Kaip naujiems mokslo ir darbo metams „parengti“ akis?
Vasarą ilsėjomės, atostogavome, keliavome, ir mūsų akys ne taip įtemptai dirbo. Grožėdamiesi gamtovaizdžiu ar architektūros statiniais, žiūrėjome į tolį, o tai, kaip žinoma, teigiamai veikia akis. O kur dar grynas oras, vitaminais trykštantys vaisiai ir daržovės, geros emocijos, didesnis nei įprasta fizinis aktyvumas. Visi šie vasaros ir atostogų privalumai prisidėjo prie sveikatos stiprinimo, akių – taip pat. Tačiau vasara baigėsi, ir turime persiorientuoti į naują gyvenimo tvarką. Kaip tai padaryti tinkamai? Kaip rudenį išsaugoti akių sveikatą?
Konsultuoja akių ligų gydytojas Ramūnas Riauka.
Akių sveikata – neaktualu?
Medikai nuolat kartoja, kad akių sveikata reikia rūpintis nuo kūdikystės, o pirmas apsilankymas pas akių gydytoją būtinas jau pirmaisiais gyvenimo metas. Tačiau ir vėliau tėveliai turėtų atidžiai stebėti vaiką, ar jis neprisimerkia, kai apžiūrinėja jį dominančius daiktus, ar ne per arti įsitaiso žiūrėti televizoriaus. Be abejo, rūpintis akimis turėtų ir tėveliai – akių priežiūra ir ligų prevencija aktuali bet kokiame amžiuje. Statistika rodo, kad sergančiųjų akių ir jų priedinių organų ligomis palaipsniui daugėja. Higienos instituto duomenimis, 2004–2015 m. regėjimo sutrikimų 0–17 m. amžiaus grupėje išaugo daugiau nei dvigubai. Jeigu 2004 m. iš tūkstančio šio amžiaus vaikų ir jaunuolių 98-iems buvo nustatyti regos sutrikimai, tai 2015 m. tokių atvejų jau buvo 233, t.y. daugiau nei kas penktas kentėjo nuo akių ligų. 2015 m. Higienos instituto statistika teigia, kad iš 100 suaugusiųjų (t.y. vyresnių kaip 18 m.) beveik 14 (13,7) serga kokia nors akių ir jų priedinių organų liga. Tarp vaikų (0–17 m.) šis skaičius dvigubai didesnis – 26,6. Tai reiškia, kad kas ketvirtą vaiką ar jaunuolį vargina akių negalavimai. O juk akių ligos smarkiai apriboja žmogaus galimybes, mobilumą, orientaciją, pojūčius, sutrikdo kasdieninę veiklą, sukelia socialinę atskirtį. Dažniausios akių ligos yra katarakta, glaukoma, akių junginės uždegimas (konjunktyvitas), trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, žvairumas, kt. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad yra tokia problema, kaip sausų akių sindromas, kuris sukelia didelį diskomfortą ir dėl kurio žmonės vis dažniau kreipiasi į akių ligų gydytojus. Sausų akių sindromo požymiai – tai akies skausmas, ašarojimas, perštėjimas, šviesos baimė, svetimkūnio akyse pojūtis.
Kodėl svarbu neužleisti ligos?
Sausų akių sindromas vystosi dėl dviejų pagrindinių priežasčių – per mažos ašarų gamybos arba per greito ašarų išgaravimo nuo akies paviršiaus. Ašaros yra labai svarbios, nes saugo akis nuo išdžiūvimo. Akių drėkinimas vyksta žmogui mirksint. Nemirksint ašaros išgaruoja per greitai, ašarų plėvelė plonėja. Ašaros sudėtyje yra druskų, ir kai vandens tūris mažėja, o druskų koncentracija išlieka ta pati, ašarų plėvelė tampa druskingesnė, t.y. ašaroje didėja druskų koncentracija, kuri ir žaloja akies paviršiaus ląsteles, erzina akis. Be to, sausų akių sindromo metu vystosi uždegimas. Negalavimo negydant, gali žūti junginės ir ragenos ląstelės, ilgainiui pažeidžiamos nervinės galūnėlės, ir gali atsirasti lėtinis skausmas.
Kas rudenį gali kenkti akims?
Rudenį didėja krūviai akims, nes moksleiviai ir studentai sugrįžta į mokymo įstaigas, paprastai intensyvesnis darbas vyksta ir biuruose, įstaigose, gamyklose. Ilgėjant vakarams, anksčiau temstant, vis dažniau užsidarome tarp keturių sienų ir tūnojame prie televizoriaus ar kompiuterio. Trumpėjant dienai, ilgėja laikas, kai naudojamės dirbtiniu apšvietimu. Tik sugrįžę po atostogų, būname labiau išsiblaškę, atsipalaidavę, sunkiau susikaupiame, todėl ne taip greitai, kaip įprasta, susidorojame su darbo užduotimis, o tai sukelia streso, įtampos. Rudenį mažėja saulėtų dienų, dažniau lyja, tad ir vaikai, ir suaugusieji mažiau laiko praleidžia gryname ore, kartu mažėja ir fizinis aktyvumas. Visa tai turi įtakos ir akių būklei.
Kaip akims padėti?
Savo akims padėsime, jeigu:
- Sveikai maitinsimės: valgysime daugiau lapinių daržovių, žuvies, produktų, kuriuose gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių.
- Užtikrinsime sveiką darbo aplinką. Išlaikysime tinkamą atstumą ir kampą iki kompiuterio ekrano, pasirūpinsime ūgį atitinkančia kėde. Monitoriaus ekrane nematysime atsispindinčios šviesos, nes atspindžiai priverčia akis įsitempti.
- Dirbdami kompiuteriu kas 45 min. darysime pertraukas. Atliksime akių mankštą: bent po kelias minutes žiūrėsime į tolį.
- Pasirūpinsime tinkamu atstumu žiūrėdami televizorių, skaitydami, megzdami ar dirbdami kitus su smulkiomis detalėmis susijusius darbus.
- Užtikrinsime tinkamą apšvietimą – naudosime dienos šviesą imituojančias liuminescencines lempas. Pasirūpinsime, kad šviesos intensyvumas būtų nei per ryškus, nei per blankus.
- Periodiškai tikrinsime akis pas akių gydytoją.
Kokius akių lašus pasirinkti?
Jeigu sausų akių sindromo simptomai jau vargina, vien aukščiau paminėtų priemonių nebeužtenka. Kartu rekomenduojama vartoti akių lašų, pvz., „Ocutears“, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties.
Hialurono rūgštis gaminama žmogaus organizme biocheminių procesų metu ir vadinama natūraliu drėkikliu. Svarbiausia ir sausoms akims naudingiausia hialurono savybė – kad jis sugeba sulaikyti vandenį, nes pritraukia iki tūkstančio kartų didesnį už save vandens kiekį ir neleidžia jam pasišalinti. Būtent tokio poveikio ir reikia pasireiškiant sausų akių sindromui.
Lašų išskirtinumas, kad jų sudėtyje esantis hialuronas yra didelės molekulinės masės. Kitaip sakant, toks, kuris kuo artimiau imituoja natūralaus hialurono poveikį. Būtent todėl šie lašai geriau, tolygiau pasiskirsto akies paviršiuje. Preparatas neturi jokių konservantų, kurie papildomai dirgintų akį. Be to, „Ocutears“ galima lašinti ant kontaktinių lęšių, o, atidarius buteliuką, jų galima vartoti 6 mėn. Ilgą tinkamumo vartoti terminą užtikrina pažangi patentuota technologija – specialus filtras, kuris neleidžia aplinkos orui patekti į buteliuko vidų.
Daugiau apie akių sveikatą skaitykite www.sausosakys.lt
