Depresija gali išsivystyti ir dėl vitamino D trūkumo?
Nuo seno žinoma, kad vitaminas D turi įtakos kaulų stiprumui, jų mineralizacijai, o mūsų vaikai nebus tiesūs ir gražūs, jeigu šio vitamino truks. Tačiau pastarųjų metų atradimai smarkiai praplėtė požiūrį į vitaminą D, jo svarbą ir poveikį organizmui. Todėl šiandien vis labiau domimasi neklasikinėmis vitamino D galimybėmis. Vis labiau tyrinėjama vitamino D įtaka depresijai, lėtiniam nuovargiui, nuotaikų svyravimui.
Vitamino D yra beveik kiekvienoje ląstelėje
Ankstesnės mūsų žinios apie vitaminą D – tik ledkalnio viršūnė, palyginti su žiniomis, kurias turime dabar. Didelis lūžis supratime apie vitamino D poveikį įvyko, kai buvo atrasta, kad dauguma mūsų organizmo ląstelių turi vitamino D receptorių, o tai reiškia, kad prie jų prisijungus vitaminui D, ląstelėse įvyksta pokyčiai. Maža to, paaiškėjo, kad tie receptoriai yra prie ląstelės branduolio, vadinasi, ląstelė paveikiama taip, kad gali dalytis ir diferencijuoti (skirstytis pagal tam tikrus požymius). Šis veikimo mechanizmas nulemia sveikų tam tikro organo ląstelių dauginimąsi.
Kad pradėtų veikti dviem keliais į mūsų organizmą patekęs vitaminas D (su maistu ir iš odoje esančio provitamino D), jis turi būti du kartus aktyvuojamas. Viena aktyvacija vyksta kepenyse, kita – inkstuose. Vieną kartą aktyvuotas vitaminas D sudaro tam tikrą depą, sankaupas, kurias galime ištirti, t.y. nustatyti vieną kartą aktyvuoto vitamino D kiekį kraujyje.Vitaminas D organizme neaktyvuojamas, t.y. neveikia, kol nėra poreikio, o poreikis atsiranda, kai kraujyje sumažėja kalcio ir magnio kiekiai. Tada ir pradeda veikti vitaminas D, didindamas kalcio kiekį kraujyje.
Kokius negalavimus gali padėti įveikti vitaminas D?
Gerai žinoma, kad vitaminas D veikia kaulų apykaitą. Kitas svarbus vitamino D vaidmuo – poveikis imuninei sistemai. Vitamino D įtaka imuninei sistemai be galo svarbi sergant onkologinėmis ligomis.Nemažai tyrimų atlikta vertinant vitamino D poveikį sergantiesiems infekcinėmis, autoimuninėmis ligomis (reumatoidinis artritas, skydliaukės autoimuninės ligos ir kt.). Šio vitamino trūkumas siejamas su hipertenzija ir širdies ligomis. Atlikta nemažai darbų tiriant vitamino D reikšmę sergantiesiems prostatos, storosios žarnos vėžiu, t.y. ligomis, kurios dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.Kadangi vitamino D receptorių rasta lytiniuose liaukose, manoma, kad jis gali turėti įtakos ir vaisingumui.Puikiai žinome, kad odos, nagų, plaukų būklė labai priklauso nuo vitamino D kiekio mūsų organizme.Dar vienas be galo svarbus ir aiškiai įrodytas vitamino D poveikis raumenų-sąnarių sistemai. Visai neseniai atrasta, kad vitamino D stygius gali turėti įtakos depresijai vystytis, taip pat įvairiems nuotaikos ir pažinimo sutrikimams.
Tyrimai: vitamino D ir depresijos ryšys
Yra atlikta tyrimų su pagyvenusiais žmonėmis, kurie įrodė ryšį tarp vitamino D ir depresijos bei nuotaikos sutrikimų. Statistiniais duomenimis, depresija, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, kuriems, kaip žinoma, dažnai nustatomas vitamino D trūkumas. Todėl buvo ieškomas ryšis tarp depresijos ir vitamino D.
Tyrime dalyvavo 1200 vyresnių kaip 65-erių metų vyrų ir moterų.Tyrimo metu buvo nustatyta, kad žmonių, kurie serga lengva depresija, vitamino D koncentracija kraujyje buvo 14 proc. mažesnė, palyginti su tais, kurie depresija neserga. O žmonių, kurie serga stipria depresija, vitamino D kiekis kraujyje buvo dar mažesnis už įprastą.
Kita grupė, kurios rizika susirgti depresija didesnė, yra moterys. Jas ši liga kankina vidutiniškai du kartus dažniau negu vyrus. Manoma, kad įtakos tam turi hormonų svyravimai. Todėl depresijos rizika itin padidėja menopauzės periodu.
Depresijos vystymasis siejamas su sumažėjusia kalcio koncentracija, o, kaip žinoma, veiklios vitamino D formos organizme susidarymą reguliuoja kalcio ir fosforo kiekiai, paraskydinių liaukų hormonas. Taigi mažas kalcio kiekis gali padidinti depresijos riziką. Moksliniai tyrimai patvirtina ryšį tarp vitamino D trūkumo ir nuotaikų svyravimų po menopauzės. Kita vertus, manoma, kad vitamino D kiekis yra svarbus ir jaunesnėms moterims, nes atlikti tyrimai įrodė, kad kalcis kartu su vitaminu D padeda kontroliuoti nuotaiką prieš menstruacijas ir jaunesnėms moteris sumažina nerimą ir irzlumą.
Pagrindiniai vitamino D šaltiniai
Kad sukauptume pakankamą vitamino D kiekį, žmonėms, kurių oda šviesi, saulėje reikėtų pabūti apie 15-30 minučių, iki pirmo odos paraudimo, du–tris kartus per savaitę vasaros metu, nenaudojant apsauginių kremų. Sezoninis vitamino D svyravimas būdingas visiems, tačiau jaunas žmogus iki šaltojo sezono pradžios sugeba pasigaminti šiek tiek vitamino D atsargų, o vyresni žmonės – ne. Dėl to ir kalbama, kad vyresniems žmonėms vitamino D poreikis yra daug didesnis.
Natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, riebi žuvys, žuvų kepenys, jautienos kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys.