsinaujinimo tikimybė labai didelė, ir ji netgi nėra susijusi su ligos stadija, nes naviko agresyvumo ar genetiniai molekuliniai faktoriai yra labai nepalankūs. Todėl ligos pasikartojimo, progresavimo rizika kiekvienai pacientei nustatoma individualiai. Pvz., gali būti tokie rizikos veiksniai, kaip labai didelis navikas, pažeisti limfmazgiai (IIIA ar IIIB stadija), vyresnis amžius, tačiau pagal ligos tipą – navikas mažai agresyvus. Tokiu atveju moteris gali laimingai nugyventi visą gyvenimą be ligos atsinaujinimo ir progresavimo“, – navikų skirtumus ir progresavimo riziką aiškina A. Česas.
Kaip elgtis, kad liga neatsinaujintų?
Gydytojas pažymi, jog labai svarbu, kad moteris vykdytų gydytojo numatytą stebėjimo ir patronavimo planą, laiku atliktų tyrimus. Vėžio pasikartojimo ir progresavimo profilaktikai tinka bendrosios sveikos gyvensenos nuostatos, nes jos stiprina organizmą, o tai savo ruožtu atitolina ligos atsinaujinimo periodą. Anot A.Česo, labai svarbu neužsiauginti papildomų kilogramų, nes yra įrodymų, kad krūties vėžys priklauso nuo antsvorio: kaip žinoma, padidėjęs riebalų kiekis, ypač pilvinis nutukimas, didina estrogenų kiekį, o šis didina ligos sugrįžimo riziką. Šansus, kad liga neatsinaujins, didina ir aktyvus sportas, sveika mityba, tinkamas darbo ir poilsio režimas.
Kokie požymiai rodo, kad liga sugrįžo?
Simptomai priklauso nuo to, kurioje vietoje vystosi metastazės. Gydytojas onkologas-chemoterapeutas pažymi, kad gana dažnai tokia vieta tampa kaulai. Kauluose esančios metastazės sukelia skausmą. Tačiau metastazių gali atsirasti ir smegenyse, kepenyse, plaučiuose ir t.t. Todėl galvos svaigimas, mėtymas į šonus vaikštant, pykinimas, vėmimas gali būti ne kraujotakos sutrikimo, insulto, bet plintančio vėžio požymiai. Pykinimas, vėmimas, skausmas po dešiniuoju šonkaulio lanku gali įspėti apie metastazes kepenyse. Dusulys, krūvio netoleravimas gali būti dėl metastazių plaučiuose arba dėl gydymo ir chemoterapijos sukelto širdies pažeidimo. „Svarbu stebėti savo organizmą, apie visus nerimą keliančius simptomus pranešti onkologui, o jis, paskyręs tyrimus, galės išsiaiškinti negalavimų priežastis“, – sako A.Česas.
Fitoterapija sergant krūties vėžiu
- Česas pritaria, kad fitoterapija – viena iš reabilitacijos priemonių – turi įtakos pacientų savijautai. „Jeigu po gydymo pacientės vartoja fitoterapeuto paskirtų vaistažolių, tai tikrai netrukdo sveikatinimo procesui. Pacientės tiki vaistažolių galia, be to, taip jos rūpinasi savo sveikata, neužleidžia, neužmiršta ligos, ir tai yra svarbiausia. Po vėžio gydymo organizmas būna nualintas, todėl kompetentingo fitoterapeuto paskirtas gydymas, kaip ir visos kitos priemonės, kurios padeda atkurti inkstų, kepenų, plaučių, širdies, smegenų funkcijas, taip pat labai svarbios“, – teigia medikas.
Vaistažolių galia ir pavojai
Anot vaistininko Virgilijaus Skirkevičiaus, yra augalas, kuris nuo seno žinomas kaip itin vertingas ir padedantis kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Šis augalas plačiai vartojamas ir Tibeto medicinoje. Tai ugniažolė. „Ugniažolė yra geltona, o rytiečiai šią spalvą sieja su kepenų veikla. Taigi ugniažolė veikia kepenis, gerina tulžies kokybę ir kiekybę, ji pasižymi ne tik nuskausminamuoju, spazmus malšinančiu poveikiais, bet ir veikia vėžį. Tačiau tai stiprus augalas, todėl rytiečiai ji vartoja tik dėdami į mišinius,“ – pastebi vaistininkas. Netinkamai, nesubalansuotais kiekiais vartojama, ji gali būti pavojinga ir nuodinga.
Fitoterapeuto Juozo Ruolios teigimu, ugniažolės paveiktos vėžinės ląstelės (ypač adenokarcinoma (piktybinės liaukinio epitelio ląstelės)) nebegali ne tik dalytis, bet ir plisti. Antinavikiniu aktyvumu pasižymi augalo sudėtyje esantys alkaloidai, su kuriais atlikta nemažai tyrimų. Visame pasaulyje ugniažolės preparatų skiriama penketą metų po radikalaus naviko gydymo. Tačiau, pavartojus per didelius kiekius ugniažolės „užpiliukų“ ar „arbatėlių“, galima pavojingai apsinuodyti. Geriau vartoti dozuotų, specialiai tam sukurtų ugniažolės preparatų, kuriuose tiksliai žinomas ugniažolės kiekis, ir jis yra saugus pacientui.
