Kokią įtaką mūsų savijautai ir nuotaikai turi darbo aplinka?
Trečdalį gyvenimo pramiegame, antrą tiek, o neretai ir daugiau, praleidžiame darbe. Darbo aplinka daro didžiulę įtaką mūsų sveikatai. Ligoms rastis palankios sąlygos sudaromos ilgai ir nepatogiai sėdint, monotoniškai atliekant tuos pačius veiksmus, dirbant patalpoje, kurios oras užterštas ar didelis triukšmo lygis ir t.t. Didelę žalą sveikatai daro ir psichologinė atmosfera darbe. Todėl vis garsiau kalbama apie psichosocialinius rizikos veiksnius. Darbo aplinka gali veikti psichinę būseną, provokuoti ligų, pvz., depresijos vystymąsi. Kita vertus, darbas gali padėti pasveikti nuo depresijos.
Darbo aplinka turi įtakos psichikos sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad darbo vieta yra viena iš prioritetinių sveikatos stiprinimo sričių XXI amžiuje, nes darbo sąlygos, pobūdis, aplinka turi didžiulę įtaka tiek fizinei, tiek psichosocialinei gerovei. Šiandien vis garsiau kalbama apie naujus pavojus ir rizikas darbe – apie psichosocialinius veiksnius. Kokie tai veiksniai?
Lietuvos Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose rašoma, kad psichosocialinis veiksnys – tai veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą.
Pastaraisiais metais vis daugėja įrodymų, kad psichosocialinė aplinka ir stresas darbe turi tiesioginį ir netiesioginį poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimų duomenimis, apie 20 proc. darbuotojų mano, kad jų psichikos sveikata yra prasta. „Penktasis Europos darbo sąlygų tyrimas, atliktas 2010 m., parodė, kad darbuotojų sveikatai ir gerovei neigiamą poveikį turi dideli reikalavimai, darbo intensyvumas, emocinė įtampa, savarankiškumo stoka, etikos konfliktai, prasti socialiniai santykiai ir darbo neužtikrintumas. Taip pat šis tyrimas atskleidė, kad psichosocialiniai veiksniai didina fizinių veiksnių poveikį“, – rašoma Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto magistro darbe „Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas“ (toliau – Tyrimas).
Tyrime dalyvavo 231 Vilniaus miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausiai respondentų savo darbe patiria tokius veiksnius kaip rizika, kad kažkas gali susižeisti ar būti sužeistas, konfliktai su ugdytinių tėvais, įtampa darbe, laiko stoka tinkamai užduotims atlikti, konfliktai su bendradarbiais, įtakos neturėjimas darbe. Taip pat pedagogai stokoja padėkos už gerai atliktą darbą.
Pagal PSO, pagrindiniai veiksniai, kurie neigiamai veikia darbuotojų sveikatą yra:
- dideli reikalavimai;
- darbo kontrolės stygius;
- nemėgstamos ar neįdomios užduotis;
- prasti santykiai su kolegomis;
- neteisingas elgesys ar palaikymo stoka iš vadovo pusės.
Didelis krūvis didina depresijos riziką
Mokslininkai seniai kalba apie didelių krūvių žalojantį poveikį sveikatai. Olandijoje atlikto tyrimo rezultatai skelbia, kad padidėjęs darbo krūvis yra depresijos ir emocinio išsekimo priežastis, ir šios pasekmės gali pasireikšti po vienerių metų. Moterų rizika susirgti depresija padvigubėja, jeigu darbe jos neturi palaikymo iš vadovo pusės ir jų įtaka priimant sprendimus yra maža. Vyrų depresijos rizika išauga dvigubai, jeigu jie nesijaučia saugūs dėl darbo vietos, bijo ją prarasti.
Progresinis ryšys: stipresni veiksniai, stipresnis poveikis psichikai
Higienos institutas mokslo leidinyje „Psichosocialinių darbo veiksnių įtaka depresijos ir depresinės būsenos išsivystymui“ pateikė išvadą, kad yra ryšys tarp psichosocialinių darbo veiksnių intensyvumo ir psichikos sutrikimų dažnumo. Tyrimo rezultatai įrodo, kad nervinė įtampa susijusi tiek su vyrų depresine būsena, tiek su kliniškai patvirtinta liga – depresija. Moterims depresinės būsenos ir kliniškai patvirtintos depresijos išsivystymui įtakos turėjo netolygus darbo pasiskirstymas ir darbo nebaigtumas. Higienos instituto mokslo darbuotojos Jelenos Stanislavovienės disertacijos duomenimis, 12,5 proc. dirbančių Vilniaus gyventojų buvo nustatytas depresiškumas, kurio pasireiškimas susijęs su tokiais psichosocialiniais veiksniais, kaip: nepasitenkinimas darbu, nepasinaudojimas turimomis žiniomis, nuomonės darbo klausimais nepaisymas, užduočių ir atsakomybės neaiškumas, priešingos darbo instrukcijos, darbo beprasmiškumas ir neužbaigtumas, blogai paskirstytas darbas, monotonija, pamaininis darbas, viršvalandžiai, diskomfortas, skubus darbo tempas, poilsio stoka, blogi santykiai su bendradarbiais, socialinės paramos ir grįžtamojo ryšio apie darbą stygius, baimė prarasti darbą.
Darbas gali įveikti depresiją
Kalbėjome, kad neigiama psichosocialinė aplinka gali paskatinti psichikos ligų atsiradimą, depresiją. Iš kitos pusės, komforto sąlygos darbe, adekvatus įvertinimas, kolegų ir vadovo palaikymas, geri santykiai su bendradarbiais, kitaip sakant, gera psichologinė atmosfera gali padėti ir tinkamai atlikti užduotis, ir išsivaduoti iš depresinės būsenos.
Amerikos mokslininkai nustatė, kad darbas gali padėti atsikratyti depresijos. Tokios išvados priėjo Vašingtono psichologijos instituto darbuotojai. Mokslininkai teigia, kad kai žmogų vargina depresija, jis visą dėmesį sutelkia būtent į šią savo būseną. O darbas gali padėti atitrukti nuo blogų minčių ir nukreipti jas tinkama kryptimi, ir tai gali padėti įveikti depresines nuotaikas.
Šiai teorijai patvirtinti, buvo atlikta keletas tyrimų. Juose dalyvavo 120 savanorių, kuriuos vargino depresinė būsena. Mokslininkai tyrimo dalyviams pasiūlė susikoncentruoti į darbą. Po kelių savaičių 80 tiriamųjų pranešė, kad jaučiasi daug geriau, o po mėnesio 117 žmonių visiškai atsikratė depresinės būsenos. Manoma, kad dirbant po truputį grįžta noras bendrauti su žmonėmis, o neigiamas mintis keičia teigiamos.
šaltiniai: Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto magistro darbe „Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas – https://epublications.vu.lt/object/elaba; https://nz1.ru/i
