Sekmadienio sindromas: kodėl daugelis žmonių nemėgsta pirmadienio?
Kone kiekvieną sekmadienį kažkur dingsta gera nuotaika, nesinori niekur išeiti ir apskritai nieko matyti. Kankina nepaaiškinamas nerimas, skauda galvą. Psichologai sako, kad tai sekmadienio sindromas.
Kodėl kiekvieną kartą atėjus sekmadieniui darosi bloga pagalvojus apie darbą?
Sekmadienio sindromas – pavojingas sveikatai
Sekmadienio sindromas pažįstamas daugeliui žmonių. Ką jis reiškia? Pirma, kad žmogus dirba ne tą, t.y. nemėgstamą, darbą. Antra, kad darbas jam galbūt ir patinka, tačiau jame jis vis tiek patiria įtampą, nes jo netenkina darbo aplinka, atmosfera kolektyve ar galbūt santykiai su bendradarbiais. Žmogus, kuris dirba mėgstamą darbą, gerai sutaria su kolegomis, jaučiasi darbe komfortabiliai, sekmadienio sindromo niekada nepatirs.
Sekmadienio sindromas gali pasireikšti nerimu, nenoru eiti į darbą, įtampa, nervingumu, galvos ar krūtinės skausmais, širdies plakimu, nemiga, skrandžio veiklos sutrikimais, kt. Esminis sekmadienio sindromo simptomas – nerimas, kuris ilgainiui gali sukelti įvairius fiziologinius pokyčius, pvz., širdies ritmo ar virškinamosios sistemos sutrikimus ir pan. Be to, nuolatinė įtampa ir nerimas gali tapti rimtų lėtinių ligų priežastimi.
Vadinasi, žmogus gali susirgti dėl to, kad nuolat dirba nemėgstamą darbą? „Be abejo, – sako psichologė Giedrė Gutautė Klimienė. – Ir nors per savaitgalį žmogus atsipalaiduoja, pailsi, tačiau sekmadienį nerimas ima stiprėti, o ir visą darbo savaitę nepraeina. Be abejo, po pirmadienio, antradienio žmogus adaptuojasi prie darbo sąlygų, tačiau vis tiek nuolat jaučia įtampą, stresą, o tai veikia jo fiziologiją. Taigi dėl to, kad žmogus dirba nemėgstamą darbą, gali išsivystyti širdies ir kraujotakos arba kitos rimtos ligos.“
Kaip nugalėti?
Pirma, išsiaiškinti, patinka darbas ar ne. Jeigu patinka, tačiau sekmadienio sindromas egzistuoja, būtina išsiaiškinti, dėl ko nesinori eiti į darbą. Kas negerai? Dėl ko sekmadienį ima kamuoti įtampa, padidėja nervingumas? Galbūt dėl santykių su kolegomis? Tuomet vertėtų su jais atvirai pasikalbėti. Galbūt dėl darbo atmosferos ar kolegų požiūrio į tam tikras situacijas? Tada galbūt reikėtų keisti savo požiūrį arba bandyti pakeisti kolegų. Bet kokiu atveju psichologai pataria pasistengti rasti diskomforto darbe priežastį ir ją pašalinti. Nes sekmadienio sindromas būtent ir parodo, kad darbe ne viskas gerai.
Nebijoti pokyčių
Jei kamuoja sekmadienio sindromas, netenkina darbas, jį būtina keisti? „Į tai reikėtų žiūrėti rimtai. Nors mūsų šalyje gana įprasta dirbti nemėgstamą darbą ir visiškai neatsižvelgti į tai, ko žmogus iš tikrųjų nori, į savo poreikius. Darbas dažnai laikomas vien pragyvenimo šaltiniu, o kad jis neatitinka žmogaus poreikių, lūkesčių ir užkerta kelią savirealizacijai, dažnai būna ne taip svarbu. Daug svarbiau turėti darbą apskritai“, – pažymi psichologė. Tačiau, anot jos, tai ir yra blogai, nes tokiu atveju žmonės nepalieka sau jokių galimybių susirasti patinkantį darbą. Galimybių tikrai yra daug daugiau, negu daugelis jų gali įsivaizduoti, pvz., verslo srityje, kt. O juk daugelis net nebando imtis savo verslo, nes yra įsitikinę, kad tai neįmanoma, labai sudėtinga. „Taigi rekomenduoju drąsiau įsiklausyti į savo poreikius, nebijoti naujų iššūkių, ryžtingiau ieškoti mėgstamos veiklos“, – teigia pašnekovė.
Kitas svarbus dalykas – nusiteikimas. Jei žmogus ieško darbo nusiteikęs, kad prisitaikys prie bet kokio pasiūlymo, kad viską iškentės, svarbu tik gauti darbą, jis tokį darbą ir susiras, ir jame nuolat kentės. O jeigu žmogus ieško darbo nusiteikęs, kad imsis tiks mėgstamos veiklos, bet ko nedirbs, jis ir susiras svajonių darbą.
Patarimai:
- Išsiaiškinti diskomforto darbe priežastis ir jas pašalinti.
- Nedirbti nemėgstamo darbo.
- Drąsiau klausyti savęs, savo poreikių.
- Teigiamai nusiteikti, nes tai padės surasti mėgstamą darbą.
Daugiau informacijos apie psichologę Giedrę Gutautę Klimienę rasite tinklalapyje www.seimospsichologas.org (tel. 8 615 95305)