Vėžiu sergantis Robertas: „Kaip susidraugauti su vėžiu“?
Drąsus teiginys – pasakytų daugelis, išgirdę tokius žodžius iš sergančiojo lūpų. Bet mūsų pašnekovas mąsto kitaip. „Visų pirma, gerai žinomas posakis „sveikata mūsų rankose“ man tikrai galioja. Antra, mano vėžys – „geras“, mediciniškai – lėtai progresuojantis ir mažo piktybiškumo. Trečia, medikai pripažįsta, kad onkologinės ligos tampa lėtinės. Ketvirta, medicina tobulėja, vis daugiau žinoma apie ligos priežastis, mechanizmus, atsiranda naujų vaistų, gydymo būdų. Tad kodėl neužsibrėžus tokio tikslo?“, – sako Robertas ir savo patirtimi bei mintimis, kas gali padėti sergant vėžiu, dalijasi su mūsų skaitytojais.
Kodėl mano ligą aptiko anksti?
Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programoje Robertas (vardas pakeistas) dalyvauja jau 10 metų, ir visada PSA tyrimas buvo geras. „Normali PSA koncentracija buvo ir prieš 3 metus, bet tuomet užsukti pas urologą privertė erekcijos sutrikimai. Tuomet man buvo 60 metų. Tačiau atsisveikinti su lytiniu gyvenimu nenorėjau, todėl susirūpinau ir pradėjau tirtis. PSA tyrimo rezultatai, kaip jau minėjau, buvo geri – 2,6 ng/ml, bet gydytojas, įvertinęs prostatą, nusprendė atlikti biopsiją. Neslėpsiu, labiau bijojau tyrimo negu jo rezultatų. Bet baimės akys buvo didesnės negu pats tyrimas. Užtat rezultatas buvo visiškai netikėtas – prostatos audinio vėžys. Prisipažinsiu – išsigąsti spėjau. Tiesa, gydytojas gana greitai nuramino, paaiškindamas, kad pagal biopsijos rezultatus navikas yra lėtai progresuojantis, mažo piktybiškumo. Todėl jokio gydymo paskirta nebuvo: nei operacijos, nei spindulių ar hormonų. Mano gydymas – aktyvus stebėjimas ir kasmet atliekamas PSA testas. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad PSA koncentracija išlieka stabili, todėl nesikeičia ir paskirtas gydymas – stebėjimo taktika. Gydytojas paaiškino: jei PSA kiltų, būtų siūlomas vienoks ar kitoks gydymo būdas, pvz., operacija ar spindulių terapija“, – pasakoja Robertas.
Privertė pakeisti gyvenimo būdą
„Neslėpsiu, liga privertė sustoti, sumažinti „apsukas“ ir sudėlioti prioritetus. Turiu savo verslą, tad anksčiau dirbau dieną naktį. Dabar išmokau patikėti darbus kitiems, o penktadienis nuo to laiko – dar viena papildoma laisva diena. Prieš miegą neskaitau el. pašto, o darbinį telefoną vakarais išjungiu. Daug dėmesio skiriu mitybai, sportui. Šiandien mane sutikę draugai dažniausiai sako, kad atjaunėjau“, – apie gyvenimo pokyčius kalba pašnekovas.
Robertas pasakoja, kad skaitė daug literatūros, domėjosi liga, įvairiais papildomais gydymo būdais, ieškojo, kokios medžiagos itin naudingos sergant onkologinėmis ligomis.
Roberto patirtis: kaip nepasiklysti informacijos gausoje?
„Apie vėžį skaičiau daug. Sužinojau, kad žmogaus organizme nuolat formuojasi laisvieji radikalai, kurių nedidelė koncentracija yra būtina. Kita vertus, kartu mūsų organizmas turi ir mechanizmus, apsaugančius nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Kai šis mechanizmas sutrinka ar gaunama per mažai antioksidantų, vystosi oksidacinis stresas, kuris yra daugelio ligų, taip pat ir vėžinių, skatintojas. Taigi antioksidantai naudingi sergant vėžiu. Antioksidantų yra vaisių, daržovių, vaistinių augalų sudėtyje. Pastaruoju metų daug kalbama apie polifenolius, kurių yra brokoliuose, žaliojoje arbatoje, ciberžolėje, kt., kad moliūgų sėklos itin naudingos vyrams ir t. t., taip pat plačiai rašoma apie priešvėžinį ugniažolės poveikį. Taigi susirgusiam iš tikrųjų sudėtinga susivokti, kaip elgtis, ką vartoti. Todėl apie tai, kokia turėtų būti mityba, kuo ją papildyti, tariausi su gydytoju“, – savo patirtimi dalijasi Robertas.
Pašnekovas lankėsi paskaitose, seminaruose, bendravo su fitoterapeutais, farmacininkais, domėjosi, kokie junginiai, veikliosios medžiagos itin naudingos sergant onkologinėmis ligomis.
„Kuo daugiau domėjausi, tuo labiau supratau, kad vieno augalo ar medžiagos, kuri užkirstų kelią vėžiui, nėra. Organizmui reikia įvairių medžiagų, bet, kai jau sergi vėžiu, vien polifenolių ar karotenoidų neužtenka. Iš fitoterapeuto sužinojau apie ugniažolės preparatą. Sužinojau, kad ugniažolės preparatų vartojimas yra įtrauktas į Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje patvirtintą stebėsenos ir gydymo plano 5-erių metų metodiką, pagal kurią pacientas stebi savo tyrimus, vartoja tam tikrų priemonių imunitetui palaikyti, organizmui atkurti. Ši metodika sudaryta siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę ir pailginti ligonių išgyvenamumą. Būtent ši programa ir numato ugniažolės preparatų vartojimą.“
„Mano gydymas – stebėjimas, operacijos ar spindulių terapijos nebuvo. Tačiau gydytojas vis tiek rekomendavo vartoti Lidonium. Tai kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas specialios medicininės paskirties maisto produktas, skirtas mitybai reguliuoti, kai po gydymo yra susilpnėjęs ląstelinis imunitetas, ligos remisijos metu, siekiant pagerinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę, jeigu vargina skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmai, uždegimas.
Lidonium preparate ugniažolė įvilkta į kietąją kapsulę, kuri ištirpsta plonajame žarnyne, o ne skrandyje, t.y. ten, kur nėra rūgščių, kurios galėtų neutralizuoti veikliąsias medžiagas, ir taip išsaugomos jos savybės. Preparato rekomenduojama gerti ryte ir vakare, kad visada būtų užtikrintas tam tikras ugniažolės alkaloidų ir kitų medžiagų kiekis kraujyje.
Anot fitoterapeuto, pacientai, kurie vartoja Lidonium, stebimi daugiau kaip dešimtmetį: „Ši praktika leidžia teigti, kad visa mūsų stebėsenos metodika padeda sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką ir pailginti išgyvenamumą“. Tyrimo duomenimis*, 70 proc. visų apklaustųjų nurodo, kad preparato Lidonium vartoja, kad liga nesugrįžtų, 57 proc. – imunitetui stiprinti. Net 66 proc. apklausos dalyvių teigia, kad, pavartojus Lidonium, sumažėjo vėžio progresavimas.
Palinkėjimas vyrams
„Raginu tikrintis profilaktiškai. Nebijokite surasti ligos. Geriau ją aptikti anksti negu per vėlai. Juk jeigu onkologinė liga jau vystosi, ji savaime niekur nedings. Šiuo atveju laukimo taktika netinka: veiksmų ligai pažaboti geriau imtis kuo anksčiau. Gera žinia: anksti diagnozavus prostatos vėžį, 5-erių metų išgyvenamumas Lietuvoje yra 100 proc., t. y. šis rodiklis yra vienodas tiek tarp vytų, sergančių I stadijos prostatos vėžiu, tiek tarp nesergančiųjų onkologine liga. Taigi dėti pastangas iš tiesų verta“, – pasirūpinti savimi kviečia Robertas.
*Tyrimą atliko tyrimų bendrovė SIC. Apklausa atlikta 2017 spalio – 2018 m. sausio mėn. Metodas – savipilda, respondentai savarankiškai užpildė popierinį klausimyną. Procentas skaičiuojamas nuo išbandžiusiųjų preparatą.
