Kaip elgtis kolektyve, jei kolega pasigavo rota virusinę infekciją?
Itin nemaloni būklė – viduriavimas, kaip ir skausmas, pažįstama kiekvienam. Medikų teigimų, viduriavimas yra toks pat dažnas negalavimas, kaip ir peršalimas. Viduriavimo priežasčių aibė, beje, jos turi ir sezoniškumo tendencijų, pvz., vasarą dažniau viduriuojama dėl apsinuodijimo maistu, o žiemą – dėl rota ar noro virusinių infekcijų.
Kaip išvengti šios nemalonios ir dažniausiai netikėtai užklumpančios būklės? Kaip elgtis kolektyve, jei kolega pasigavo rota virusinę infekciją?
Konsultuoja Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininko pavaduotoja gydytoja gastroenterologė doc. dr. Rūta Kučinskienė.
Ar viduriavimas yra liga?
Viduriavimas – ne liga, o daugelių ligų ar būklių simptomas. Dažniausiai pats savaime viduriavimas nebūna pavojingas, tačiau tai nereiškia, kad į jį nereikia kreipti dėmesio. Priešingai, tinkamai negydant viduriavimo, gali kilti rimtų ir gyvybei pavojingų komplikacijų. Kodėl žmonės viduriuoja? Kokios dažniausios šios nemalonios būklės priežastys?
Anot gydytojos doc. Dr. R.Kučinskienės, viduriavimas yra pats dažniausias virškinamojo trakto ligų, ypač infekcinių, simptomas. Viduriavimas, kaip žarnyno ligų uždegimo požymis, būdingas tiek ūminėms – dažniausiai infekcinėms ligoms, tiek lėtinėms – kaip taisyklė, imuninėms, onkologinėms ar alerginės kilmės ligoms.
„Dažniausia viduriavimo priežastis – infekcijos. Infekcijos gali būti virusinės (pvz. Rota, nora ir kt.) ir bakterinės kilmės (salmoneliozė, šigeliozė ir kt.). Virusinės žarnyno infekcijos, pasireiškiančios viduriavimu, labiau būdingos vaikams ir mūsų šalyje dažniausiai diagnozuojamos šaltuoju metų periodu. Bakterinėms žarnyno infekcijoms plisti palankesnė vasara, vyraujant karštam orui greičiau genda maisto produktai, kelionių metu sunkiau laikytis higieninių įpročių ir t.t.“, – viduriavimo priežastis pagal sezoną skirsto medikė.
Beje, pasak gydytojos gastroenterologės, pakankamai dažna viduriavimo priežastis – antibiotikai, kuriais, kaip žinoma, mūsų žmonės linkę piktnaudžiauti. Tiesa, daugeliu atvejų šios kilmės viduriavimas, nutraukus gydymą vaistais, greitai praeina. „Kitos viduriavimo priežastys yra retos, būdingos specifinėms ligoms, ir pasireiškia kartu su papildomais tų ligų simptomais (pvz., svorio netekimas, karščiavimas, kraujo ir ar kitų vaizdinių tyrimų pakitimai)“, – pažymi doc. dr. R.Kučinskienė.
Kai viduriuoja kolega…
Koks viduriavimo tipas būdingesnis suaugusiųjų kolektyvui ir kaip elgtis, kai kolega viduriuoja? Juk neiti į darbą neišeis, o užsikrėsti labai nesinori? – klausėme medikės. „Kolektyvuose sparčiausiai plinta virusinės žarnyno ligos, nes jos perduodamos per nešvarias rankas. Jei kolektyve kas nors susirgo ūmine virusine žarnyno infekcija, kuri pasireiškia viduriavimu ir vėmimu, tuomet būtina griežtai laikytis higienos reikalavimų: plauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir prieš valgant, ir, apskritai, kuo dažniau tuo geriau. Virusinių žarnyno infekcijų virusai gali būti perduodami nuo sergančiojo kitam žmogui per buitinius daiktus, knygas, rašiklius, raktus, pinigus ir t.t. Kolektyve kontakto su sergančiuoju išvengti neįmanoma, todėl vienintelis būdas – saugoti save – t.y. nuolat plauti rankas“, – apsaugos nuo infekcinio viduriavimo priemones vardija pašnekovė.
Persirgus virusinėmis žarnyno infekcijomis, susidaro trumpalaikis imunitetas – keleri metai, todėl tuo metu pakartotinai nesusergama. Kita vertus, anot gydytojos, virusinių viduriavimo sukėlėjų yra labai daug, todėl tikimybė pasigauti kaskart skirtingą labai didelė, o ir nustatyti viruso rūšį dažniausiai yra neįmanoma.
Kada skubėti pas gydytoja?
Žmonių, kurie dėl menko negalavimo varstytų gydytojo kabineto duris, tikrai nėra daug. Priešingai, mūsų visuomenėje labiau paplitęs kitas žmonių tipas – kurie net ir esant reikalui pas gydytojus neskuba. Kada viduriavimas pavojingas ir kada patartina apsilankyti pas gydytoją?
Pavojaus simptomai – tai viduriavimas kraujingomis išmatomis, smarkus karščiavimas iki 38 °C ir daugiau, labai dažnas (daugiau kaip 15-20 kartų) per dieną tuštinimasis, kai viduriavimą lydi skausmas ir vėmimas, kai viduriuoja vaikai ar vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat gydytojo kabinete reikėtų apsilankyti, jei viduriavimas nepraeina per 3 dienas.
Kaip gydytis patiems?
Viduriuojant netenkama daug skysčių, todėl kai kamuoja ši būklė būtina daug gerti. Taigi, anot gydytojos doc. dr. R.Kučinskienės, viduriavimų gydymas ir yra netektų skysčių grąžinimas organizmui.
Kiek skysčių būtina išgerti, jei viduriuojama, kaip apskaičiuoti jų kiekį? „Skysčių reikėtų gerti tiek, kiek jų išgeriama nesergant plius dar tiek, kiek netenkama viduriuojant. Rekomenduojama gerti daug vandens ir arbatų (ypač mėlynių, juodų arbatžolių), tinka specialūs rehidratacijai skirti druskų tirpalai kurie normalizuoja ne tik prarastų skysčių, bet ir elektrolitų (mineralinių medžiagų, cukraus), balansą. Taip pat galima vartoti absorbentų, kurie šalina viduriavimą sukeliančius veiksnius ir padeda greičiau sveikti“, – viduriavimo gydymą komentuoja gydytoja. Bakterinės kilmės viduriavimas gali būti gydomas antibiotikais.
Taip pat, anot medikės, esant gausiam viduriavimui, tikslinga nevartoti skaidulingo maisto, daug laktozės turinčių produktų (šviežio pieno), saldžių vaisių ir sulčių. Be to, anot doc. dr. R.Kučinskienės, būtina kuo anksčiau (ypač vaikams) pradėti vartoti probiotikų. Jų rekomenduojama esant bet kokios kilmės viduriavimui, nes jie padeda atkurti sukrikusią žarnyno mikroflorą. Probiotikai veiksmingi ir ligų profilaktikai, ir jau kai viduriavimas vargina.
Kodėl suviduriavus tokie svarbūs yra probiotikai?
Žmogaus organizmas – unikalus mechanizmas, sugebantis palaikyti sveikatą netgi tada, kai jam padaroma didelė žala. Mūsų kūne, odoje, žarnyne gyvena daugybė įvairių mikroorganizmų, kurie padeda kovoti su ligų sukėlėjais. Skaičiuojama, kad tik virškinamajame trakte yra daugiau kaip tūkstantis skirtingų bakterijų rūšių.
Žmogaus žarnyno mikroflorą sudaro įvairių grupių bakterijos – „gerosios – Bifido, lacto ir kt., „blogosios“ – salmonella, klebsiella ir t.t., ir tokios, kurios vienomis sąlygomis veikia kaip gerosios, kitomis – kaip blogosios. Natūralu, kad sunegalavus itin veiksmingi tokie preparatai, kurių sudėtyje yra natūraliai žmogaus virškinamajame trakte gyvenančių bakterijų, t.y. probiotikai.
Didžiausią probiotikų grupę sudaro bifidobakterijos ir laktobakterijos. Mokslo įrodytas teigiamas probiotikų poveikis, sergant rotavirusine infekcija, taip pat gydant antibiotikų sukeltą ar keliautojų, alerginės kilmės ar bet kokį kitą viduriavimą. Gerosios bakterijos išskiria antimikrobines medžiagas ir tai padeda atkurti natūralų virškinamojo trakto balansą, normalizuoti jo funkcijas. Jos taip pat gerina maisto virškinimą ir jo pasisavinimą.
Daugeliu atvejų svarbu, kad probiotikai būtų atsparūs antibiotikams. Būtent atsparūs antibiotikams yra Lactobacillus reuteri Protectis (BioGaia) probiotikai. Jų sudėtyje esanti bakterija Lactobacillus reuteri Protectis (BioGaia) išgaunama iš motinos pieno, ji randama ir mūsų žarnyne. Todėl ji yra visiškai natūrali ir gali veiksmingai atkurti žarnyno mikrobiotą. „BioGaia“ probiotikų galima įsigyti lašų (kūdikiams) ir kramtomųjų tablečių forma (vaikams ir suaugusiems). „BioGaia“ papildys žarnyną pieno rūgšties bakterijomis Lactobacillus reuteri, palaikydama mikrobiotos balansą, kai esate sveiki, ir atkurdama jį, kai viduriuojate.
Daugiau informacijos www.biogaia.lt
