Aktualijos, Laisvalaikis

Visa tiesa apie apkalbas kolektyve

Apkalbos kolektyve: ar įmanoma netapti jų objektu?

Sakoma, kad pokalbis yra tuomet, kai mielai šnekučiuojasi trys moterys. Apkalbos prasideda, kai viena jų išeina. Kas iš mūsų taip nesielgė? Vedami smalsumo, o gal priešiškumo arba iš neturėjimo ką veikti aptarinėti drauges ar draugus teko daugeliui. O ką daryti, kai apkalbos skleidžiamos apie jus ir ne bet kur, o darbe?

Kalbamės su psichoterapeutu Olegu Lapinu.

Ar kolektyvas gali gyvuoti be apkalbų?

Praktika rodo, kad ne. Taip yra dėl to, kad nuo seno apkalbos pakeičia, užpildo informacijos stoką. Juk apkalbama tai, ko žmonės nežino, pvz., asmeninė gyvenimo pusė, intymūs santykiai ir pan. Paprastai žmonės nežino visko vienas apie kitą: ką kitas mąsto, daro paslapčia, ir šį informacijos stygių užpildo apkalbos, kurias galima laikyti neoficialia vidine spauda.

Kas ir kodėl skleidžia apkalbas? Ar jos trukdo darbui?

Negalima išskirti kažkokio ypatingo žmogaus tipo, kuris būtų linkęs skleisti apkalbas labiau už kitus. Tuo gali užsiimti bet kas ir bet kada. Be to, dažniausiai apkalbos jas skleidžiantiems žmonėms suteikia kolegų pasitikėjimo, palankumo. Jos yra tarsi prekė, ir jeigu jūs siekiate geresnių santykių su kolega, norite įgyti jo pasitikėjimą, apkalbos tikrai gali padėti. Na, jūs kažką pasakote slapta, tai tarsi kviečia ir kolegą mainais kažką atskleisti. Taigi apkalbos suartina.

O jei jūs kolektyve laikotės nuošalyje, konfidencialiai, nieko apie save nepasakojate, jūs tarsi neturite ko kitam parduoti. Tokiu atveju jus gali palaikyti slapuku, nedraugišku, susireikšminusiu, sunkaus charakterio ir pan.

O kai žmogus sako: „Girdėjote, N.Venckienė…“ Dėl to jis galbūt ir netampa draugu, tačiau tampa bendravimo dalyviu, kuriam galite išsakyti savo nuomonę. Taip užsimezga pokalbis, ir tokios apkalbos darbui netrukdo.

Dažniau apkalbėti linkusios moterys, ar tikrai?

Moterys apskritai kalba daugiau, jos per minutę ištaria du kartus daugiau žodžių, nes moterų kalbos centras yra abiejuose smegenų pusrutuliuose, o vyrų – tik viename. Dėl to moterų kalbos „produkcija“ tiesiog gausesnė. O vyrai, mano manymu, irgi vienas kitam panašiai naujienų ar gandų praneša, tik visa tai pasako trumpiau.

Kokiame kolektyve apkalbos itin klesti? Ar tai priklauso nuo vadovų, jų vadovavimo stiliaus?

Apkalbos nepriklauso nuo kolektyvo, jos labiau susijusios su informacijos kiekiu, prieinamumu. Kada kolektyve apie viską labai daug kalbama atvirai, gandai neturi kuo maitintis. Pvz., įvyko prezidentinis skandalas, ir sklinda kalbos, kad… Tačiau staiga atsiranda viešas prezidento pareiškimas, kuriame jis labai nuoširdžiai pasisako dėl šios situacijos. Tada apkalbos užgęsta savaime, nes neturi tuščios erdvės, kurią galėtų užpildyti.

Kokie apkalbų motyvai?

Apkalbos ne visada yra motyvuotos. Pvz., aptariama krepšininko meilužė. Tokiu atveju jūs nei krepšininko, nei jo meilužės atžvilgiu nieko nejaučiate ir jokio motyvo neturite. Dažniausiai apkalbomis užpildomos oficialių pranešimų spragos. Sakoma, kad gandų intensyvumas yra tiesiogiai proporcingas informacijos svarbai ir atvirkščiai proporcingas turimos informacijos kiekiui. Pvz., jeigu būsite neseniai matę dokumentinį filmą, kuriame parodyta minėto krepšininko draugė, kiti jo asmeninio gyvenimo momentai, apkalbų intensyvumas iš karto sumažės, nes padidės viešos informacijos kiekis. Taip pat apkalbos nebus perduodamos, jei jos susijusios su nesvarbia, neaktualia jums informacija, pvz., apie pučą Ekvadore ar pan. Tačiau kalbos apie benzino kainas, lito devalvaciją tikrai bus paklausios.

Žodžio apkalba prasmė – skleisi blogą žinią, sakyti tai, ko nėra, t.y. šmeižti. Taigi apkalbos gali būti piktos, kenkti kolegai, kuris galbūt geriau dirba?

Kartais ir kolegos aptarinėjimas, elgesio vertinimas gali nieko nereikšti, nes kai kuriems žmonėms apkalbos yra tiesiog bendravimo būdas. Yra žmonių, vadinamųjų negatyvistų, kurie nemoka perduoti pozityvios žinios, jiems žinia – tik negatyvi, pvz., kolega apsivogė, apsimelavo, neištikimas ir pan. Kitos informacijos jie nelaiko žiniomis arba jiems atrodo, kad tokios žinios nėra įdomios.

Be abejo, pavydas gali būti motyvas pasakyti kažką negera. Tačiau dėl asmeninių neigiamų motyvų, mano manymu, apkalbų sklinda mažiau. Asmeniškai neigiamai motyvuotas žmogus apkalbomis neužsiima, nes žino, kad, paskleidęs gandus, jis iš karto taps matomas, išsiduos. O juk mažai kas nori būti pastebėtas apimtas keršto. Priešingai – toks žmogus nenori, kad visi kolektyve matytų, jog jis pavydi ir keršija. Toks žmogus nesivels į apkalbas, jis stengsis veikti mažiau pastebimai, naudos subtilesnes formas priešiškumui išreikši, pvz., nesijuoks, kai žmogus, kuriam jis pavydi, juokauja, kitaip jį ignoruos.

Taigi, kaip jau sakiau, apkalbos dažniausiai susijusios ne su asmeniniais motyvais, o informacijos apie svarbius dalykus stoka.

Kaip reaguoti į apkalbas? Nekreipti dėmesio ar galbūt pačiam imti skleisti nebūtus dalykus?

Apkalbos kolektyve, jeigu jos nepakeičiamos atvirumu, nuoširdumu, palaiko tokį pseudosupratimą apie tai, kas jame vyksta, sukuria pseudoiliuziją: mes žinome, kas vyksta, nes visi kalba. Tačiau tai nėra gerai. Geriau, kai tarp žmonių, pavaldinių ar vadovų ryšys yra pagrįstas visomis turimomis žiniomis, t.y. kai visi viską žino. Tokioje aplinkoje žmonės labiausiai atsipalaiduoja, nes pasitiki vienas kitu. Ir šiuo atveju pasitikėjimas nėra iliuzija, jis pagrįstas realia informacija: jei aš kažką žinosiu, pasakysiu tau, o tu – man. Tokioje aplinkoje geresni darbo rezultatai, našumas.

Kaip netapti apkalbų objektu?

Geresnė taktika yra tų žmonių, kurie per daug atviri. Apie tokius žmones gandai tikrai neskleidžiami, nes jie patys viską išsipasakoja. Jie kaip ant delno. O jei esate uždari, galite staiga išgirsti kolegą kalbant, kad jūs turbūt, jis tiksliai nežino, bet veikiausiai esate gėjus, slaptas meilužis, saugumietis ir pan.

Taigi patarimas – būti atviram. Tai visada pasiteisina, ir žmonės užsičiaupia, net jeigu žinios yra šokiruojančios, pvz., pasisakote, kad esate lesbietė ar pan. Žmonės nutils ir daugiau niekada apie jus nekalbės.

Konsultavo psichoterapeutas Olegas Lapinas

VšĮ „Filona“,

Vytauto g.  6/4 Vilnius,

tel. 8 687 74 655