Kada dar ne per vėlu tapti mama?
Šiandien dauguma jaunų moterų galvoja apie nėštumą ir gimdo vėliau. Nemažai yra ir tokių, kurios jau augina vaiką, tačiau šeimos gausėjimo dar neplanuoja, nes nori save išreikšti ir profesinėje plotmėje. Tad kaip suderinti karjerą ir motinystę? Kaip efektyviai apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo? Kokios priemonės tinka negimdžiusioms, o kokios jau vaikelius auginančios moterims? Apie visa tai kalbamės su gydytoja akušere-ginekologe Virginija Paliulyte.
Gimdo vis vyresnės moterys. Ką apie tai mano medikai? Ar yra vis dėlto kokia nors amžiaus riba, iki kurios rekomenduojama pagimdyti pirmąjį vaiką?
Šiuolaikinis medikas prisitaiko, stengiasi atsižvelgti į moters norus bei planus. Tačiau medicininiu požiūriu atsakymas yra vienareikšmis – gimdyti reikia laiku, t.y. kada gamta skyrė. Nėra griežtai apibrėžtų rekomendacijų, nes kiekvienos atvejis kitoks, tačiau pastoti ir gimdyti bent jau pirmąjį vaikelį moteriai rekomenduojama iki 35 metų. Įrodyta, kad po 35-erių smarkiai padidėja chromosominių anomalijų rizika (pvz., Dauno, Edvardso sindromas), sunkiau pastoti, nes sensta lytinės ląstelės, todėl dažniau prireikia vaisingumo specialistų pagalbos, dažnesni persileidimai, priešlaikiniai gimdymai, nėštumo komplikacijos (gestacinis diabetas, nėščiųjų hipertenzija ir pan.), dažniau nėštumas baigiamas operacija. Nereikia pamiršti, kad metams bėgant ligų bagažas tik didėja, o tos ligos taip pat gali turėti įtakos pastojimo sėkmei, bendrai moters sveikatos būklei ir nėštumo eigai. Be to, šiuolaikinis moters gyvenimo tempas irgi nėra natūralus gamtos reiškinys: moterys patiria didžiulį stresą ir įtampą darbe, pervargsta, jas vargina nežinia dėl rytojaus, o tai atsiliepia hormoninei ir reprodukcinei moters funkcijai.
Kaip ir tinkamiausias laikas gimdyti, taip veikiausiai yra ir optimalus tarpas tarp gimdymų, kuris leistų moteriai atsigauti? Koks jis?
Iš tiesų, pagal medicininius kanonus nerekomenduojama daugiau nei du nėštumai per metus (turima omenyje ir nėštumas, ir persileidimai bei abortai). Tai reiškia, kad, jeigu moteris gimdo metų pradžioje ir pabaigoje, jos organizmas būna pervargęs, imunitetas labai nusilpęs, endokrininė sistema išsibalansavusi. Tokiais atvejais moteris labai pažeidžiama infekcijų, stresų, nemigos ir pan. Kalbant apie kitą gimdymą po buvusio cezario pjūvio, rekomenduojamas laiko tarpas – ne mažiau nei dveji metai. Tikimasi, kad per tokį laiką sutvirtėja gimdos randas.
Kaip veiksmingai apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo? Kokios priemonės tinka jaunoms dar negimdžiusioms moterims?
Kad ir koks skeptiškas būtų visuomenės požiūris į kontraceptikus, šiandien nėra kitos efektyvesnės apsisaugojimo priemonės nuo nepageidaujamo nėštumo nei hormoniniai kontraceptikai ar hormoninė spiralė (gimdos sistema su levonorgestreliu). Kontracepcijos parinkimas priklauso nuo moters gyvenimo būdo, žalingų įpročių, sveikatos būklės, rizikos veiksnių, nuo to, ar partneris nuolatinis, ar ne. Kiekvienu atveju apsisaugojimo priemonė parenkama individualiai. Jeigu moters partneris ne nuolatinis, santykiai reti, ir ypač jei yra rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis (sifiliu, gonorėja, trichomonoze, chlamidioze, ŽIV, hepatitais), rekomenduojama barjerinė apsaugos priemonė, t.y. vyriški ar moteriški prezervatyvai (pastarųjų Lietuvoje nėra). Galima vartoti spermicidines (naikinančias spermatozoidus) priemones: kempinėles, žvakutes, kremus, ovules, tačiau šių priemonių veiksmingumas yra 71–82 proc. ir priklauso nuo naudojimo tikslumo. Esant reguliariems lytiniams santykiams tarp nuolatinių partnerių, galima saugotis natūraliais apsaugos būdais, paremtais vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimu (bazinės temperatūros matavimas, gleivių metodas, ovuliacijos testų naudojimas), susilaikymu ar lytinio akto nutraukimu. Statistika rodo, kad vaisingumo atpažinimo metodo faktinis (ne teorinis, kai naudojamas be klaidų!) patikimumas siekia 75 proc., tad jis labiau priimtinas toms poroms, kurioms būtų priimtina susilaukti vaikelio. Efektyviausias būdas negimdžiusiai moteriai – hormoniniai kontraceptikai, skiriami tablečių, pleistro, žiedo, spiralių, poodinių implantų, ilgalaikių injekcijų (dviejų pastarųjų Lietuvoje taip pat nėra) forma. Skubiąja kontracepcija (kito ryto piliulėmis) nederėtų piktnaudžiauti, nes tabletėse esanti hormonų dozė yra nepalyginti didesnė nei tradicinių tablečių ir tinka esant nenumatytam atvejui, pvz., suplyšus prezervatyvui. Dabar vaistinėse esančių sudėtinių tablečių pasiūla tikrai gausi. Moterims jau galime pasiūlyti tabletes, kurių sudėtyje naudojamas natūraliam identiškas hormonas estradiolis ir gimdos gleivinę saugantis progestinas dienogestas. Šios tabletės padeda ir vargstančioms dėl gausių mėnesinių.
Kokios šiuolaikinės kontracepcijos tendencijos, t.y. ką geriausio medikai siūlo aktyviai karjeros siekiančiai moteriai po gimdymo?
Jeigu moteris neseniai pagimdė, maitina krūtimi, parinkti kontraceptines priemones sunkiau, nes jų spektras mažesnis. Šiuo atveju svarbu nepamiršti, kad lytinius santykius galima atnaujinti ne anksčiau kaip praėjus 6 savaitėms po gimdymo ir po gydytojo ginekologo apžiūros, jis ir patars, kurią priemonę vienu ar kitu atveju galima rinktis. Vienas iš natūraliausių apsaugos būdų po gimdymo – maitinimas krūtimi, tačiau dauguma moterų klaidingai jį suvokia, įsivaizduodamos, kad maitinimas jas saugos visą laktacijos periodą. Maitinant krūtimi labai maža tikimybė pastoti pirmuosius tris mėnesius po gimdymo, jei tarpai tarp maitinimų visą parą ne mažesni kaip 3 valandos. Taigi, jei bent vieną kartą vaikelis „pramiegojo“ valgymo laiką, tikimybė pastoti labai padidėja, net jei mėnesinių nėra. Maitinančioms moterims tinka visi minėti natūralūs, barjeriniai ir spermicidiniai apsaugos būdai. Bėda, kad visų jų patikimumas – iki 70–80 proc. Efektyviau veikia gimdos spiralės ir tabletės. Maitinančioms moterims vienintelė tinkamų ir galimų tablečių rūšis, nekenkianti vaikeliui, yra progestinų tabletės, vadinamos mini piliulėmis. Neigiamas veiksnys, kad šias tabletes reikia labai tiksliai ir laiku gerti, o tai mažą vaikelį auginančiai ir jo ritmu gyvenančiai mamai ne visada įmanoma.
Patogiausias ir mažiausiai pastangų kainuojantis būdas – gimdos spiralės, kurios penkeriems metams leidžia pamiršti nepageidaujamą nėštumą. Yra dvi gimdos spiralių grupės: vario spiralės ir hormoninės spiralės, jų abiejų veikimas apsiriboja gimda. Iki 5 metų veikiančios hormoninės spiralės veiksmingumas (99,8 proc.) ir patogumas šiandien kol kas analogų neturi, ji laikoma apsaugos nuo neplanuoto pastojimo aukso standartu tiek maitinančiai mamai, tiek bet kuriai kitai vaisingo amžiaus gimdžiusiai moteriai. Nuo kitų metų Lietuvoje turėtume sulaukti ir jaunoms negimdžiusioms merginoms tinkamos hormoninės spiralės, ji bus ypač mažo dydžio ir hormono dozės, tačiau užtikrins didelį kontraceptinį patikimumą iki 3 metų.
Kokie mitai apie kontracepciją vis dar gajūs? Koks pavojus kyla, kai moterys pačios sau pasiskiria kontraceptines priemones, pvz., patarus draugėms ir pan.?
Šiuolaikinės moterys išprususios ir žino gana daug apie kontracepciją. Bėda, kad beveik absoliuti dauguma tų žinių yra iš socialinių tinklalapių, forumų, draugių ir draugių draugių lūpų… Iš 100 moterų tikriausiai tik kokios 5 gali pasakyti argumentuotų žinių apie hormoninę kontracepciją. Lietuvos moterų galvose gajūs niekuo nepagrįsti mitai. Reta kuri gali įvardyti bent vieną teigiamą kontraceptiko poveikį. Vis dar liūdina ir šiurpina tai, kad kai kurioms moterims kontracepcijos būdas yra nėštumo nutraukimas ir kad jį jos vertina palankiau nei hormoninę kontracepciją… Geresnė žinia, kad daugėja moterų, kurios labai gerai išmano natūralius apsaugos būdus. Šie metodai, nors ir ne visiškai veiksmingi, bet skatina moterį domėtis savo kūnu ir sveikata, stebėti organizmo pokyčius ir geriau jį pažinti. Tiesa, natūralūs šeimos planavimo būdai visiškai netinka moterims, kurių mėnesinių ciklas nereguliarus. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra gana griežta kontraceptikų pardavimo kontrolė (reikalingas receptas), nes kontraceptikas nėra tinkamas kiekvienai. Hormoninių kontraceptikų galima paskirti tik po išsamios gydytojo apklausos, apžiūros, įvertinus visus galimus teigiamus ir neigiamus poveikius konkrečiai moteriai. Savigyda šiuo atveju netinka, nes kiekvienai moteriai gali būti sveikatos bėdų, kurios, naudojant hormoninius kontracepcijos metodus, gali išryškėti, komplikuotis, baigtis net mirtimi. Ypač norėčiau atkreipti rūkančių moterų dėmesį, kurios lengvabūdiškai vartoja pačios sau pasiskyrusios hormoninių kontraceptikų (kalbama apie tabletes, pleistrą, žiedą).
Neretai moteris vargina gausios mėnesinės. Ar kontraceptinės priemonės gali pagelbėti ir tokiais atvejais?
Gausios mėnesinės yra viena iš indikacijų, kai skiriamas gydymas šiuolaikiniais kontraceptikais. Šiuo atveju teigiamai veikia bet kuri hormoninė kontracepcija. Gimdžiusioms moterims ypač tinka hormoninė gimdos spiralė, veikianti iki 5 metų. Vienas šių priemonių pliusų – kad mėnesinės tampa labai negausios, neskausmingos, trumpos, o kai kurioms moterims ir visai išnyksta, kol priemonė yra gimdoje. Neretai hormoninė spiralė, esant itin gausiems kraujavimams mėnesinių metu, apsaugo ir nuo gimdos šalinimo operacijos. Toms, kurias vargina gausios mėnesinės, tikrai netinka vario spiralės, nes jos didina kraujavimą.
Nemažai moterų su baime žiūri į hormonines priemones, nes mano, kad jos gali pakenkti…
Dažna pas ginekologą apsilankanti moteris baiminasi: „Oi ne, man hormonų nesiūlykit, aš jų bijau“… Bet juk pačios savęs nebijome, tiesa? O hormoninė kontracepcija – tai tie patys hormonai, kurie išsiskiria ir mūsų organizme. Tik mūsų kūne hormonai cirkuliuoja laisvai, kartais jų koncentracija staiga padidėja, kartais – staiga sumažėja. Vidiniai hormonų šuoliai gali būti sukelti daugybės mus supančių išorinių veiksnių: nuovargio, kelionių, streso, klimato ir maisto ar režimo pasikeitimo, skydliaukės ir kitų endokrininių liaukų ligų, vaistų vartojimo ir pan. Neretai tokios natūralios „hormonų audros“ sukelia daugybę nepageidaujamų poveikių: nuotaikų kaitas, galvos skausmus, krūtų tempimą, depresiją, ryškėja PMS simptomai, gali formuotis kiaušidžių cistos ar net vėžys, gali išvešėti gimdos gleivinė, augti gimdos polipai, mėnesinės gali tapti labai gausios ir skausmingos. Vartojant hormoninių kontraceptikų, lytiniai hormonai organizme palaikomi tolygios koncentracijos, todėl ir išnyksta visi minėti požymiai. Štai todėl dauguma moterų, vartojančių hormoninę kontracepciją, jaučiasi daug geriau nei iki jos. Pamirštami teigiami kontraceptikų poveikiai: visų pirma jie patikimai saugo nuo nėštumo, saugo nuo menstruacinio ciklo sutrikimų, nuotaikų kaitos, skausmingų ir gausių mėnesinių, spuoguotumo ir plaukuotumo, endometriozės ir policistinių kiaušidžių sindromo progresavimo, saugo nuo kiaušidžių vėžio (ypač rizikos grupės moteris), progestinų tabletės ir hormoninė gimdos spiralė saugo nuo gausių kraujavimų ir gimdos gleivinės išvešėjimo perimenopauzės periodu, mažina gimdos gleivinės vėžio riziką (net esant ikivėžinėms būklėms).
Kitas dažnai moteris neraminantis dalykas – ar kontraceptinės priemonės nesutrukdys joms pastoti ateityje?
Tai dar vienas mitas. Kodėl gi visų kontraceptinių tablečių informaciniuose lapeliuose rekomenduojama išgerti tabletę kasdien tuo pačiu metu? Ogi todėl, kad kontraceptinės tabletės poveikis labai sumažėja pamiršus ją išgerti 12 valandų nuo įprasto laiko, o kai kurias tabletes vartojant pastojimo tikimybė sugrįžta jau po 3–4 val. pavėlavus ją išgerti. Kaip tik nutraukus kontraceptikų vartojimą vaisingumas būna ypač pagerėjęs. Galima pastoti iš karto po kontraceptikų vartojimo pabaigos. Lygiai taip pat nutinka pašalinus bet kokią gimdos spiralę.
Ar ilgas, pvz., 10 metų, kontraceptinių priemonių vartojimas gali turėti įtakos vaisingumui, t.y. lemti, kad moteriai bus sunku pastoti?
Sunkiau pastoti būna ne dėl ilgalaikio kontraceptikų vartojimo – tai lemia jau minėti kiti veiksniai: per tą dešimtmetį persirgtos organinės ir lytiškai plintančios ligos, stresai, netaisyklinga mityba, žalingi įpročiai, tiek vyriškų, tiek moteriškų lytinių ląstelių senėjimas, kenksmingas aplinkos poveikis ir kt. Štai ir priežastys, kodėl reikėtų gimdyti laiku.
Jeigu moteris pastoja vartodama kontraceptikus – ar tai kelia pavojų vaisiui?
Vartodamos kontraceptikų moterys gali pastoti, jei pamiršta vieną ar net keletą kartų išgerti tabletę, jei suserga virškinamojo trakto ligomis (vemia ar viduriuoja), jei kartu vartoja kitų, kontraceptiko veiksmingumą mažinančių vaistų. Paprastai pastojusios moterys būna vartojusios kontraceptikų labai trumpai, nes nesulaukusios mėnesinių skuba atlikti nėštumo testą, todėl toks trumpalaikis kontraceptiko veikimas neturi jokio poveikio vaisiui. Kita situacija, kai moteris pastoja esant spiralei gimdoje. Ši situacija labai kebli, nes, jei moteris nori tęsti nėštumą, rekomenduojama kuo greičiau spiralę ištraukti. Yra galimybė palikti spiralę ten, kur ji yra: nėštumas gali baigtis ir sėkmingai, tačiau pasitaiko atvejų, kai spiralė sukelia nėštumo komplikacijų tiek vaisiui, tiek moteriai. Kita grupė moterų jokiu būdu nesutinka tęsti nėštumo esant spiralei, todėl jį nutraukia. Šios morališkai ir mediciniškai sudėtingos būklės verčia galvoti, kad verčiau rinktis ne pigią vario, bet brangesnę hormoninę spiralę, kurios kontraceptinis poveikis prilygsta sterilizacijai, bet išsaugo moters vaisingumą.
Kokioms moterims galbūt visai netinka jokios kontracepcijos priemonės?
Yra grupė sunkiomis organinėmis ligomis sergančių moterų, kurioms netinka sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai: tai krūtimi maitinančios moterys, kurioms yra didelė venų trombozės rizika ar kurioms ji jau buvo įvykusi, moterys, sergančios sunkiomis širdies, kepenų, inkstų ligomis, moterys, sergančios arterine hipertenzija, sunkia migrenos forma, krūtų ikivėžinėmis ir vėžinėmis ligomis, imobilizuotos (sėdinčioms neįgaliųjų vežimėlyje), nutukusios, rūkančios, vartojančius kitų stiprių vaistų, kurie gali keisti kontraceptiko poveikį. Neretai šioms moterims kombinuotus kontraceptikus galima pakeisti vien progestinų tabletėmis ar dar patogesne gimdos spirale su hormonu. Žinoma, yra būklių, kai kategoriškai netinka jokia kontracepcija, išskyrus natūralią, bet tokių moterų labai mažai.
Jūsų rekomendacijos nenorinčioms susilaukti netyčiuko?
Pirmiausia – nepamiršti, kad kiekvieni lytiniai santykiai gali baigtis nėštumu, todėl reikia elgtis atsakingai. Kiekviena užsimezgusi gyvybė verta gyventi šiame pasaulyje, todėl, jeigu manote, kad tam dar ne laikas, pasirūpinkite patikimais apsaugos būdais, nežalokite savęs, savo kūno ir sielos. Bet kuri kontracepcijos priemonė yra geriau nei nėštumo nutraukimas. Kol kas nieko gudriau ir patikimiau pasaulyje nėra nei hormoniniai kontraceptikai ar hormoninė gimdos spiralė. Tinkamai parinkus kontraceptiką, nauda dažniausiai smarkiai pranoksta galimą riziką moters sveikatai ar šalutinius poveikius.
