Ar dirbtinė šviesa gali žaloti širdį?
Apie dirbtinės šviesos žalą kalbama vis garsiau. Teigiama, kad ji neigiamai veikia akis, sutrikdo mūsų biologinį ritmą ir miegą. Yra duomenų, kad pamaininį darbą dirbantys žmonės, ilgą laiką praleidžiantys prie dirbtinio apšvietimo, dažniau serga onkologinėmis ligomis.Ar pavojingas dirbtinis apšvietimas, kompiuterių ir televizorių skleidžiama mėlynoji šviesa širdžiai?
Natūralios šviesos trūkumas
Lietuva yra tokioje geografinėje platumoje, kur natūralios šviesos trūkumas tęsiasi apie 5 mėnesius, t.y. maždaug nuo spalio iki kovo vidurio. Suprantama, kad šiuo rudens–žiemos periodu žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose, kur, be abejo, yra dirbtinis apšvietimas.Šaltais ar lietingais vakarais ilgiau laiko skiriama kompiuteriui, susirašinėjimams virtualioje erdvėje, televizoriui. Žodžiu, būname prietaisų, kurie skleidžia mėlyną šviesą, apsuptyje. Mėlynos šviesos šaltiniai yra ir dienos šviesos (fluorescencinės), ir LED taupiosios lemputės.
Dirbtinės prietaisų skleidžiamos šviesos poveikis žmogui nuolat tiriamas. Yra duomenų, kad jis potencialiai žalingas sveikatai.
Kaip dirbtinė šviesa kenkia širdžiai?
Svarbiausia, ką neigiamo padaro dirbtinė šviesa, –tai išbalansuoja mūsų vidinį biologinį laikrodį, išderina biologinius ritmus. Cirkadiniais vadinami tie biologiniai ritmai, kai organizmo funkcijų svyravimas dėsningai kartojasi per parą (lot. circa – maždaug, dies – diena, para). Tokiu ritmu keičiasi žmogaus kūno temperatūra, pulsas, arterinis kraujospūdis, hormonų sekrecija, skrandžio sulčių gamyba, ląstelių dauginimasis ir daugelis kitų funkcijų.
Taigi ryšys tarp organizmo funkcijų ir biologinių ritmų šiandien jau niekam nekelia abejonių.Teigiama, kad, mažėjant saulės šviesos, sutrinka cirkadiniai ritmai, lemiantys, kada žmogus miega ar prabunda. Akies tinklainės foto-receptorius pasiekusi šviesa sukelia nervinius signalus, kurie keliauja į kelias smegenų sritis. Viena smegenų sričių į šviesos signalą atsako melatonino kiekio gamybos mažėjimu. Dėl to dieną esame budrūs. Kita vertus, melatonino kiekis organizme didėja sutemus, tada žmogus jaučiasi mieguistas ir ruošiasi miego ciklui.
Dirbtinė, mėlynoji šviesa melatoniną slopina labiausiai, dėl to organizmas nėra tinkamai paruošiamas miegui. Manoma, kad melatonino gamyba sutrinka net tuo atveju, kai prie kompiuterio būname likus 5 val. iki miego. Kuo tai žalinga?
Tyrimai rodo, kad melatonino sumažėjimas naktį sukelia nemigą. Tačiau, išsibalansavus biologiniam laikrodžiui, žmogų kankina ne tik miego sutrikimai –tai gali sukelti ir blogesnių pasekmių, pvz., skatinti širdies ir kraujagyslių ligas, nes melatoninas atsakingas ne tik už kokybišką miegą, bet ir sveiką kraujo spaudimą,cukraus kiekį kraujyje ir riebalų skaidymą.Kiti mokslininkai teigia, kad biologinio laikrodžio išbalansavimas skatina streso hormonų gamybą, o tai irgi neigiamai atsiliepia širdžiai ir kraujagyslėms.
Naktinis darbas didina širdies ligų riziką
Naktinio darbo žala sveikatai vėlgi siejama su biologinio laikrodžio išbalansavimo pasekmėmis. Yra duomenų, kad naktimis dirbančius žmones dažniau ištinka infarktas, jie labiau linkę sirgti širdies ligomis.
Kaip paros ritmo sutrikdymas veikia žmogaus organizmą, buvo stebėta atliekant tyrimą, kurio dalyviai 8 dienas buvo priversti kasdien keltis 4 valandomis vėliau nei ankstesnę dieną. Buvo imamas jų kraujas ir visą parą stebimas kraujo spaudimas, širdies ritmas, kūno temperatūra ir deguonies pasisavinimas. Nustatyta, kad gana greitai tiriamiesiems padidėjo streso hormono kortizolio kiekis. Kortizolis – tai antinksčių gaminamas hormonas, kuris padeda reguliuoti arterinį kraujo spaudimą ir yra svarbus normaliai širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijai. Taip pat tyrimo dalyviams buvo nustatomas padidėjęs kraujo spaudimas. Taigi net neilgai trunkantis biologinio ritmo sutrikdymas sukelia rimtus pokyčius.
Patarimai, kad širdis būtų sveika
Dirbtinės šviesos neatsisakysime, tačiau vakarais turėtume riboti darbą kompiuteriu, vengti ryškios lempų šviesos. Kuo blankesnė šviesa, tuo melatonino slopinimas įvyksta per ilgesnį laiką. Idealiausia šviesa vakarais, ypač miegamajame, – raudona, ji mažiausia trikdo biologinį laikrodį. Kad miegas būti kokybiškas, svarbu laikytis miego higienos:
- Nuolat ryte keltis tuo pačiu laiku.
- Nesnausti dieną.
- Eiti miegoti tik tada, kai miego norisi.
- Miegoti tiek, kad ryte jaustumės pailsėję ir žvalūs.
- Stengtis, kad miegamojo aplinkoje nebūtų triukšmo, nes triukšmas kenkia miegui.
- Miegamajame neturi būti per šilta, nes, per šiltai miegant, miegas blogėja, tačiau per šaltas oras taip pat negerina miego.
- Vakare negerti kavos, arbatos.
Taip pat reikia nepamiršti, kad svarbiausi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai yra netinkama mityba ir per didelis „blogojo“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekis, rūkymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, stresas, poilsio stoka.Todėl reikėtų koreguoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą, atsisakyti žalingų įpročių, mažinti antsvorį, išmokti tinkamai reaguoti į stresą, priimti jį pozityviai. Taip pat svarbu profilaktiškai lankytis pas gydytoją, žinoti savo kraujo spaudimą, riebalų ir gliukozės kiekį kraujyje.
