Rūkymas palengvina ar sukelia depresiją?
Žmonės, kurie rūko, pažymi, kad dažniau cigaretės griebiasi, kai jaučia nerimą, įtampą, stresą. Jiems rūkymas – savotiškas nusiraminimas. Tačiau, ar gali būti priešingas ryšis, t.y. kad rūkymas skatina nerimo sutrikimų, depresijos riziką?
Gegužė – nerūkymo mėnuo
Kasmet dėl rūkymo pasaulyje miršta apie 6 milijonai žmonių, dar 600 tūkstančių – dėl pasyvaus rūkymo padarinių. Tačiau rūkalius negąsdina grėsmingi statistiniai skaičiai. Viena to priežasčių, kad žalingi rūkymo padariniai sveikatai pasireiškia ne iš karto, o po 10-ies ar daugiau metų.
Taigi apie rūkymo žala kalbama daug, tačiau šis įprotis vis tiek išlieka labai paplitęs. Iš tiesų, ši priklausomybė yra viena stipriausių. Gydytojai pažymi, kad priklausomybė nuo nikotino atsiranda labai greitai ir yra labai stipri, prilyginama netgi heroinui ir kokainui. Ypač greitai priklausomybė nikotinui vystosi paauglystėje, jaunystėje. Priklausomybė nuo tabako jiems gali atsirasti jau po kelių surūkytų cigarečių, o po pirmų dviejų metų rūkymo bent po keletą cigarečių per dieną rūkantys moksleiviai savo sveikatą vertina blogiau nei nerūkantys.
Kasmet gegužės mėnuo skirtas informacijai apie rūkymo žalą skleisti, skatinti atsisakyti šio žalingo įpročio. Įrodytas ryšis tarp rūkymo ir daugybės ligų, tarp jų širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, onkologinių ir kt. Rūkantiems gali būti grėsmingesni koronaviruso ligos padariniai, nes šis naujos struktūros virusas greitai sukelia ne tik viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, bet ir pažeidžia apatinius kvėpavimo takus. Jis gali sukelti virusinę pneumoniją, kvėpavimo nepakankamumą ir galiausiai mirti.
Rūkyti pradedama dėl depresijos?
Iš tiesų, sąsajų tarp rūkymo ir depresijos yra. Viena vertus, rūkantys žmonės labiau linkę į depresiją, jiems dažniau pasireiškia šios ligos simptomai. Iš kitos pusės, tarp sergančiųjų depresija yra gana daug rūkančiųjų. Be to, ir bandymas mesti rūkyti neretai sukelia depresiją net ir tiems, kurie anksčiau šių sutrikimų neturėjo. Taip pat nustatyta, kad žmonės, kuriems buvo depresijos epizodų praeityje, daug greičiau pereina nuo atsitiktinio prie gausaus kasdienio rūkymo.
Depresija išsivysto dėl rūkymo?
Depresijos priežasčių daug, jos nuolat tyrinėjamos siekiant geriau suprasti ir pažaboti šią dažną ligą. Šiandien kalbama ir apie tai, kad dėl spartaus depresijos plitimo gali būti kaltas rūkymas. Tokių išvadų priėjo Izraelio, Serbijos ir Kosovo mokslininkai atlikę tyrimus su studentais. Tyrėjai apklausė 2000 Serbijos universitetų studentų. Surinkti duomenys – tai informacija apie žalingus įpročius, rūkymą, taip pat testo, kuris leidžia nustatyti klinikinius depresijos simptomus, rezultatai. Tyrimo duomenys parodė, kad 2-3 kartus dažniau depresija buvo nustatyta rūkantiems, palyginti su nerūkančiais. Taip pat buvo nustatyta, kad rūkymo ir depresijos ryšys buvo stebimas visose socioekonominiuose sluoksniuose. Šis tyrimas parodo, kad egzistuoja ryšys tarp rūkymo ir depresijos, tačiau neparodo kas pirmiau – rūkymas ar depresija. Depresija gali sukelti priklausomybę, todėl gali paskatinti pradėti rūkyti, kaip ir piktnaudžiauti alkoholiu. Tačiau mokslininkai linkę manyti, kad yra ir kitas ryšys, t.y. kad rūkymas sukelia depresiją.
Nikotinas ir apramina, ir stimuliuoja?
Nikotinas, kurio yra tabako dūmuose, – tai cheminė medžiaga, kuri, pakeisdama natūralią smegenų medžiagą, labai greitai sukelia priklausomybę. Kartu nikotinas sukelia atminties ir koncentracijos, nuotaikos pagerėjimą. Taip pat manoma, kad jis padidina dopamino, kuris vadinamas laimės hormonų, nes sukelia pasitenkinimo būseną, yra svarbus žmogaus motyvacijai, mokymui, kiekį. Tačiau medikai pabrėžia, kad depresijos simptomams mažinti nikotinas prastas pagalbininkas. Taip, jis gali nuraminti, pagerinti nuotaiką, atmintį, tačiau labai trumpam laikui. Po to vėl norisi užtraukti dūmą, nes minėtas poveikis praeina, o vietoje jo atsiranda kiti pojūčiai – išsiblaškymas, dėmesio stoka, dirglumas, nerimas ir pan. Taigi raminamasis cigaretės poveikis apgaulingas, nes tabako sudėtyje esančios medžiagos neatpalaiduoja, o slopina svarbiausias centrinės nervų sistemos sritis. Realybė tokia, kad pripratęs prie rūkymo žmogus jau nebegali atsipalaiduoti be cigaretės. Taip jis įtraukiamas į užburtą ratą: patyręs stresą, depresijos simptomus, griebiasi cigaretės, iš kitos pusės, pakliuvęs į situaciją, kai ilgai negali rūkyti, patiria psichologinį diskomfortą, tampa jautrus, irzlus, depresiškias.
Šaltiniai:
