Mažėja pajamos, didėja nedarbas, auga depresijos tikimybė?
2020 m. pandemija sukėlė sveikatos krizę dėl Covid 19 ligos. Ta pati pandemija sukėlė ir ekonomikos nuosmukį, neturtą, nepriteklių ir bedarbių augimą. Visa tai paskatino kitų ligų, ypač psichikos sveikatos blogėjimą, depresijos, nerimo augimą.
2021 m. bedarbystė didės?
Oficialios statistikos portalo duomenimis, 2020 m. nedarbo lygis šalyje buvo 8,5 proc. ir tai buvo 2,2 proc. didesnis negu 2019 m. Išankstiniais duomenimis, šių metų sausio mėnesį jaunimo (15-24 m.) nedarbo lygis buvo 18,6 proc., bendras (15-74 m.) – 9,5 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2021 m. kovo 1 d. šalyje buvo 277 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Tai yra kone kas šeštas žmogus arba 16,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų yra bedarbiai. Kitas blogumas, kad nemažai daliai darbo nepraradusių žmonių smarkiai sumažėjo pajamos, nes veiklą teko apriboti ar stabdyti. Be to, reikia nepamiršti, kad ir iki pandemijos mūsų šalies skurdo lygis buvo aukštas. Oficialios statistikos portalo duomenimis, 2019 m. mieste skurdo lygis siekė 17,1 proc., kaime – 27,9 proc.
Kodėl vystosi depresija?
Depresija – vienas labiausiai paplitusių susirgimų, kuris pasireiškia prislėgta nuotaika, sulėtėjusiu mąstymu ir judesiais. Vienos depresijos priežasties nėra, o ir apskritai ligą sukeliančios priežastys ir procesai nėra iki galo aiškus. Nepaisant nuostabių pasiekimų, medicinos mokslas kol kas negali vienareikšmiai išskirti ir detalizuoti depresiją lemiančių veiksnių. Depresija gali išsivystyti dėl vidinių (endogeninių), išorinių (egzogeninių) priežasčių, kitų ligų.
Depresija, kurios išsivystymas labiau susijęs su vidinėmis priežastimis vadinama endogenine. Tokia depresija dažniausiai išsivysto jauniems žmonėms, kurių šeimoje taip pat buvo sergančiųjų šia liga.
Depresija labiau nulemta išorės veiksnių, socialinių ir psichologinių priežasčių, vadinama egzogenine. Ši depresija išsivysto, kai žmogus nuolat patiria lėtinį stresą ar ištikus sukrečiantiems įvykiams.
Depresija – liga, kurios metu dėl įvairių priežasčių suardomas galvos smegenų biocheminis balansas ir impulsai tarp nervinių ląstelių. Mokslininkai mano, kad depresijai įtakos turi šių nervinius impulsus pernešančių medžiagų (neurotransmiterių) – serotonino, noradrenalino ir dopamino – disbalansas smegenyse.
Nustatyta, kad su amžiumi depresija sergančių žmonių daugėja. Ši liga dažniau kankina moteris, vienišus žmones. Manoma, kad bent kartą gyvenime depresija gali sirgti nuo 5-8 proc. iki 20-30 proc. žmonių. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, klinikinė depresija vargina apie 10 proc. moterų ir 4 proc. vyrų.
Skurdžiai gyvenantys dažniau serga depresija?
Šiandien psichikos sveikata suprantama, kaip biopsichosocialinis modelis, t.y. ji priklauso ne tik nuo somatinės (fizinės) būklės, įtakos jai turi ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Taigi psichikos sveikata priklauso nuo daugybės dalykų, o galimybę susirgti ir susirgus pasveikti lemia ne tik paveldimumas, gyvensena, organizmo savybės, aplinka, bet ir šeimą, ekonominė, kultūrinė, socialinė padėtis.
Žmonės esantys ties ar už skurdo ribos neturi galimybių skirti pajamų kokybiškoms gyvenimo sąlygoms ir sveikatai gerinti. Taigi socialinis nesaugumas ir neteisingumas taip pat daro įtaką psichikos sveikatai. Atlikti tyrimai įrodė, kad žmonės, kurie vaikystėje ir jaunystėje gyveno neturtingose šeimose, labiau linkę į depresiją.
2020 m. „Psichologijos“ žurnale publikuotas tyrimas („Veiksniai, susiję su vidutinio ir vyresnio asmenų depresija Rumunijoje“) taip pat patvirtino ryšį tarp pajamų ir depresijos. Tyrimas vykdytas 2016-2017 m., ir jame dalyvavo 601 pacientai. Tiriamųjų amžius – 55-93 metai, amžiaus vidurkis – 67,32 metų. Viena iš tyrimo išvadų – kad vykdant socialinę politiką turėtų būti atsižvelgta į asmenis, gaunančius mažas pajamas, nes skurdas gali prisidėti prie depresyvios būsenos. Taip pat vyresni žmonės dėl savo mažų pajamų rizikuoja gauti mažesnę farmakoterapinę ir psichoterapinę pagalbą.
Kas dar didina depresijos riziką?
Paveldimumas yra vienas iš depresijos rizikos veiksnių ir turi įtakos ligai vystytis. Manoma, kad žmonėms, kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo depresija, šios ligos tikimybė padidėja 1,5-3 kartų. Tačiau svarbu žinoti, kad paveldima ne liga, o tik polinkis ja sirgti. Be to, depresija suserga ir žmonės, kurių giminėje nebuvo tokių ligonių. Tad paveldimumas ne visada turi lemiamą reikšmę.
Kaip jau minėta, depresiją gali sukelti neigiami įvykiai. Tai ne tik nedarbas ar pajamų sumažėjimas arba nuolatinis skurdas, tai ir kitos netektys, skyrybos, nesėkmės. Ligą gali sustiprinti šviesos trūkumas rudens-žiemos periodu, netinkama mityba. Depresiją gali sukelti kitos ligos ar būklės, pvz., onkologinės, širdies ir kraujagyslės ligos, kitos psichikos ligos, skydliaukės sutrikimai, infekcijos, taip pat galvos traumos, operacijos, medikamentai, alkoholis, narkotikai, kt.
Šaltiniai:
