Kodėl po atostogų gali kankinti depresija?
Žmogui reikalingos atostogos, nes turi pailsėti tiek fizinis kūnas, tiek siela. Atostogaudami sprunkame iš užburto kasdienybės rato, galime atjungti protą nuo darbo ir mėgautis malonia veikla, skaityti, keliauti ir pan. Be to, darbas neretai asocijuojasi su stresu, kuris, savo ruožtu, gali būti įvairių ligų, taip pat ir depresijos priežastimi. Taigi atostogos yra ir tam tikra ligų prevencijos forma. Tačiau kokios naudingos atostogos bebūtų, vieną dieną jos baigiasi. Ar grįžimas į darbą po atostogų gali sukelti depresiją? Kaip ją atpažinti?
„Poatstoginė“ depresija gali kamuoti kas ketvirtą žmogų
Stresą ir depresiją, kaip to pasekmę, gali išprovokuoti daug priežasčių. Pavyzdžiui, net ir pačios atostogos, nes jos siejamos su kelionėmis, dienos ritmo ar maisto pokyčiais, todėl gali kelti vadinamąjį atostogų stresą. Kita vertus, grįžimas į darbą po atostogų irgi gali kelti stresą, nes pratęs ilsėtis, nespręsti jokių svarbių klausimų žmogus ima nerimauti, ilgėtis nerūpestingo gyvenimo, kai smegenis nebuvo apkrautos atsakomybe, sprendimų našta. O dabar vėl reikės kibti į darbus,prisitaikyti prie naujo darbinio ritmo, tvarkos, aplinkos, užduočių gausos. Ir šiam persiorientavimui reikia laiko. Todėl liūdesio, nusivylimo periodas yra natūralus ir medikai tai vadina „poatostoginiu“ sindromu ar „poatostogine“ depresija.
Kai kurių tyrimų duomenimis,net 25-35 proc. žmonių patiria silpnesnius ar sunkesnius „poatostoginės“ depresijos simptomus. Tai pasireiškia liūdna nuotaika, miego sutrikimais, apetito pokyčiais, gali kankinti apatija, žmogus ima galvoti, kad negali spręsti darbinių klausimų, kad neturi tam įgūdžių, kompetencijos ir t.t. Svarbu, kad šis periodas neužtruktų. Jeigu jis tęsiasi ne ilgiau kaip porą savaičių, žmogus susitvarko ir prislėgta nuotaika bei nenoras nieko veikti praeina, į medikus kreiptis nereikia. Tačiau jeigu išvardyti simptomai tęsiasi ilgiau kaip dvi savaites, tai jau gali būti ženklu, kad žmogų kankina depresija. Tokiu atveju būtina kvalifikuota pagalba.
Kokiems žmonėms „poatostoginės“ depresijos rizika didesnė?
Medikų teigimu, tai priklauso nuo daugelio dalykų. Pavyzdžiui ir nuo to, ar mėgstamą darbą dirba žmogus, ar atostogos buvo smagios ir pavyko pailsėti, ar priešingai nepasisekė ir t.t. Teigiama, kad įtakos turi ir žmogaus auklėjimas vaikystėje, charakterio savybės. Jeigu, pvz., tėvai diegė, kad vaikas turi būti atsakingas, siekti aukštumų, būti visur pirmas, bet džiaugtis ir mylėti gyvenimo neišmokė, tokio žmogaus rizika susirgti depresija bus didesnė.
Kaip atskirti depresiją nuo „poatostoginio“ sindromo?
Kaip jau minėta, vienas iš svarbių kriterijų yra laikas, kiek šie simptomai trunka. Klinikinės depresijos atveju jie tęsiasi ilgesnį laiką arba žmogų vargina ne mažiau kaip penki iš devynių depresijai būdingų požymių.
Gydytojai primena, kad klasikinė depresija pasireiškia šiais simptomais:
- prislėgta nuotaika;
- nenoru nieko veikti, kai net anksčiau mėgstama veikla neteikia jokio malonumo;
- kūno svorio pokyčiais: sparčiu liesėjimu ar storėjimu;
- nemiga ar priešingai nuolatini mieguistumu;
- dideliu energijos antplūdžiu, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas;
- emociniu nuovargiu;
- perdėtu kaltės jausmu, kurį keičia taip pat perdėtas savęs sureikšminimas;
- negebėjimu susikaupti ir priimti sprendimus;
- mintimis apie savižudybę arba bandymu nusižudyti.
Patarimai, kad darbas po atostogų nekeltų depresijos
- Paskutinę atostogų dieną nerekomenduojama stengtis nuveikti visko, ko nespėjote: neužsiimkite namų tvarkymu ar kitais buitiniais rūpesčiais, jei to visiškai nenorite, pasistenkite atsipalaiduoti ir daryti tai, ką norite. Jeigu buvote išvykę į kelionę, būtų gerai, jei grįžtumėte keliomis dienomis anksčiau, geriausia, kad turėtume dar bent dieną ar dvi namuose. Taip pat svarbu paskutiniąją atostogų dieną nueiti miegoti jums įprastu darbo dienoms laiku, jei atostogaudami šį ritmą pakeitėte.
- Pirmą darbo dieną rekomenduojama ateiti anksčiau ir susitvarkyti savo darbo stalą, peržvelgti elektroninį paštą, prisiminti ir sudėlioti darbus, tačiau nepriiminėti svarbių sprendimų ir neplanuoti itin svarbių susitikimų ar darbų.
- Antrą ir visas kitas dienas –rekomenduojama stengtis įžvelgti kažką gero ir pozityvaus ir savo kasdieniniame gyvenime, išmokti džiaugtis mažais dalykais – juk laimė susideda iš smulkmenų.
