Skurdas šiandieninėje visuomenėje provokuoja depresijos atsiradimą?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, skaičius sudarė 30,1 proc., t.y. praktiškai kas trečias žmogus jautė nepriteklių ir atskirtį. Šis skaičius dar didesnis kaimuose, kur tokių žmonių yra 40,4 proc. Įvairaus stiprumo depresijos simptomus 2014 m. teigė jaučiantys daugiau kaip 12 proc. mūsų šalies gyventojų. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie ryšį tarp skurdo ir depresijos išsivystymo.
Skurdas – kelias į psichikos ligas?
Šiandien psichikos sveikata suprantama, kaip biopsichosocialinis modelis, t.y. ji priklauso ne tik nuo somatinės (fizinės) būklės, įtakos jai turi ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Taigi psichikos sveikata priklauso nuo daugybės dalykų, o galimybę susirgti ir susirgus pasveikti lemia ne tik paveldimumas, gyvensena, organizmo savybės, aplinka, bet ir šeimą, ekonominė, kultūrinė, socialinė padėtis.
„Pasaulyje vyrauja bendra nuomonė, kad asmens ekonominis statusas (vertinamas pagal jo pajamas) ir sveikata yra tampriai susiję. Galima teigti, kad pajamas ir sveikatą sieja „dozės-atsako“ santykis, pajamos daro įtaką materialinėms sąlygoms su tiesioginėmis pasekmėmis sveikatai. Nėra tikėtina, kad pinigai tiesiogiai veikai sveikatą, greičiau pinigai ir turtas leidžia įsigyti sveikatą stiprinančias prekes ir paslaugas. Didesnės pajamos leidžia įsigyti kokybiškesnio maisto, gyventi geresnėmis namų sąlygomis, naudotis paslaugomis, kurios tiesiogiai (sveikatos priežiūros paslaugos, laisvalaikio užsiėmimai) ir netiesiogiai (išsilavinimas) veikia sveikatą. Tyrimų duomenys rodo, kad mažas pajamas turintys asmenys patiria daugiau psichologinių ir socialinių saugumo problemų, turi mažiau sveikos gyvensenos formavimosi ir sveikatos gerinimo galimybių ir atitinkamai susiduria su didesne ligų bei pirmalaikių mirčių riziką“, – rašoma Sveikatos netolygumų stebėsenos ir vertinimo rekomendacijose.
Rasos Savičiūtės daktaro disertacijoje „Sveikatos ir socialinių veiksnių sąsajų tyrimas“ nustatyta, kad didėjant pajamoms gerėja ir žmonių sveikatos vertinimas: vidutiniškai vertinamos sveikatos dažnis mažėjo nuo 48,3 proc. iki 32,3 proc., o gerai vertinamos sveikatos dažnis atitinkamai didėjo – nuo 37,4 proc. iki 49,8 proc. Taip pat šiame darbe nustatyta, kad atsižvelgiant į pajamas tenkančias vienam šeimos nariui per mėnesį, sveikatos problemų mažiausiai turėjo gaunantys dideles pajamas (35,8 proc.).
Taigi žmonės esantys ties ar už skurdo ribos neturi galimybių skirti pajamų kokybiškoms gyvenimo sąlygoms ir sveikatai gerinti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. žemiau skurdo ribos (skurdo lygis) mūsų šalyje gyveno 21,9 proc. žmonių. Didžiausias skurdas yra kaimuose – 34,8 proc., mažiausias didžiuosiuose šalies miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) – 11,6 proc. Lietuva, deja, yra tarp tų valstybių, kurioje stebimi didžiausi pajamų nelygybės rodikliai ir jų didėjimo tendencijos. Taigi socialinis nesaugumas ir neteisingumas taip pat daro įtaką psichikos sveikatai.
Užaugę vargingose šeimose dažniau serga depresija?
Žmonės, kurie vaikystėje ir jaunystėje gyveno neturtingose šeimose, labiau linkę į depresiją, rašo https://life.ru/. Ir tai nėra atsitiktinis sutapimas: depresijos mechanizmas išaiškintas smegenų ir genų pokyčių lygyje.
Djuko universiteto tyrėjai išaiškino, kad žmonių, augusių neturtingose šeimose, smegenys jautriau reaguoja į gąsdinančius vaizdus. Nustatyta, kad tokia reakcija susijusi su geno SCL6A4, atsakingo už neuromediatoriaus serotonino paskirstymą smegenyse, ekspresijos pokyčiais. Mažas serotonino kiekis dažnai skatina depresijos ir kitų psichikos sutrikimų vystymąsi. Šis darbas buvo spausdintas žurnale „Molecular Psychiatry“.
Mokslininkai kelerius metus rinko duomenis apie elgesį, smegenų veiklą ir genų ekspresiją 132 paauglių, gyvenančių skirtingo turtingumo šeimose. Dėl patikimumo tos pačios procedūros jiems buvo kartojamos kelis kartus per visą tyrimo laikotarpį. Galiausiai buvo nustatyta, kad pagal duomenis gautus išanalizavus psichologinius klausimynus, paaugliai iš neturtingų šeimų buvo labiau linkę į depresines reakcijas nei vaikai, kurių tėvų pajamos buvo aukštos. Be to, eksperimentai, naudojant magnetinio rezonanso tomografiją, parodė, kad peržiūrint išsigandusių žmonių veidus, vaikų iš vargingų šeimų smegenų migdolinis kūnas, kuris atsakingas už įvairių emocijų pasireiškimą, aktyvavosi labiau.
Tačiau įdomiausiu tapo kitas atradimas. Paaiškėjo, kad paauglių iš vargingų šeimų smegenyse stipriau veikia SLC6A4 geno metilinimo mechanizmas. Metilinimas yra pagrindinis genų įjungimo/išjungimo „mygtukas“. Vykstant metilinimui (išjungimui) genų ekspresija nutildoma, baltymai nesigamina, o vykstant įjungimui (demetilinimui) genų ekspresija skatinama ir baltymų gamyba atsinaujina. Taigi grįžkime prie SLC6A4 geno, kuris koduoja baltymą, susijusį su serotonino pernešimu į nervų ląsteles. Metilinimas išjungia šio geno aktyvumą, todėl SLC6A4 neuronai gauna mažiau serotonino nei įprastai, ir serotonino receptorių skaičius nervų ląstelėse sumažėja. O tyrimai su gyvūnais parodė, kad migdolinio kūno serotonino receptorių skaičiaus sumažėjimas yra padidėjusio nerimo požymis.
Taigi vaikų iš neturtingų šeimų smegenyse dažnai yra sumažėjęs serotonino kiekis. Be to, jie yra labiau jautrūs bauginančioms ir grasinančioms paskatoms. Kartu tai lemia, kad šiems paaugliams dažniau vystosi nerimo ir depresijos būsenos.
