Koronavirusas padidino sergančiųjų depresija skaičių?
Šiandien mūsų šalyje žmonės jaučiasi saugesni, nes pandemiją sukėlęs koronavirusas nustatomas vis rečiau: jau pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiant Motinos dieną buvo nustatyti tik 9 ligos atvejai. Tai optimistiška statistika, tačiau prieš mėnesį-pusantro, kai Lietuvoje sergančiųjų skaičius sparčiai augo, buvo nustatomi vis nauji židiniai ir nežinoma koks pandemijos scenarijus laukia, daugelis žmonių išgyveno nerimą, baimę, nežinomybę dėl ateities, o stebint pasaulio žinias apie koronaviruso pasiglemžtas gyvybes slogi būsena apniko ne vieną.
Ar yra duomenų, kiek padaugėjo sergančiųjų depresija koronaviruso pandemijos metu?
Sergamumas depresija ne pandemijos laikotarpiu
Depresija ir iki pandemijos daug metų buvo tarp labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų. Dažnai tai ilgai trunkanti ir linkusi atsinaujinti liga. Tyrimai rodo, kad kuo turtingesnė šalis, tuo daugiau žmonių joje serga depresija. Nustatyta, kad depresija sergančių žmonių daugėja ir su amžiumi. Ši liga dažniau kankina moteris, vienišus žmones. Manoma, kad bent kartą gyvenime depresija gali sirgti nuo 5-8 proc. iki 20-30 proc. žmonių. Tokį didelį depresijos paplitimą lemia didėjantis pirminis sergamumas ir lėtinis šio sutrikimo pobūdis. PSO duomenimis, pasaulyje bendras sergamumas depresija siekia apie 350 mln. Lietuvai tai taip pat aktuali problema. Higienos instituto duomenimis, 2019 m. mūsų šalyje depresija diagnozuota 44 981 žmonėms, panašiai tiek – 46 322 – nustatyta ir nuotaikos (afektinių, t.y. kai žmogus jaučia smarkius nuotaikos svyravimus) sutrikimų. Tiesa, medikai teigia, kad statistika neatspindi tikrosios padėties ir realus sergančiųjų skaičius yra didesnis.
Kaip pasireiškia depresija?
Depresija – tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia ne tik liūdesiu, bloga nuotaika, kitais elgesio, emocijų pakitimais, bet neretai kartu ir kūno, t.y. somatiniais, sutrikimais. Pagrindiniai depresijos požymiai yra vadinamoji simptomų triada. Tai negatyvus savęs, aplinkinio pasaulio ir ateities vertinimas. Taigi sergantysis depresija žmogus išgyvena liūdesio ir prislėgtos nuotaikos periodą, ji nedomina jokia, net anksčiau malonumą teikianti veikla, jam sunku susikaupti, jis nuolat jaučia nuovargį, jį slegia beviltiškumo jausmas, gali kilti minčių apie savižudybę. Be šių, nuotaiką ir elgesį pakeitusių požymių, žmogų gali varginti kūno negalavimai: sutrikęs miegas ir apetitas, užkietėję viduriai, įvairių kūno vietų skausmas, sumažėjęs seksualinis potraukis, susilpnėjęs imunitetas.
Taigi, apie galimą depresiją reikėtų pagalvoti, jeigu Jus ar Jūsų aplinkos žmogus:
• išgyvena liūdesį, nusivylimą, neviltį;
• nejaučia malonumo užsiimdamas anksčiau mėgstama veikla (pomėgiais, bendraujant su draugais, sportuojant, kt.);
• prarado apetitą ar priešingai daug daugiau valgo, jeigu sulyso ar priaugo svorio;
• prastai miega: sunku užmigti, nakties miegas negilus, anksti prabundama, dieną mieguistas;
• nesugeba sutelkti dėmesio, jam sunku priimti net paprasčiausius sprendimus, apskritai sunku ką nors veikti, o ypač pradėti ką nors daryti;
• jaučia nuovargį, energijos stoką, vangumą;
• jaučia įtampą, baimę, nerimą;
• nuvertina save, kaltina save, nemato prasmės;
• kalba, galvoja apie savižudybę.
Be abejo, panašių jausmų ir būklių įvairiais gyvenimo tarpsniais tenka patirti kiekvienam, ir ypač jų galėjo padažnėti koronoviruso pandemijos metu. Medikai teigia, kad jeigu šie išvardyti požymiai netrunka ilgiau nei 2 savaitės ir nesutrikdo kitų gyvenimo sričių – miego, valgymo įpročių, kasdieninės veiklos – tai nėra depresija. Depresija diagnozuojama, kai vienu metu žmogus patiria 5 ar daugiau aukščiau išvardytų simptomų, ir jie trunka ilgiau kaip dvi savaites. Tačiau jeigu liga prasideda staiga, jei simptomai labai sunkūs ir aiškus, liga gali būti diagnozuojama ir anksčiau, nebūtinai po dviejų savaičių.
Ar koronavirusas padidins sergamumą depresija?
Nerimas, baimė, panika, neužtikrintumas dėl ateities – jausmai, kurie galėjo užvaldyti daugelį stebint didėjančius sergamumo Covid 19 mastus, tūkstantinius aukų skaičius, lovų ir gydymo priemonių stygių. Tačiau koronavirusas smogė ne tik žmogaus sveikatai, jo žala ekonomikai jau didžiulė ir dar didės pandemijai pasibaigus. Visa tai galėjo išmušti iš vėžiu tiek stiprios, tiek jautrios psichikos asmenybes. Žmones, kurie nesusirgo koronaviruso infekcija, dėl jos padarinių ekonomikai galėjo netekti darbo arba pajamų, ir tai galėjo turėti įtakos jų psichikos sveikatai. Taigi pandemijos padariniai tiesiogiai ar netiesiogiai galėjo paveikti žmonių nuotaikas, psichinę būseną, sukelti depresiją.
Dar vienas depresijai įtakos turintis veiksnys yra alkoholis. Alkoholis veikia nuotaiką, padeda atsipalaiduoti, todėl žmonės jo vartoja įtampai, nerimui, depresinėms nuotaikos mažinti. Tačiau ilgainiui žmogaus organizmas nustoja reaguoti į įprastines alkoholio dozes, prisitaiko prie jų, ir reikalauja vis didesnių. Didėjanti tolerancija alkoholiui – vienas iš priklausomybės simptomų. Nėra saugių alkoholio dozių, yra tik mažesnės ir didesnės rizikos. Taip žmogus patenka į ydingą ir užburtą ratą: norėdamas paveikti depresijos simptomus vartoja alkoholio, tačiau alkoholis simptomus dar labiau pagilina, tada žmogus didina svaigiųjų gėrimų dozės, o tai, savo ruožtu, dar labiau sunkina depresiją. Teigiama, kad pandemijos metu alkoholio vartojimas padidėjo.
Dar vienas dalykas – mokslininkai įspėja, kad koronaviruso pandemija greitai nesibaigs, ji gali tęstis keletą metų. Taip pandemijos atoslūgį gali keisti ligos pakylimas, ir tai taip pat gali neigiamai veikti žmogaus psichiką, didinti sergamumą depresiją. Todėl šiandien tampa itin svarbu nuolat stebėti emocinę būklę, stengtis laiku atpažinti galimos depresijos požymius.
