Laimingas žmogus niekada nesusirgs depresija?
Kovo 20-ąją Jungtinių Tautų iniciatyva minėta Tarptautinė laimės diena. Ši diena pradėta švęsti ne taip seniai, nuo 2012-ųjų. Kodėl reikia minėti šią dieną? Kaip pamatuoti laimę? Ar laimingas žmogus gali susirgti depresija?
Lietuvos žmonės vis laimingesni?
Pastaruoju metu laimės sąvoka vis dažniau girdima ir diskutuojama. Atliekami įvairūs laimės lygį matuojantys tyrimai. Plačiausiai kasmet pavasarį nuskamba Pasaulio laimės indekso (angl., World Happiness Report) tyrimas, išrikiuojantis šalis pagal laimingiausių žmonių reitingą. Šį tyrimą remia Jungtinės Tautos. 2016 m. Lietuva buvo 60-oje vietoje iš 157 valstybių. Vėliau, kiekvienais metais mūsų šalies žmonės darėsi vis laimingesni: 2019 m. buvome 42-oje, 2020 m. – 41-ojoje vietoje. Praėjusiais metais pagal pasaulio laimės indeksą Lietuva aplenkė Lenkiją (43 vieta), Estiją (51 vieta) ir Latviją (57 vieta). Laimingiausių šalių sąrašo viršūnėje jau kelis metus išlieka Suomija, antroje vietoje yra Danija, po to seka Šveicarija, Islandija, Norvegija. Į dešimtuką patenka ir Nyderlandai, Švedija, Naujoji Zelandija, Austrija, Liuksemburgas. Praėjusiais metais tyrime pirmą kartą buvo sudarytas ir miestų laimės reitingas. Nesunku nuspėti, kad laimingiausi žmonės yra Helsinkyje, Kaunas užėmė 66-ą, Vilnius- 72-ą vietas.
Koks žmogus laimingas?
Laimės sąvoką suprantame ir skirtingai, ir vieningai. Visi sutinka, kad svarbus laimės aspektas yra sveikata. M.Romerio universiteto mokslininkės Vaidos Servetkienės kartu su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad labiausiai mūsų visuomenės gyvenimo kokybę ir laimingumą lemia gera sveikata, materialinė gerovė, dvasinė savijauta, darnus šeimyninis gyvenimas ir gyvenamoji aplinka. Taigi, sveikata prioritetų sąraše yra pirmoje vietoje. Tačiau ne mažiau svarbi vieta, vertinant gyvenimo kokybę, laimę, tenka ir psichikos sveikatai, dvasinei būsenai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) susieja tiek fizinę, tiek dvasinę žmogaus būklę ir sveikatą apibrėžia, kaip geros fizinės, psichinės ir socialinės savijautos būseną, o ne tik ligų ar fizinių trūkumų nebuvimą. Psichikos sveikatą PSO apibūdina, kaip geros savijautos būseną, kuri leidžia žmogui realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, produktyviai dirbti. Nuo psichikos sveikatos priklauso ir žmogaus reakcijos į stresines situacijas.
2021 m. Laimės dienos tema – „Metas pakilti“
„Kaunas 2022“ pranešime spaudai rašoma: „Gyvename labai neįprastu metu: turėjome žaibiškai prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo, o tai žmogaus emocinei būklei – didelis iššūkis. Oficialūs laimės dienos ambasadoriai ir organizatoriai Lietuvoje, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda šiais metais laimės dienos proga kvies įsigilinti į jausmus ir sutelkti dėmesį į dalykus, teikiančius laimę. Net ir sunkiomis sąlygomis laimė nėra tolima, ji – šalia“.
„Pasaulinės pandemijos metu ėmėme kitaip vertinti dalykus, kurie mums anksčiau atrodė natūralūs: susitikti su draugais, eiti į kiną ar spektaklį, lankytis galerijose ir muziejuose ar stebėti krepšinio varžybas sirgalių pilnoje arenoje. kadangi jau kuris laikas tenka to atsisakyti, daugelio iš mūsų laimės koeficientas taip pat sumažėjęs. Todėl per šią laimės dieną kalbėsime ir skirsime daug dėmesio mūsų emocijoms ir jausmams, kartu kviesime pakilti ir atrasti būdų, kaip kūrybiškai ir saugiai praskaidrinti dabartinę kasdienybę“, – sako „Laimės dienos“ organizatorė Irutė Tumaitė.
Kodėl laimingi žmonės neserga depresija?
Laimingi žmonės į pasaulį žiūrį pozityviai, jie tikslingai renkasi teigiamą mintį, požiūrį, reakciją. Juk laimingi, kaip ir nelaimingi, patiria stresą, įtampą, tačiau laimingi moka atgauti jėgas, jie ieško išeities, o ne dejuoja, ne verkšlena, ne baudžia savęs už nesėkmę. Apie streso įtaką sveikatai, psichikos būklei kalbama ir žinoma seniai. Laimingesni žmonės stresą vertina kaip naują galimybę, o ne krachą ir viso ko pabaigą. Tyrimais įrodyta, kad laimingesni žmonės yra sveikesni ir gyvena ilgiau.
Laimingi žmonės dažniausiai yra optimistai, jie gyvena harmonijoje su savimi. Optimizmas teigiamai veikia sveikatą. Mokslo įrodyta, kad optimistams žaizdos užgyja greičiau. Tas pats galioja ir kalbant apie dvasines žaizdas. Pesimistų šansai susirgti depresija didesni. Jie neretai iš anksto nusprendžia, kad „nieko gero nebus“ ir „kad situacijos pakeisti neįmanoma“, ir nė nebando ko nors keisti, daryti ir taip valdyti ar išeiti iš stresinės situacijos.
Šaltiniai:
V.Servetkienė „Gyvenimo kokybė Lietuvoje: subjektyvus situacijos vertinimas ir realybė“;
