Kodėl reikia gydyti depresiją?
Depresija – vienas dažniausių psichikos sutrikimų. PSO duomenimis, bendras sergamumas depresija siekia apie 350 mln. atvejų, t.y. 5-6 proc. gyventojų, ir šis skaičius nuolat auga. Panašios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. Higienos instituto duomenimis, 2019 m. užregistruota 44981 depresijos atvejų. Tačiau nerimą kelia ne tik augantys sergančiųjų skaičius ir ligos jaunėjimas. Praktika rodo, kad depresijos kamuojami žmonės dažnai delsia kreiptis į medikus. Praverti gydytojo kabineto duris kliudo ir gydymo baimė: vis dar gaji nuomonė, kad vaistai gali kelti pavojų, pripratimą.
Depresija gali pasireikšti kas dešimtam
Teigiama, kad daugiau kaip 10 proc. žmonių per gyvenimą gali susirgti ilgiau ar trumpiau trunkančia depresija. Jeigu apskaičiuoti ir švelnias, dažnai neatpažįstamas depresijos formas, sergančiųjų skaičius siektų apie 25 proc. Be to, apie 50-85 proc. atvejų liga gali kartotis. Tačiau net ir įvairi sergamumo depresija statistika dažnai neatspindi tikrosios situacijos, nes realus sergančiųjų skaičius yra didesnis. Visų pirma, ne visi sergantieji kreipiasi į medikus. Vieni dėl to, kad mano, jog liga praeis savaime. Jie tikisi, kad sveikata galbūt pagerės po atostogų ar kito malonaus įvykio. Kiti žmonės negydo depresijos, bet ne dėl to, kad nesikreipia į gydytojus. Jie ieško pagalbos, bet ne psichiatrų, o kitų specialybių gydytojų, nes nesupranta, jog jiems yra depresija.
Kodėl depresiją reikia gydyti?
Negydoma depresija sukelia rimtas pasekmes ir paveikia visas gyvenimo sferas. Ligos negydant, ji gilėja, o žmogus gali metų metus kentėti ne tik emocinį diskomfortą, jaustis prislėgtas, sugniuždytas, bet ir daugelį somatinių (kūno) sutrikimų. Sergant depresija sunkiai sekasi dirbti protinį darbą, nes sunku susikaupti. Apskritai sunku dirbti, nes sergantysis paprasčiausiai negali prisiversti pradėti ką nors veikti. Todėl žmonės, kurie ilgą laiką kenčia nuo depresijos, gali prarasti darbą. Kenčia ir šeimyninis gyvenimas, kuris neretai baigiasi skyrybomis. Nutrūksta tarpasmeniniai ryšiai, draugystės. Depresija sergantiems ir jos negydantiems žmonėms didėja pavojus tapti priklausomais nuo alkoholio, nes būtent taurelėje nemažai žmonių bando paskandinti savo problemas.
Sergantiems būdingas kaltės jausmas dėl praeities įvykių, bejėgiškumas žvelgiant į nūdienos klausimus ir problemas, ir kartu visa tai lydi beprasmiškumo jausmas. Sergant depresija krenta savivertė, žmogus tampa uždaras. Jis neturi energijos, greitai pavargsta, yra vangus. Neretai tokie žmonės yra labai jautrūs, jie perdėtai reaguoja ir įsižeidžia net į nekaltas ar dalykines pastabas. Jiems gali pasireikšti nemotyvuotos baimės, nerimas.
Varginamiems depresija žmonėms didėja kitų ligų tikimybė – astmos, širdies ligų, virškinimo sistemos. Taip pat gali paūmėti jau esamos lėtinės ligos. Negydoma depresija net 4 kartus padidina mirties tikimybė tarp žmonių, patyrusių miokardo infarktą. Esant sunkiai depresijos formai, neretai reikalingas gydymas ligoninėje, nes žmogus gali turėti minčių apie savižudybę.
Sergantysis depresija žmogus negali pats susidoroti su savo nuotaika, jausmais, mintimis, jis nesupranta ligos priežasčių arba jos jam atrodo neįveikiamos, jis negali kritiškai vertinti savo elgesio, todėl jam reikalinga specialisto pagalba. O jeigu žmogus sako, kad jis pats susitvarkė su depresija, dažniausiai jis turi omenyje, ne tikrąją depresiją, o kokių nors įvykių, streso sukeltą ir neilgai trukusį pesimistinį periodą, kuris pasireiškė niūria nuotaika, nerimu, apatija ar tuštumos jausmu ir pan.
Kaip gali būti gydoma depresija?
Šiuolaikinė medicina gali išgydyti depresiją, sugrąžinti gyvenimo pilnatvės jausmą. Svarbu, laiku kreiptis į specialistus, nes kuo anksčiau liga bus pradėta gydyti, tuo greičiau žmogus pamirš apie ją. Ir priešingai, reikia žinoti, kad įsisenėjusi depresija daug sunkiau gydoma.
Depresiją skirstoma į lengvą, vidutinę ir sunkią. Kuo daugiau depresijos simptomų pasireiškia, kuo ilgiau jie trunka, tuo labiau jie sutrikdo kasdieninę veiklą, tuo sunkesnė būna depresija ir jos gydymas. Galbūt su lengva depresijos forma kai kurie žmonės ir sugeba susidoroti patys, tačiau, jeigu jie mato, kad visos jų pastangos būti tarp žmonių, daugiau bendrauti, sportuoti, geriau maitintis ir pan., neduoda jokių rezultatų, ir jie vis tiek jaučiasi prislėgti, pavargę, niūrūs, būtina kreiptis į specialistą.
Depresijos gydymas yra individualus ir kompleksinis. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, gretutinių paciento ligų, jo bendros sveikatos būklės.
Vaistai nuo depresijos – antidepresantai. Jų yra įvairių klasių. Viena pagrindinių ligos atsiradimo priežasčių yra cheminių medžiagų (serotonino, noradrenalino ir dopamino) pusiausvyros sutrikimas galvos smegenyse. Vaistai padeda šių medžiagų pusiausvyrą atkurti. Paskirti antidepresantų gali ir šeimos gydytojas. Medikai pažymi, kad šiuolaikiniai antidepresantai yra saugūs, veiksmingi, prie jų nepriprantama, todėl paskirti gydytojo turėtų būti vartojami pagal jo rekomendacijas. Kitas dalykas, kad kartu labai veiksminga yra ir psichologinė pagalba, įvairios gerų minčių metodikos, kiti užsiėmimai ir treningai, padedantys suvaldyti neigiamas mintis.
Taigi sergant depresija labai svarbūs yra nemedikamentiniai metodai, pvz., psichoterapija. Ypač jeigu sergama vidutine ar lengva depresijos forma. Tokiais atvejais psichoterapija rekomenduojama prieš skiriant antidepresantų. Tik esant sunkiai depresijai, iš karto pradedama nuo vaistų.
Kognityvinė elgesio terapija – viena iš psichoterapijos rūšių. Ji aiškina, kaip susiję žmogaus mintys, emocijos ir elgesys, kokią įtaką žmogaus sprendimams daro jo įsitikinimai, patirtis. Terapijos tikslas – išmokyti pacientą keičiant savo mintis keisti ir emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausius.
Kiti nemedikamentiniai gydymo būdai yra fitoterapija, homeopatija, šviesos terapija (infraraudonųjų, ultravioletinių, matomų dienos šviesos spindulių lempos, taip pat gydymas lazeriu ar Bioptron lempomis), fiziniai pratimai. Taip pat populiarus tokie metodai kaip meno, muzikos, smėlio, poezijos, spalvų, gyvūnų užsiėmimai.
