Bundanti gamta ir paukščių čiulbėjimas padės įveikti depresiją?
Sergančiųjų depresija ar patiriančių depresijos epizodus žmonių per pastarąjį dešimtmetį nuolat daugėjo. Pandemija ir karantinas dar labiau padidino psichikos sutrikimų turinčių žmonių skaičių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos pasaulis koronaviruso dar neįveiks. Vadinasi, žala psichikos sveikatai gali būti dar didesnė: tiek ligos sunkumo prasme, tiek depresijos pasireiškimo mastu.
Kas galėtų padėti stiprinti psichikos sveikatą? Galbūt bundanti gamta padės įveikti lengvus depresijos, nerimo epizodus?
Sergančiųjų daugėja ir daugės
Dar Antikos laikotarpiu buvo kalbama apie būsenas, kurios dabar vadinamos depresija (lot., depressus yra žemas, gilus, nuleistas, tylus). Šiandien ši liga vis labiau užkariauja žmones, ir ypač per pastaruosius pandeminius metus. Iki pandemijos buvo skaičiuojama, kad apie 50 milijonų žmonių Europoje tam tikru gyvenimo tarpsniu kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų. Iki pandemijos PSO pateiktais duomenimis, viena iš penkių moterų ir vienas iš dešimties vyrų tam tikru gyvenimo metu susidurs su šia liga. Šiandien depresijos plitimo prognozės niūresnės, nes koronaviruso sukeltos krizės padariniai skaudžiai atsiliepia daugelio žmonių psichikos sveikatai.
2019 m. Higienos instituto duomenimis, mūsų šalyje sergančiųjų depresija (ligotumas) žmonių buvo 44 981, o nuotaikos (afektiniais) sutrikimais – 46 322. Naujausių, t.y. 2020 m. duomenų apie sergamumą šiais sutrikimai Higienos instituto bazėje dar nėra. Tačiau viešoje erdvėje nuolat tenka girdėti įvairių specialistų pasisakymus, kad dėl pandemijos šalies gyventojų psichikos sveikata blogėjo ir tai turėjo neigiamos įtakos sergamumui depresija. Dar daugiau – specialistai įspėja, kad pandemijos pasekmės bus ilgalaikės.
Kaip teigiama SAM dokumente („Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo veiksmų), pandemija ir karantinas sukelia neeilinį stresą gyventojams, o neigiamos socialinės-ekonominės pasekmės bus jaučiamos dar ilgai pasibaigus pandemijai. Pirmojo karantino metu vykdyta gyventojų apklausa parodė, kad neigiamos psichologinės būsenos išlieka daug aukštesnės nei buvo iki karantino paskelbimo. Tuomet net 66 proc. apklaustųjų pasakė, kad epidemija turėjo neigiamos įtakos jų psichologinei būsenai. Antrasis karantinas, ilgiau trunkantis suvaržymai ir apribojimai esamą padėtį tik dar labiau sunkina.
Kaip stiprinti psichikos sveikatą?
Tyrimais nustatyta, kad labiausiai neigiamą įtaką psichikos sveikatai daro stresas, emocinė ir psichologinė įtampa. Todėl siekdami nepakliūti į depresijos spąstus, turėtume išmokti valdyti stresines situacijas. Sveikas gyvenimo būdas, reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas darbo ir poilsio režimas gali padėti įveikti stresą ir jis neperaus į depresiją.
Nenuginčijamas ir gamtos poveikis žmogaus sveikatai ir savijautai. Kiekvienas yra patyręs, kad gamta skaidrina mintis, gerina nuotaiką, mažina agresiją, nerimą, stresą. Gamta – vaistas ir sielai, ir kūnui. Nebe reikalo pasaulyje gamtos ištekliai naudojami ligoms gydyti ir jų profilaktikai. Tačiau ypatinga reikšmė skiriama įprastiniam kasdieniniam buvimui ir fiziniai veiklai gamtoje.
Gamtos garsai – prieš stresą ir depresiją
Žurnale „Sveikatos mokslas“ (2020 m.) publikuotas Ugnės Žilinskaitės (Respublikinė Kauno ligoninė) ir Linos Varžaitytės (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) tyrimas apie gamtos išteklių poveikį psichoemocinei ir fizinei darbingo amžiaus žmonių sveikatai. Tyrimo tikslas – įvertinti natūralių gamtinių gydomųjų veiksnių – natūralios aplinkos ir mineralinio vandens – poveikį žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Mokslininkės išanalizavo 44 ne senesnius kaip 10-ies metų publikacijas, atliko straipsnių apžvalgą, turinio analizę ir patvirtino faktą, kad gamta ir žmogus – dvi neatsiejamos materijos. Daugelį ligų galima gydyti vien natūraliais gamtos ištekliais, kartu pagerinant ir sustiprinant psichikos būklę.
Straipsnyje pateikiama įrodymų, kad žmonių, kurie bent kartą per savaitę gryname ore atlieka fizinius pratimus, psichikos sveikata yra dvigubai geresnė negu tų, kurie tokios veiklos nevykdo. Taip pat pastebėta, kad nuolat atliekama fizinė veikla pagerina žmonių sugebėjimą susidoroti su kasdieninėmis problemomis, gerina psichoemocinę būklę.
Pateiktos ir autorių, kurie vertino natūralių aplinkos garsų – tylos, paukščių čiulbėjimo, upelių čiurlenimo – įtaką sveikatai. Buvo nustatytas teigiamas šių gamtos garsų poveikis, kuris padėdavo tiriamiesiems nusiraminti, lengviau spręsti kasdienines problemas. Šis poveikis buvo susietas su žmogaus klausa, kuri skirtinga ir genetiškai nulemta, nes vieni esame jautresni aplinkos garsams, kiti mažiau į juos reaguoja. Mokslininkės citavo tyrimą, kuriame dalyvavo 29 Japonijos studentės. Tyrimo dalyvėms 1 minutę per ausines buvo leidžiami įvairūs miško garsai, siekiantys 48,6 dB. Rezultatai įrodė, kad sumažėjo tiriamųjų jautrumas, nes sumažėjo simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Tiriamosioms pavyko atsipalaiduoti, sulėtėjo širdies ritmas, dalyvės pažymėjo, kad pagerėjo nuotaika, jos pasijuto pailsėjusios. „Gebėjimas nusiraminti, suvaldyti mintis ir emocijas gamtos sąlygomis aiškinamas ne tik simpatinės nervų sistemos aktyvumo, bet ir oksihemoglobino koncentracijos sumažėjimu dešinėje prefrontalinėje smegenų žievės dalyje“, – rašoma straipsnyje. Išvada akivaizdi – įprastinis kasdieninis buvimas gamtoje palankiai veikai žmogaus psichikos sveikatą, mažina polinkį į depresiją.
šaltiniai:
