Sveikata biure

Akiniai siekiančiam karjeros – liga ar norma?

Šiuolaikiniam žmogui akys – tai svarbiausias darbo „įrankis“. Juk vis daugiau profesijų, ugdymo ir mokymo sistemų kompiuterizuojamos, didelė dalis žmonių dirba su dokumentais, mėgsta skaityti, dauguma vairuoja automobilį ir pan. Tad aštrus regėjimas XXI amžiaus žmogui itin reikalingas. Tuo susirūpinusi ir Pasaulinė sveikatos organizacija, spalio 10-ąją paskelbusi Pasauline regėjimo diena. Ji skirta priminti žmonėms, kad būtina pasirūpinti savo akimis, būtina apsilankyti pas gydytoją ir nenumoti ranka į pirmuosius akių negalavimo ar regėjimo aštrumo praradimo požymius.

 

Glaukoma – jaunų žmonių liga?

Akių ligų gydymo centro gydytojos oftalmologės Rūtos Ulickienės teigimu, pastaraisiais metrais matoma akių ligų jaunėjimo tendencija. Jeigu anksčiau glaukoma ir amžinė geltonosios dėmės (makulos) degeneracija (AMD) buvo laikomos vyresnių žmonių ligomis, šiandien glaukoma jau diagnozuojamos ir 35-čiams, o AMD 55-mečiams. „Taigi vis daugiau darbingo amžiaus žmonių kenčia dėl akių ligų, nes pensinis amžius tolsta, o ligos jaunėja. Glaukoma ir AMD pavojingos tuo, kad žmogus gali apakti“, – pažymi medikė.

Kodėl nuo 40-ties sunkiau matyti arti?

R.Ulickienės teigimu, maždaug nuo 40-ties metų visiems žmonėms sunkiau ryškiai matyti viską, kas yra arti. Šis natūralus reiškinys vadinamas presbiopija. „Žmonės pastebi, kai jiems reikalingi vadinamieji skaitymo akiniai, tačiau klaidingai mano, kad jų prireikė dėl to, kad akys nusilpo. Visiškai ne. Dažniausiai, kaip jau minėjau, akinių poreikį lemia presbiopija. Tai natūralus procesas, kuris laikomas norma, o ne liga. Ligos gali atsirasti, kai žmonės laiku nepradeda nešioti akinių“, – aiškina medikė. Nes kai žmogus blogai mato, jis nuolat įtempia akis, todėl rečiau mirksi, akys džiūsta, susidaro sąstovis voko kremzlės laukose. Visa tai gali sukelti lėtinį akių vokų krašto uždegimą, akių paraudimą, niežėjimą, perštėjimą, ašarojimą ir kt.

Dėl ko vystosi presbiopija?

Matymo aštrumą lemia lęšiuko savybė išsigaubti ir suplokštėti. Akies lęšiukas yra apvalus, jaunystėje beveik kamuolio formos, labai vandeningas ir elastingas, laikomas raumens (krumplyno) ir ciliarinių raiščių. Šie raiščiai ir priverčia lęšį keisti formą. „Kai krumplyno raumuo susitraukia, raiščiai atsipalaiduoja, lęšiukas išsigaubia, tada žmogus gerai mato arti. Kai žiūrime į tolį, priešingai, raumuo atsipalaiduoja, o raiščiai įsitempia, dėl to lęšiukas tampa plokštesnis, ir žmogus vėl gerai mato“, – regėjimo aštrumo mechanizmą aiškina gydytoja.

Tačiau lęšiukas yra vienas iš nedaugelio žmogaus organų, kuris auga visą gyvenimą. Jį sudaro apvalkalas, žievė ir branduolys. Kadangi lęšiukas išsidėstęs tokioje akies vietoje, kur augti, t.y. didėti tūriu, jis negali, jo augimas vyksta storėjant (tankėjant, kietėjant) branduoliui. „Taigi maždaug apie 40-uosius žmogaus gyvenimo metus lęšiukas jau tampa gana kietas, mažiau elastingas, ir tai trukdo jam išsigaubti, t.y. užtikrinti gerą matymą arti. Taigi presbiopija vystosi visiems ir visai nepriklauso nuo to, ar žmogus visą gyvenimą daug skaitė, ar turėjo ūkį ir vaikščiojo po laukus“, – pabrėžia gydytoja.

Kada kreiptis dėl akinių?

Gydytoja R.Ulickienė pabrėžia, kad akiniai akių nesusilpnina. O rinktis pirmuosius akinius reikia, kai, norėdamas perskaityti smulkesnį tekstą, žmogus jį prie akių ne pritraukia, kaip jaunystėje, o atitraukia toliau.

Karjeristų ir darboholikų regėjimo problemos

Šiuolaikinio žmogaus klasikinė darbo vieta – stalas, kompiuteris, dokumentai. Sėdint už stalo atstumas nuo akių iki kompiuterio ekrano ir iki dokumentų būna skirtingas. Dažnai vidutinio amžiaus žmogus tokiu atveju ryškiau ir kokybiškiau mato arba vaizdą kompiuteryje, arba dokumentų tekstą. Be abejo, galima pastumdyti kompiuterį ir darbo vietą sureguliuoti taip, kad ir kompiuteris, ir dokumentai būtų vienu atstumu nuo akių. Tačiau nemažai darbo vietų yra stacionarios, kai nieko pajudinti jau negalima. „Tada reikalingi akiniai. Svarbu, kad tokiu atveju reikėtų dvejų skirtingiems atstumams pritaikytų akinių. Tačiau nuolat juos kaitalioti būtų nepatogu, todėl specialiai darbui su kompiuteriu jau maždaug prieš 20 metų ir buvo sukurti progresiniai akiniai. Jų stiklą sudaro trys zonos: viršutinė – žiūrėti į tolį, vidurinė – aiškiai matyti kompiuterio tekstus (pritaikyta 60 cm–1 m atstumui) ir apatinė – ryškiai matyti skaitomą tekstą (atstumas 35–50 cm)“, – aiškina gydytoja R.Ulickienė.

Gydytoja pabrėžia, kad toje pačioje vietoje dirbantiems ir vienodo amžiaus žmonėms gali būti parinkti skirtingi progresiniai akiniai, nes atstumas nuo akių iki kompiuterio ar dokumentų priklauso nuo žmogaus anatominių savybių, t.y. ūgio, liemens ir rankų ilgio. O skirtingoms darbo vietoms akiniai bus parenkami atsižvelgiant ir į stalo bei kėdės aukštį. „Prieš eidamas pas gydytoją, žmogus turėtų žinoti šiuos atstumus“, – aiškina pašnekovė.

Kokį poveikį iš tiesų turi kompiuteris akims?

Kompiuterizavimo eros blogumas – kad technika sausina akis. Beje, kaip ir patalpų šildymas ar kondicionieriai. Anot gydytojos, įrodyta, kad, visame pasaulyje daugėjant kompiuterizuotų darbo vietų, padaugėjo žmonių, kurie skundžiasi niežtinčiomis, sausomis arba ašarojančiomis akimis. Be to, žiūrėdamas į kompiuterį ar televizorių, žmogus 3–5 kartus rečiau mirksi, kaip tik dėl to akys sausėja. Akims kenkia ir pernelyg sausas patalpų oras, kuris toks yra dėl to, kad nėra tinkamai sutvarkyta pastatų vėdinimo sistema. Iš tiesų, šiuolaikinių patalpų santykinė drėgmė dažnai būna per maža. Žmogus taip pat rečiau mirksi, jei dar ir nenešioja skaitymo akinių, nors jų jam reikia, todėl tokie akių negalavimai, kaip perštėjimas, graužimas, niežėjimas ar ašarojimas, jam praktiškai garantuoti.

Ar reikia „bijoti“akinių?

Svarbiausia, anot gydytojos R.Ulickienės, suėjus 40-čiai metų, net jei regėjimas ir yra puikus, apsilankyti pas akių gydytoją. „Gydytojas turėtų pamatuoti akių spaudimą ir apžiūrėti akių dugną. Šie tyrimai būtini, nes jie leidžia anksti įtarti tokias sunkias ligas, kaip glaukoma ar AMD, taip pat įvertinti kraujagyslių būklę, pamatyti kitus degeneracijos procesus. Tai būtų profilaktinis patikrinimas, kuris leistų išsaugoti regą. Ir svarbiausia – nebijoti nešioti akinių“, – sako gydytoja.

Mitai apie akinius

Anot medikės, mūsų žmonės labai imlūs mitams, kaimyno ar draugų nuomonėms, tačiau dažnai abejoja gydytoju. „Labai gajus mitas, kad akiniai gadina akis, todėl juos reikia pradėti nešioti kuo vėliau. Galbūt žmonės tuo tiki dėl to, kad nešiodami akinius ir metams bėgant jie iš tikrųjų mato blogiau. Tačiau taip yra ne dėl akinių, o dėl to, kad akies savybė pritaikyti matymą iš arti kiekvienais metais mažėja maždaug 0,25 dioptrijos dydžio. Tai lemia jau minėtas natūralus presbiopijos procesas“, – pažymi pašnekovė.

Kitas prietaras, anot gydytojos, manyti, kad akiniai parodo, jog žmogus serga. „Blogiausia, kai dėl tokių nepagrįstų įsitikinimų tėvai vengia parinkti akinius savo trumparegiam vaikui, ir jis auga blogai matydamas. Dar didesnė nei trumparegystė bėda yra vaikų ambliopija, vadinamoji akių tinginystė. Tokiu atveju, jei iki 5–7 m. amžiaus vaikas nepradeda nešioti akinių, smegenyse nesusiformuoja regėjimo suvokimas ir vėliau, net uždėjus tinkamus akinius, 100 proc. matymo nebebus niekada. Tai iš tikrųjų yra bėda, o ne akiniai. Trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas yra nulemta genetiškai, t.y. gamtos, o ne kokių nors veiksnių, pvz., skaitymo. Įrodyta, kad skaitymas nedidina rizikos pabloginti regėjimą“, – pažymi medikė.

optika senoji peleda

Kviečiame pasikonsultuoti su gydytoju akių ligų gydymo centre „Pelėda“.

Adresas:

Savanorių g. 15, Vilnius

Tel 8 5 215 9215,

arba

J. Basanavičiaus g. 31, Vilnius

Tel 8 5 2165 0069

Daugiau informacijos:  http://www.senojipeleda.lt/kontaktai.html