Covid 19: besikreipiančių į psichikos sveikatos specialistus daugėja
Šiandien pasaulis išgyvena Covid 19 pandemiją ir jos keliamus iššūkius, kurių vienas – žmonių psichikos sveikata. Dėl pandemijos keliamo nerimo, įtampos, streso ir kitų neigiamų emocijų, ekonomių ir socialinių problemų daugelis žmonių psichikos sveikata pašlijo.
Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais augo ir iki pandemijos
Šiandien pasauliui daugybę iššūkių kelia Covid 19 pandemija. Tačiau ekspertai įspėja, kad jai pasibaigus ir virusą suvaldžius, problemos neišnyks. Viena jų – kad pandemijos ilgalaikiai padariniai turės įtakos visuomenės psichikos sveikatai ir gali lemti jos blogėjimą ateityje. Juolab kad ir iki pandemijos dėmesys psichikos sveikatai ir šių paslaugų finansavimas mūsų šalyje buvo nepakankamas. Ir iki pandemijos Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) ir Higienos instituto (HI) duomenimis, buvo stebimas didėjantis sergančiųjų psichikos ligomis skaičius. 2019 m. mūsų šalyje psichikos ir elgesio sutrikimai vargino 235 tūkst. žmonių. Svarbu, kad psichikos sveikata blogėja visose amžiaus grupėse: pradedant nuo vaikų baigiant senyvo amžiaus žmonėmis.
Psichikos sutrikimai – didelė našta sergančiam, jo artimui, valstybei. Tyrimų rezultatai rodo, kad psichikos sutrikimai patenka į penketuką ligų, kuriomis sergant prarandama daugiausiai sveiko gyvenimo metų. Psichikos ligų negalios našta yra didžiausia tarp visų susirgimų ir siekia 23 proc. Pagrindinis psichikos sutrikimas, lemiantis didžiausią psichikos negalios naštą, – depresija, nes yra labai plačiai paplitęs.
Pandemija šalies gyventojų psichikos sveikatą pablogino dar labiau
Gydytojai konstatuoja, kad pandemijos metu prastėjančia psichikos sveikata skundžiasi didesnis žmonių skaičius negu įprastai. Tai stebi pirminės grandies psichikos sveikatos specialistai, dirbantys psichikos sveikatos centruose. Beje, šis augimas stebimas nuo pat pandemijos pradžios.
SAM parengtame ilgalaikių neigiamų Covid 19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo veiksmų plane pateikiami pavasarį vykdytų apklausų duomenys. Šie rezultatai skelbia, kad pandemijos metu žmonių psichinė sveikata paveikiama labiau: kovo pabaigoje koronaviruso epidemija 66 proc. gyventojų jau sukėlė neigiamos įtakos jų psichologinei būsenai. Kitos apklausos duomenimis, patiriančių nerimą padaugėjo beveik pustrečio karto – nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc., liūdesį daugiau nei du kartus – nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc., pyktį beveik dvigubai – nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc.
Viena vertus, susierzinimas, neramumas, nestabili nuotaika, vidinė įtampa, blogas miegas, neadekvačios reakcijos į kasdieniškas situacijas yra normali žmogaus reakcija, kai jis patenka į nenormalią, neeilinę, nežinomą situaciją. Kita vertus, svarbu laiku pastebėti galimos ligos, pvz., depresijos, simptomus ir kreiptis pagalbos.
Psichikos sveikatos rizikos veiksniai
Karantino metu pakitusios darbo sąlygos ir režimas, darbas iš namų ir nuotolis mokymasis, judėjimo laisvės apribojimas nemažai daliai žmonių pablogino jų emocinę, psichikos būklę. Pažeidžiamiausių grupėje atsidūrė sergantieji lėtinėmis ligomis, kurių sveikatos būklę galėjo pabloginti ir savalaikės konsultacijos nesuteikimas, ir planinės operacijos ar procedūros atidėjimas. Šiems žmonėms, be didesnės pačios Covid 19 ligos užsikrėtimo rizikos, nežinojimas, kada jie sulauks paskirto gydymo, tapo papildomu veiksniu, sukeliančiu neigiamas reakcijas, bloginančiu psichikos būklę. Be to, sergantieji lėtinėmis ligomis, kurie dažniausiai yra vyresnio amžiaus, apskritai jautriau reaguoja į įvairius stresorius. Taip pat labiau pažeidžiami pandemijos periodu dėl ekonomikos smukimo tampa gaunantieji mažas pajamas, netekę darbo ar išleisti į prastovas, šeimos, auginančios vaikus. Taip pat ir sergantieji psichikos sutrikimais.
Todėl labai svarbu žinoti rizikos veiksnius, kurie didina psichikos ligų tikimybę, ir kuriuos dar labiau galėjo suaktyvinti pandemija. Kadangi psichikos sveikata suprantama, kaip biopsichosocialinis modelis, rizikos veiksniai taip pat skirstomi į biologinius, socialinius ir psichologinius. Taigi biologiniai psichikos sveikatos rizikos veiksniai yra:
- toksinų (tabako, alkoholio) poveikis nėštumo metu;
- genetiniai pokyčiai;
- galvos traumos;
- komplikacijos gimdymo metu;
- ŽIV infekcija;
- neprievalgis;
- kitos ligos.
Psichologiniai:
- mokymosi sutrikimai;
- netinkami asmenybės bruožai;
- seksualinis, psichologinis smurtas;
- sudėtingas temperamentas.
Socialiniai veiksniai apima šeimą (nesutarimai šeimoje, mirtys, kt.), mokyklą (patyčios, mokymosi sunkumai, netinkama mokyklos aplinka, kt.) ir bendruomenę (diskriminacija, blogas bendruomeniškumas, kt.).
Kaip išvengti depresijos ar kitų psichikos ligų?
Psichikos sutrikimų profilaktika – sveika gyvensena ir aukščiau minėtų rizikos veiksnių vengimas arba korekcija. Kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri, rekomenduojama iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų, mokytis prisiimti atsakomybę, nebijoti įveikti sunkių užduočių, džiaugtis tuo, ką turi (draugus, artimuosius, maisto ir pan.), susirasti mėgstamą veiklą, nuolat tobulinti save. Jeigu to nepavyksta pasiekti pačiam, galima kreiptis į specialistus, dalyvauti įvairiuose mokymuose, kur specialistai suteiks žinių ir išmokys įvairių technikų, pvz., streso įveikos, atsipalaidavimo, savivertės didinimo ir kt. Psichinė sveikata priklauso ir nuo fizinės – sportuojantis, sveikai besimaitinantis, gerai išsimiegantis žmogus yra energingas ir optimistiškai nusiteikęs.
šaltiniai:
file:///C:/Users/VARTOT~1/AppData/Local/Temp/23193869.pdf
