Erkinis encefalitas palieka pėdsakus visam gyvenimui net ir vaikams
Erkinis encefalitas – tai ne tik sunki liga, pavojinga dėl savo komplikacijų, bet ir mirtį nešanti grėsmė. Pirmas mirties atvejis šiais metais užregistruotas Zarasų rajone: gegužės 20 d. nuo erkinio encefalito mirė 68 m. vyras. Be to, reikia nepamiršti, kad reali galimybė užsikrėsti bet kuria iš erkių perduodamų ligų yra visoje Lietuvos teritorijoje.
Mindaugo istorija
Esu užkietėjęs grybautojas. Grybavimo stažas ilgas, ir visada maniau, kad užkrėstos erkės mane aplenks. Juolab kad kelis kartus jos buvo įsisiurbusios, tačiau jokių sveikatos sutrikimų nepasireikšdavo. Košmaras prasidėjo pernai, kai parėjęs iš miško aptikau dvi erkes: vieną galvoje, kitą – pažastyje. Tiesa, iš karto smarkiai neišsigandau. Ir iš tikrųjų kokias dvi savaites nieko blogo nejaučiau. Bet po to prasidėjo tai, ko niekam nepalinkėčiau: temperatūra pakilo daugiau nei 40 °C, buvo labai silpna, jaučiau, kad jėgos mane palieka. Ligoninėje man diagnozavo erkinį encefalitą. Buvo sutrikusi koordinacija – pro duris vos pataikydavau, net savaitę gulėjau reanimacijoje, o ligoninėje – apie mėnesį. Beveik visą laiką vėmiau, drebėjo rankos, kojos, vos neapakau, nuolat viską pamiršdavau. Ir dabar, praėjus metams, geriu vaistus, dažnai skauda galvą, sunku susikaupti, o darbingumas smarkiai sumažėjo. Jei galima būtų atsukti laiką atgal, būtinai pasiskiepyčiau. Neverta tampyti likimo už ausų ir tikėtis, kad užkrėsta erkė skirta ne man. Juolab kad yra patikima apsauga – skiepai.
Mindaugas, Trakų r.
Lietuva – padidėjusios rizikos zona
Sergamumo erkių platinamomis ligomis padidėjimas gali būti susijęs su daugeliu veiksnių: pasikeitusiomis klimato sąlygomis, kurios labai palankios erkėms ir smulkiesiems graužikams plisti (šiltos žiemos, drėgnos vasaros), padidėjusiu erkių agresyvumu, tobulesne šių ligų diagnostika.
Svarbu įsidėmėti, kad reali galimybė užsikrėsti bet kuria iš erkių perduodamų ligų yra visoje Lietuvos teritorijoje, o labiausiai jos paplitusios centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyje. Nustatyta, kad vidutiniškai kas 10-ta Lietuvos erkė yra encefalito viruso ar Laimo ligos sukėlėjo arba net abiejų nešiotoja. Erkės tūno žolėje, o ne ant medžių ar krūmų (erkės nepakyla nuo žemės aukščiau nei 1–1,5 metro), kaip daugelis dar mano. Kiek mažiau erkiniu encefalitu (EE) užsikrečiama per nevirintą ožkų, karvių pieną ar jų produktus. Aktyviausios erkės dažniausiai būna gegužės pabaigoje – birželio pradžioje ir rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo viduryje. Tačiau nereikia galvoti, kad, vos atšalus orams, išnyks ir erkės: jos aktyvios išlieka net esant 7°C temperatūrai.
„Nereikia manyti, kad apsisaugoti nuo erkių galima vien neinant į mišką. Jų gausu ne tik miškuose ir parkuose, bet ir miesto skveruose, Vingio parke Vilniuje ir panašiai“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis.
Statistikos duomenimis, dažniau erkių sukeltomis ligomis suserga vyresnio amžiaus žmonės: vyresni kaip 50 m. sudaro 35–70 proc. visų sergančiųjų. „Klaidinga nuomonė, kad vaikai iki 7 m. nesuserga erkiniu encefalitu. Jauniausias ligonis, kuriam buvo diagnozuota ši liga, – 3,5 mėn. kūdikis. Vaikai iki 16 m. sudaro apie 10 proc. visų sergančiųjų ir dažniausiai serga lengvesne ligos forma“, – sako profesorius.
Prof. V.Usonio teigimu, oficialiai skelbiami sergamumo erkiniu encefalitu skaičiai yra gerokai mažesni, nes dalis žmonių perserga lengva ligos forma, vadinamuoju „vasaros gripu“, ir į gydytojus nesikreipia.
Simptomai panašūs į gripo
Įsisiurbus infekuotai erkei, virusas pirmiausia dauginasi žmogaus odos ląstelėse, vėliau patenka į limfmazgius, o iš čia – į kraują. Po 2–3 savaičių nuo įkandimo liga prasideda labai ūmiai: pakyla temperatūra (daugiau nei 38 C) ir laikosi 3–5 dienas. Vėliau ligos simptomai tarsi išnyksta – kūno temperatūra tampa normali, žmogus jaučiasi patenkinamai. Tačiau po 1–2 dienų ligonis vėl pradeda karščiuoti, atsiranda stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, kartais sutrinka sąmonė. Tuomet matomi smegenų dirginimo požymiai ir, atlikus punkciją, nustatomi uždegiminiai smegenų skysčio pokyčiai. Jei ligos eiga sunki, atsiranda pečių lauko už kaklo raumenų paralyžius.
Vaistų nėra
EE diagnozuoti nėra lengva, nes visi išvardyti požymiai gali būti ir sergant kitomis ligomis. Todėl būtina tirti kraują, likvorą (smegenų skystį) ir ieškoti specifinių EE viruso antikūnų, t.y. būtinas serologinis tyrimas.
Kaip žinoma, vaistų, veikiančių erkinio encefalito virusą, nėra. Susirgus malšinami tik ligos simptomai: mažinama temperatūra, malšinamas galvos skausmas ir pan.
„Nuo erkinio encefalito miršta tik pavieniai ligoniai, tačiau ši liga labai sunkiai gydoma ir pavojinga savo komplikacijomis. Daugiau nei trečdaliui persirgusiųjų EE lieka ilgalaikių liekamųjų reiškinių, kurie neigiamai veikia persirgusiųjų darbingumą ir tolesnę gyvenimo kokybę. Maždaug 10 proc. persirgusiųjų lieka labai sunkių, invalidumą sukeliančių liekamųjų simptomų: paralyžius, raumenų silpnumas, sunykimas, traukuliai, psichikos sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, drebulys“, – pabrėžia profesorius.
Ar yra išeitis?
Žinant, kad liga sunki, specialistams nuostabą kelia vangus mūsų žmonių skiepijimasis nuo erkinio encefalito. Lietuvoje vartojama vakcina nuo erkinio encefalito priklauso negyvų vakcinų grupei, tad nereikia baimintis sveikatos sutrikimų po skiepų. „Tai saugios ir patikimos vakcinos. Nesu girdėjęs, kad kas nors po skiepų susirgtų erkiniu encefalitu“, – pažymi prof. V.Usonis.
Vakcinacijos nuo erkinio encefalito schema: po pirmosios vakcinos praėjus mėnesiui ar dviem, suleidžiama antroji dozė (po jos erkės įkandimas jau nebaisus), o, praėjus dar 9–12 mėn., – trečioji. Vėliau siūloma skiepytis kas 3–5 metus. Siūloma vakcinaciją pradėti kuo anksčiau, kad erkių aktyvumo metu žmogus turėtų stipriausią imunitetą, o jis įgyjamas suleidus antrąją dozę. Pagreitinta vakcinavimo schema taikoma prieš pat ar jau prasidėjus erkių aktyvumo sezonui, ir jos imuninio atsako efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais.
Kam ypač rekomenduojami skiepai?
Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti teritorijai. Didesnės rizikos grupėms priklauso miškų darbininkai, parkų priežiūros darbuotojai, taip pat pensininkai ir bedarbiai – miško ir lauko gėrybių rinkėjai. Tačiau nereikia pamiršti, kad erkę gali parnešti net jūsų mylimas gyvūnas, ir ji gali įsisiurbti jūsų vaikui. Gyventojų skiepijimas nėra finansuojamas valstybės. Gyventojai turėtų skiepytis savo arba darbdavių lėšomis, ieškoti rėmėjų, nes erkinio encefalito gydymas, reabilitacija po gydymo kainuoja keliasdešimt kartų brangiau nei skiepai. Vakcina kainuoja, tačiau reikėtų įvertinti, kad susirgus išleidžiama dešimtis kartų daugiau, ką jau kalbėti apie galimas komplikacijas ir ligos pasekmes, kurios lieka visam gyvenimui.
