Kodėl apie depresiją reikia kalbėti?
Sergančiųjų depresija ir psichikos sutrikimais skaičius auga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 450 mln. pasaulio gyventojų turi psichikos ir elgesio sutrikimų, t.y. praktiškai kas ketvirtoje šeimoje yra tokių žmonių. Nerimą kelia ne tik sergamumo mastai. Negydoma ar netinkamai gydoma liga gali tapti lėtine, nuvesti į savižudybę. Ligos valdymą ir gydymą sunkina tai, kad sergantis depresija žmogus dažnai nenori nei pripažinti ligos, nei apie ją kalbėti. Kaip situaciją keisti? Kaip mažinti sergamumą? Kaip padėti žmogui, kenčiančiam nuo depresijos?
Susirgti gali kas dešimtas
Higienos instituto duomenimis, 2016 m. iš tūkstančio vaikų (0-17 m. amžiaus grupė) daugiau nei 71 sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, o tarp suaugusiųjų šis skaičius yra 73,9. Problemos aktualumą rodo tai, kad sergančiųjų skaičius didėja. Pagal psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų informaciją, sergančiųjų psichikos ir elgesio sutrikimais skaičius 100 tūkst. gyventojų 2004 m. buvo 2 710,9 atvejų, o 2010 m. jis išaugo iki 3 085,8 atvejų.
PSO duomenimis, yra keturios pagrindinės neuropsichiatrijos susirgimus sukeliančios priežastys. Tai – depresija, piktnaudžiavimas alkoholiu, šizofrenija ir bipoliniai sutrikimai (pakaitomis pasireiškiančios nuotaikos, nuo labai pakylėtos-manijos iki depresijos).
Spalio 1-oji – Europos depresijos diena
Teigiama, kad daugiau kaip 10 proc. žmonių per gyvenimą gali susirgti ilgiau ar trumpiau trunkančia depresija. O jeigu apskaičiuoti ir švelnias, dažnai neatpažįstamas depresijos formas, tai sudarytų apie 25 proc. žmonių, kuriuos palietė ši liga. Be to, apie 50-85 proc. atvejų liga gali kartotis. Tačiau net ir įvairi sergamumo depresija statistika dažnai neatspindi tikrosios situacijos, nes realus sergančiųjų skaičius yra didesnis. Visų pirma, ne visi sergantieji kreipiasi į medikus. Vieni dėl to, kad mano, jog liga praeis savaime. Jie tikisi, kad sveikata galbūt pagerės po atostogų ar kito malonaus įvykio. Kiti žmonės negydo depresijos, bet ne dėl to, kad nesikreipia į gydytojus. Jie ieško pagalbos, bet ne psichiatrų, o kitų specialybių gydytojų, nes nesupranta, jog jiems yra depresija. Pavyzdžiui, taip gali nutikti, kai išsivysto vadinamoji slaptoji depresijos forma, ir liga pasireiškia neįprastais simptomais – širdies sutrikimais ar skrandžio skausmais. Todėl būtina skleisti žinias apie ligą, jos galimus požymius, kad artimieji žinotų, kaip ją atpažinti, kur kreiptis pagalbos. Tam skirta ir spalio 1-oji, kurią kiekvienais metais minima Europos depresijos diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į depresiją, kaip į vieną labiausiai paplitusių, smarkiai bloginančių sergančiųjų gyvenimą, galinčių sukelti minčių apie pasitraukimą iš gyvenimo, ligą.
Kodėl susergama depresija?
Depresijos priežastys nėra iki galo aiškios. Yra nuomonių, kai kurie žmonės gimsta, turėdami polinkį sirgti depresija. Kitiems depresija išsivysto dėl kitų lėtinių ligų, pvz., cukrinio diabeto, onkologinių. Dažniausiai šia liga susergama, kai į krūvą susideda daug aplinkybių, pvz., prarandamas darbas ar bustas, netenkama mylimo žmogaus, įvyksta skyrybos ir pan. Tokios gyvenimiškos situacijos sukelia nuotaikos sutrikimus, kurie nepraeina ilgą laiką. Įtakos depresijai vystytis daro ir itin greitas gyvenimo tempas, nes dėl nuolatinės skubos ir bėgimo žmonės tampa suirzę, sudirgę.
Koks žmogaus elgesys gali byloti apie depresiją?
Depresija leidžia įtarti tokie požymiai, kaip itin slogi nuotaika ar sumažėjęs domėjimasis įprastine veikla, kai tokia būsena trunka ne mažiau kaip 2 savaites. Kamuojamas depresijos žmogus iškrinta ir įprasto gyvenimo, jo niekas nedomina, jis nieko nenori veikti, net ir to, kas anksčiau teikė didelį malonumą. Pakinta apetitas, dėl to gali staiga sumažėti ar padidėti svoris. Sutrinka miegas: naktį žmogų vargina nemiga, o dieną mieguistumas. Suprantama, kad visa tai išsekina žmogų, jis jaučia energijos stygių, nuolatinį nuovargį. Neturėtų likti nepastebėta, kad žmogų kankina kaltės, beviltiškumo jausmas, kad jam sunku susikaupti. Ypač reikėtų sunerimti, jeigu artimas kalba apie mirtį, savižudybę.
Nauji faktai apie depresiją
- Nemiga – būsimos depresijos pranašas. Tyrimų metaanalizės leidžia daryti išvadą, kad nemigą galima laikyti būsimos depresijos pranašu metus iki depresijos pasireiškimo. Tai pat įrodyta, kad gydant atskirai ir depresija, ir nemiga, griečiau pasiekiamas depresijos simptomų išnykimas, o ir jos gydymui reikia mažesnių vaistų dozių negu tuo atveju, kai gydoma vien depresija be nemigos. Miego sutrikimų išnykimas laikomas sėkmingu depresijos gydymo požymiu. Iš kitos pusės, po gydymo vėl pradėjusi kamuoti nemiga yra galimo depresijos atkryčio rodiklis.
- Nevaisingumas dėl depresijos, ar depresija dėl nevaisingumo? Tyrimai nustatė, kad nevaisingos poros dažniau serga depresija, palyginti su kitomis šeimomis. Depresiją gali sukelti ir diagnozė, ir ligos gydymas. Yra nustatyta, kad moterys, kurioms nevaisingumas diagnozuotas du ir daugiau metų, serga depresija, kurios lygis yra toks pat, kaip moterų, sergančių onkologinėmis ligomis ar AIDS. Depresijos ir nerimo simptomai stebimi 3 proc. vaisingų ir 28 proc. nevaisingų moterų, t.y. kone dešimt kartų dažniau. Beje, depresija vargina ne tik nevaisingas moteris, bet ir nevaisingus vyrus. Jiems ši liga dažnai pasireiškia neurozėmis, įkyriomis būklėmis, fobijomis.
- Šviesos trūkumas sukelia depresiją. Nustatyta, kad apie 10–20 proc. žmonių, ypač gyvenančių šiaurės šalyse (Skandinavijos ir kt.), jautrūs šviesos trūkumui. Tad be kitų aplinkos veiksnių, depresiją gali paskatinti ir nepakankamas šviesos kiekis, dėl kurio žmonės gali tapti mažiau motyvuoti, juos gali slėgti bloga nuotaika, sumažėti jų darbingumas, gyvybingumas. Visa tai yra sezoninio afektinio sutrikimo arba sezoninės depresijos požymiai.
- Kas atsiranda pirmiau – skausmas ar depresija? Vienareikšmiškai teigti, kuris iš sindromų – skausminis ar depresinis – yra vienas kito priežastis ar pasekmė, sunku. Amerikoje atlikti tyrimai parodė, kad tarp lėtinį skausmą kenčiančių pacientų 22-78 proc. serga depresija, ir 40 proc. iš jų nustatyta, kad pirmiau atsirado skausmas, tik vėliau –depresija, o 10 proc. pirma pasireiškė depresija, po to skausmas. Pacientų patiriamas nerimas ar depresijos simptomai keičia skausmo suvokimą, mažėja skausmo slenkstis ir tolerancija, nuskausminamųjų medikamentų dozės neadekvačiai didėja, ilgėja gydymo trukmė.
Šaltiniai:
http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Vertinimas_ESSP_Neringos/Ataskaitos_2011MVP
