Koronaviruso krizė gali padidinti savižudybių skaičių?
Visame pasaulyje mokslininkai, sveikatos priežiūros specialistai sunerimę: mirtingumas koronaviruso krizės laikotarpiu gali padidėti ne vien dėl pačios ligos, bet ir savižudybių skaičiaus, nes Covid 19 liga sukėlė ne tik visuomenės sveikatos, bet ir ekonominę, emocinę krizes. Ne išimtis ir Lietuva, kurioje savižudybių skaičius ir taip yra aukštas.
Vis dar pirmose gretose
Mūsų medikai taip pat baiminasi, kad pandemija gali padidinti savižudybių skaičių. Prielaidos dėl savižudybių skaičiaus augimo daromos ir atsižvelgiant į 2008 m. ekonominės krizės patirtį, kai nuosekliai po truputį mažėjantys savižudybių skaičius Lietuvoje vėl šoktelėjo.
Taigi, nepaisant gerų tendencijų, rodančių, kad mūsų šalyje savižudybių skaičius po truputį mažėja, Lietuva vis dar išlieka tarp tų šalių, kuriose iš gyvenimo pasitraukia daugiausia žmonių. Tai atspindi Higienos instituto statistika, kurios duomenimis, 2010 m. dėl tyčinio susižalojimo mirė 1018, 2018 m. – 683, o 2019 – 657 žmonės, iš kurių 539 buvo vyrai ir 118 moterys. Mažėja ir pasikėsinimų nusižudyti. 2010 m. tokių atvejų buvo 172, 2018 m. – 72, o 2019 m. – 60, iš kurių 45 buvo vyrai ir 15 moterys. 2018 m. 100 tūkst. gyventojų teko 24,4 mirtys. Europos Sąjungoje šio rodiklio vidurkis yra 11, t.y. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2,2 karto daugiau savižudybių. Mūsų šalyje dažniau iš gyvenimo savo noru pasitraukia miesto gyventojai: 2019 m. iš 657 nusižudžiusių, 380 žmonės gyveno mieste ir 277 – kaimo vietovėse.
Pasaulinė savižudybių prevencijos diena – itin aktuali mūsų šaliai
Savižudybių problema aktuali visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Rugsėjo 10-ąją minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, kai garsiai kalbama apie šios problemos svarbą ir įveikimo būdus. Šiais metais į savižudybių problemą žvelgiama ir per koronaviruso krizės prizmę.
Minint savižudybių prevencijos dieną, žmonės raginami atvirai kalbėti apie šią problemą, žinoti, kad kiekvienas mūsų gali padėti iš gyvenimo ketinančiam pasitraukti žmogui. Taip pat kviečiama vienyti skirtingų bendruomenės narių, įstaigų, organizacijų pastangas, nes dažniausiai suicidinių minčių turinčiam žmogui reikalinga kompleksinė pagalba.
Kas priklauso rizikos grupei?
Šių metų balandį Jungtinėje Karalystėje iš gyvenimo pasitraukė septyniolikmetė. Merginos tėvai neslėpė, kad jų dukra nusižudė, ir kad nepilnametę šiam žingsniui pastūmėjo karantinas dėl Covid 19 ligos. Izoliacija, apribojimai įvairiai paveikia žmones, tačiau paaugliai priklauso jautriai grupei, kuriems izoliacija neretai išgyventi būna sunku.
Lietuvoje karantino metu išaugo skambučių pagalbos linijos telefonais skaičius. Vienos dažniausių priežasčių, kodėl buvo ieškoma pagalbos ir psichologo konsultacijų, – santykiai šeimoje, gyvenimo prasmės klausimai. Iš tiesų, izoliacija išryškino ir paaštrino santykius tarp artimųjų. Priežastys, dėl kurių pagalbos reikia vaikams, – fizinis ir psichologinis smurtas, nepriežiūra. Be paauglių, rizikos grupei priklauso vyresnio amžiaus žmonės, vieniši. Taip pat sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis, varginami psichikos sutrikimų. Visuomenėje labai gaji nuomonė, kad visi, kas serga depresija, anksčiau ar vėliau bando nusižudyti. Tačiau realybė priešinga: depresija sergantys žmonės savo noru iš gyvenimo pasitraukia retai. Kita vertus, dauguma savižudžių serga šia liga.
Duomenys, gauti iš vieningos emocinės pramos linijos, rodo, kad skambinusieji (balandžio 20 d.-gegužės 3 d.) dažniausiai kalbėjo apie nerimą, santykius šeimoje, vienišumą, priklausomybių ir depresijos temas. Įvairiose amžiaus grupėse, įskaitant ir vaikus bei jaunimą, viena dažniausiai minimu temų buvo savižudybė, savęs žalojimas.
Covid 19 gali padidinti savižudybių skaičių 10-15 proc.
Specialistai pabrėžia, kad psichologinės problemos, emocinė krizė tęsis ir karantinui pasibaigus, o mirtingumas dėl kitų priežasčių gali būti didesnis nei nuo pačios Covid 19 ligos. Ir viena tokių priežasčių yra savižudybės, kurių augimas stebimas ištikus įvairioms krizėms.
Kodėl gali padidėti savižudybių dėl Covid 19? Todėl kad koronaviruso sukeltai visuomenės sveikatos krizei įveikti dedamos pastangos, kuriami planai, strategijos, kaip ligą pažaboti, kaip stabdyti jos plitimą, kaip išvengti, kokios profilaktikos priemonės būtinos. Koronaviruso pandemijos nulemtai ekonominei krizei taip pat valstybė skiria lėtų, planuoja priemones ir imasi veiksmų, kaip ją įveikti, kaip paskatinti verslą, žmonių perkamąją galią. Tuo tarpu Covid 19 sukeltai emocinei krizei, psichologinėms ir psichiatrinėms problemoms spręsti pastangų dedama per mažai. Tiesa, SAM yra parengusi planą, skirtą atpažinti emociškai paveiktus žmones ir paskatinti juos kreiptis pagalbos.
SAM parengtame ilgalaikių neigiamų Covid 19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo veiksmų plane pateikiami apklausų rezultatai, rodantys, kad pandemijos metu žmonių psichinė sveikata paveikiama labiau: kovo pabaigoje koronaviruso epidemija 66 proc. gyventojų jau sukėlė neigiamos įtakos jų psichologinei būsenai. Kitos apklausos duomenimis, patiriančių nerimą padaugėjo beveik pustrečio karto – nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc., liūdesį daugiau nei du kartus – nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc., pyktį beveik dvigubai – nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc. Tarptautinių organizacijų specialistai įspėja, kad dėl ilgalaikio poveikio gyventojams, ypač pažeidžiamoms grupėms, smūgiui ekonomikai, itin aktualia problema taps padidėjęs savižudybių skaičius. Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro skaičiavimais, per 3-4 metus savižudybių Lietuvoje papildomai padaugės 230 atvejų, t.y. apie 10-15 proc. kasmet.
Šaltinis:
