Auginu alergišką vaiką
Auginu alergišką vaiką. Mamos pasakojimas
Ne taip jau ir seniai, XX amžiaus pradžioje, alerginės ligos buvo retenybė. Deja, šiandien – tai grėsminga pandemija. Vien tik Europoje alergijomis serga apie 150 mln. žmonių. Skaičiuojama, kad apie 30 proc. europiečių kenčia nuo alerginės slogos (šienligės), apie 20 proc. jų serga astma, o apie 15 proc. kamuoja alerginės odos ligos. Skaudu ne vien tai, kad labai dažnai šios ligos prasideda dar vaikystėje, bet ir tai, kad jos kartu su vaiku ir auga, ir keičiasi. Iš pradžių dėl alergijos maistui kūdikėlį beria, vėliau ima kamuoti alerginė sloga, kuri ilgainiui perauga ir į astmą.
Kaip susidoroti su viena dažniausių vaikų alergijos formų – alergine sloga? Atsakyti į rūpimus klausimus padės alergišką dukrytę auginanti mama. Juk būtent tėvų, kurių vaikai serga alergija, patarimai – patys geriausi, nes pačių išbandyti. Taigi kalbamės su aštuonmetės Rūtelės, gyvenančios Alytuje, mama Gabija.
Prašome papasakoti savo dukrelės ligos istoriją. Kaip ji prasidėjo, pasireiškė?
Alerginės bėdos mano dukrytę pradėjo kamuoti anksti – nuo kūdikystės. Iš pradžių Rūtelė ne viską galėjo valgyti: pastebėdavau, kad, suvalgius tam tikro maisto, ją išberdavo, ji imdavo kasyti kūnelį. Vėliau išsiaiškinau, kad bėrimai atsirasdavo, kai mažylė suvalgydavo kiaušinių, žuvies, braškių ar pomidorų. Dukrelei augant bėrimai lyg apmažėjo, tačiau pradėjau matyti, kad ji dažnai kvėpuoja pro burnytę, nes nosytė užgulta. Galiausiai sužinojome, kad mažylė serga alergine sloga (rinitu).
Kaip alergija pakeitė įprastą Rūtelės dienotvarkę, gyvenimo kokybę?
Suprantama, kad nuolat varvanti nosis, ypač mažam vaikui, kuris ne visada sugebėdavo nusišluostyti, sukeldavo didelį diskomfortą. Nosytės odelė dažnai būdavo nutrinta, sutrikdavo ir nakties miegas, nes jai būdavo sunku kvėpuoti. Dėl to, kad dukrytė neišsimiegodavo naktį, ji ir dieną būdavo irzli, nenorėdavo žaisti ir apskritai kuo nors užsiimti. Be abejo, kad labai dažnai tekdavo neleisti į darželį. Ne veltui sakoma, kad alerginių ligų poveikis gyvenimo kokybei yra toks pat sunkus, kaip ir vadinamųjų rimtų ligų, pvz., cukrinio diabeto. Taigi ir manoji dukrytė dėl alerginės slogos turėjo daug kentėti.
Labai daug skaičiau, domėjausi alergija: iš kur ji atsiranda, kaip ją gydyti ar įmanoma išgydyti… Sužinojau, kad mokslininkai yra nustatę, jog 40 proc. sergančiųjų alergijomis blogėja mokymosi rezultatai, o jei kartu vartojama raminamųjų vaistų, šis skaičius išauga iki 70 proc. Ir tai suprantama, nes alergija sutrikdo miegą, dėl to dieną vaikas būna išsiblaškęs, jo nuotaikos svyruoja, ir tai, be abejo, trukdo susikaupti, atlikti užduotis darželyje, vėliau ir mokykloje . Dukrelė nenorėdavo dalyvauti jokiuose darželio ir mokyklos renginiuose. Be to, dėl sergančio vaiko dažnai turėdavau praleisti darbą ir aš.
Kada pirmą kartą kreipėtės į medikus, ką jie nustatė?
Kaip žinoma, gana dažnai alerginės ligos nustatomos pavėluotai. Mūsų mažosios atvejis – ne išimtis. Mat iš pradžių manėme, kad dukrytė sloguoja, čiaudėja, nes nuolat peršąla. Sloga, čiaudulys kamuodavo mažylę ankstyvą pavasarį, todėl visą kaltę suversdavome vitaminų trūkumui, nusilpusiam imunitetui po žiemos… Vėliau ėmėme ieškoti alergeno. Kai Rūtelei buvo 4 metukai, gydytoja atliko tyrimus ir nustatė alergiją žiedadulkėms.
Kaip gydėtės?
Visi žinome, kad pagrindinė alerginių ligų gydymo sąlyga – alergeno pašalinimas. Tačiau kai yra alergija žiedadulkėms, toks patarimas sunkiai įgyvendinamas. Be abejo, stengėmės neiti į lauką vėjuotą, saulėtą dieną, kartu davėme vaistų nuo alergijos. Kol dukrelė juos gėrė, simptomai lyg ir palengvėdavo. Tačiau tik nustodavo, vėl viskas sugrįždavo. Patekdavome tarsi į užburtą ratą. Kad Rūtelė nuolat be perstojo vartotų vaistų, nenorėjau, nes įtariau, kad mano pažįstamos draugės dukrytei tie vaistai galėjo paskatinti astmos vystymąsi.
Tad kaip gydotės šuo metu?
Ieškodami išeities, kreipėmės į kitą gydytoją, ji ir pasiūlė poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją. Gydytoja paaiškino, kad šiam gydymo metodui galioja sena lietuviška patarlė: nuo ko susirgai, tuo ir gydykis. Poliežuvinės alergenų specifinės imunoterapijos produktas – tai alergenų tirpalas ar tabletės. Nustebino pati gydymo esmė: vaistai pagaminti iš tų pačių alergenų, kurie ir sukelia alergiją, t.y. jų sudėtyje yra tų pačių žiedadulkių, namų dulkių erkių, kačių, šunų pleiskanų, kt. Pritaikius šiuolaikines technologijas, alergenas išgryninamas, tiksliai apskaičiuojamas jo kiekis, stiprumas. Tai visiškai natūralus gydymo metodas: didelis privalumas, palyginti su tabletėmis iš cheminių medžiagų.
Rūtelė iš pradžių gaudavo mažas alergenų dozes, vėliau jos pamažu didėjo, kol organizmas priprato prie alergeno ir imuninė sistema nustojo į jį reaguoti kaip į priešą. Suprantu, kad būtent taip veikiama ligos priežastis.
Gydymas labai patogus, nes nereikia lankytis ligoninėje. Gydymo procesas vyksta namie.
Kokį poveikį pajutote? Ar pasikeitė dukrytės gyvenimo kokybė?
Noriu pasakyti, kad poveikį pajutome ne staiga, o pamažu: pirmiausiai pastebėjome, kad žiedadulkių sezono metu aprimo alerginės slogos simptomai. Džiaugiuosi, kad mergaitė pradėjo ramiai miegoti naktimis. Ji tapo žvalesnė ir dieną, noriai dalyvauja žaidimuose, mokosi naujų užduočių. Pradžiugino ir gydytojos pasakymas, kad poliežuvinės alergenų specifinės imunoterapijos poveikis išlieka ilgai, o kai kuriems pacientams – ir visam gyvenimui, net nustojus ją vartoti.
Informacija apie alergenų specifinę imunoterapiją
Šiuo metu alergenų specifinė imunoterapija – tai vienintelis gydymo būdas, galintis pakeisti natūralią alerginės ligos eigą ir veikiantis ligos priežastį. Be to, alergenų specifinė imunoterapija užkerta kelią alerginių ligų progresavimui.
Pranašumai:
- Poveikis išlieka ilgą laiką. Šis metodas ne tik sumažina simptomus gydymo metu, bet ir pasižymi ilgalaikiu poveikiu, kuris pasireiškia ir gydymui pasibaigus. Nustojus taikyti imunoterapiją, jos poveikis išlieka ne mažiau nei penkerius metus, o alergijos simptomai būna silpnesni.
- Veikia ligos priežastį, o ne tik pasekmes, t.y. simptomus.
- Apsaugo nuo įsijautrinimo naujiems alergenams. Esant vienam alergenui, labai didelė tikimybė, kad ateityje jų bus ir daugiau. Gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie iš pradžių būna alergiški namų dulkėms, vėliau katėms, po to žiedadulkėms, t.y. alergenų ratas plečiasi. Imunoterapija gali sustabdyti šį ratą ir neleisti plisti įsijautrinimui kitiems alergenams.
- Sergančiuosius alerginiu rinitu apsaugo nuo astmos išsivystymo, kas dažnai nutinka net ir vartojant vaistų nuo alergijos. Sergant alergine sloga 2–3 kartus dažniau susergama alergine astma. Tai dar žino ne visi, todėl nereti užleistos alerginės slogos, ypač vaikams, atvejai. Įrodyta, kad imunoterapija apsaugo vaikus nuo astmos.
- Saugiausias metodas: pasaulyje nėra buvę atvejų, kad poliežuvinė specifinė imunoterapija sukeltų sveikatai grėsmingų reakcijų.
- Natūralus metodas. Į vaistų sudėtį įeina tie patys alergenai, pvz., žiedadulkės, namų dulkių erkutės, t.y. viskas, kas sutinkama natūralioje aplinkoje. Palyginti su cheminiais vaistais, nėra pavojaus, kad vėl atsiras alergijos požymių.
- Sumažina anafilaksinio šoko tikimybę. Įrodyta, kad imunoterapija anafilaksinio šoko (pvz., įgėlus vabzdžiams) tikimybę sumažina nuo 75 proc. iki 5 proc.
Daugiau informacijos apie alergijos gydymą imunoterapija ir konsultuojančius gydytojus rasite čia: http://www.imunoterapija.lt/naudinga–zinoti/naudingos–nuorodos/
