Kaip padėti darboholiko imunitetui?
Nežiūrint to, jog šiemet dar beveik nematėme tikros žiemos, tamsaus metų laiko pasekmes savo organizmui vis dėl to jaučiame. Tas pasekmes skaudžiausiai pajaučia tie, kurie ir taip sau nepadeda – dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, nuolat jaučia įtampą, mažai laiko būna gryname ore, valgo bet ką ir bet kada. Tokie yra daug dirbantys žmonės, kitaip sakant, darboholikai. Medikai sako, kad ypatingai darboholikių moterų imuninė sistema patiria didesnius išbandymus nei vyrų.
Aktyvi moteris
Giedrė Veličkienė kasdien keliasi ketvirtą ryto. Jauna moteris studijuoja slaugą, tad jos diena prasideda nuo paskaitų. Sūnelį auginanti Giedrė yra įkūrusi Sąmoningų mamų susibūrimą, tris kartus per savaitę ji vykstą į skirtingus šalies miestus, kas susitiktų su mamomis, aptartų vaikų auginimo iššūkius, pasiūlytų joms geriausius sprendimus.
Vaikų priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė itin užimta moteris ir mama: domisi natūralia kosmetika, pati ją gamina, nuolat tobulina savo žinias aromaterapijos srityje, yra sukūrusi unikalių masažų metodiką, kurią jau pamėgo ir mamos, ir jų mažyliai. Pasak Giedrės, ji atrado kelių aromatų kombinacijas, kurios padeda jai ir visai jos šeimai apsisaugoti nuo peršalimo ligų. „Esu pamėgusi citriną, arbatmedį ir eukaliptą. Net sūnaus darželyje dienos metu garinami šie aromatai. Iš pradžių, mamos prieštaravo, visos bijo alergijų, tačiau kai pamatė, kad ši vaikų grupė beveik neserga, mamos nusiramino.
Moteris prisipažįsta, jog aktyvus gyvenimo tempas, veiklos įvairovė jau lyg ir neleidžia sirgti. „Aišku, susirgus niekada nebūsiu ta, kuri nežiūrint blogos savijautos, toliau dirbs per prievartą, iš paskutiniųjų jėgų. Susirgus reikia leisti sau atsigauti, pailsėti, pagulėti. Dažnai nėra laiko kada sirgti. Sveikata yra mūsų vertybė, ją turime saugoti, be jos gyventi sunkiau. Tik aš nenoriu susirgti, nes kasdien nutinka tiek daug įdomių dalykų“, – šypsosi moteris.
Ne vienas mūsų turbūt pasakytume, kad taip pat nėra ir laiko sirgti – laukia daug nenuveiktų darbų.
Be imuniteto būtume niekas
Imuninė sistema suteikia žmogui individualumą, kaip vaizdžiai pasakė vienas iš imunologijos pradininkų, jei nebūtų imuninės sistemos, mes prarastume savo identitetą, susilietume su aplinka.
Jonas Kastys, Vilniaus Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas sako, jog imunitetas apsaugo mus nuo įvairių grėsmių. „Visi organai, audiniai yra pavaldūs imunitetui. Tačiau yra ir grįžtamas ryšys, visi organai ir jų sistemos veikia ir imuninę sistemą. Psichinė žmogaus sistema, psichinė sveikata irgi daro įtaką imuninei sistemai per centrinę nervų sistemą, hipofizį, pagumburį veikiamos vidaus sekrecijos liaukos, kurios irgi turi įtakos imunitetui. Yra įrodyta, kad ilgalaikis stresas slopina imunitetą. Ypač daug streso patiria daug dirbantieji, stresuojantys žmonės.
Didelę įtaką mūsų nuotaikai turi sezoninė tamsa. Šviesos stygius veikia per centrinę nervų sistemą, gaminant organizmui mažiau melatonino, tai neigiamai paveikia mūsų nuotaiką, tuo pačiu ir visą imuninę sistemą.
Deguonis ir vitaminai
Jei žmogus žiemos metu daug dirba, patiria ilgalaikį stresą, mažai būna gryname ore, jis sau, savo imuninei sistemai labai kenkia. „Imunitetui būtinas deguonis. Kai deguonis prisotina ląsteles, pagerėja ir imuninių ląstelių gamyba. Todėl norint nesirgti, itin svarbu būti gryname ore, būti fiziškai aktyviems. Taip pat svarbu subalansuota mityba ir vitaminų reikiamas kiekis.
Žiemos metu dažnas griebiasi maisto papildų. Pasak gydytojo J. Kasčio, vitaminų teoriškai turėtume gauti ir pilnavertiškai maitindamiesi, tačiau medikas sako, jog jau porą dešimtmečių maistas nepatenkina mūsų poreikių. „Maistas tapo labiau rafinuotas, daug kartų perdirbtas, pilnas konservantų, žodžiu, nevisavertis, todėl mažai gauname natūralių vitaminų su maistu.
Prieš gerus 15 metų Kauno mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad lietuvių organizme yra tik trečdalis vitamino C kiekio, vaikų organizmuose – tik pusė. Mūsų visuomenė gyvena tokios lyg ir nuolatinės avitaminozės sąlygomis, dėl to imunitetas prastas, dažnai kamuoja įvairios ligos. Kad gautume reikiamus vitaminų kiekius, reikia suvalgyti tikrai nemažai maisto, pavyzdžiui, dienos vitamino C poreikį užtikrintų 1,5-2 kilogramai obuolių. Tiek tikrai nesuvalgome“, – sako medikas.
Manote, kad rūgščios citrinos yra geriausias vitamino C šaltinis? Malpigija – tokį keistą pavadinimą turi į vyšnią panašus vaisius, dar vadinamas Acerola, kuriame vitamino C – bent 20 kartų daugiau nei citrinoje.
Iš Pietų Amerikos kilusi malpigija dėl savo savybių neretai priskiriama „supervaisių“ kategorijai. Ne tik dėl to, kad tai vienas didžiausių vitamino C užtaisų. Šis vaisius turi daug antioksidantų, vitamino A, skaidulų, taigi yra naudingas ne tik imunitetui, bet ir teigiamai veikia virškinimo, raumenų bei kraujotakos sistemas, gerina odos būklę ir regėjimą.
Natūralūs būdai
Sąmoningų mamų įkūrėja Giedrė Veličkienė sveikatos ir geros savijautos stiprinimui taip pat ieško natūralių būdų. Giedrė sako, jog pastaruoju metu, kad būtų lengviau įveikti tamsaus metų laiko atneštą irzulį, nuovargį, blogą nuotaiką ir silpstantį imunitetą, ji pasitelkia įvairius maisto papildus.
„Nors griežtai laikausi dienos režimo, anksti keliuosi ir anksti einu gultis, tačiau žiemos metu, kaip ir daugelis, jaučiu energijos stygių. Kartais ir motyvuoti save būna itin sunku. Tiek daug įvairios veiklos, pareigų, vaiko priežiūra, šeimos reikalai – jaučiu, kad lieka vis mažiau jėgų viskam. Neseniai vaistininkė (ji žino, kad mėgstu natūralius sveikatos saugojimo būdus) pasiūlė man išbandyti acerolos vyšnios ( Acerola Sweet) tabletes. Ji pasakė, kad jose yra daug vitamino C. Išbandėm visa šeima. Patiko ir sūneliui, nes saldu. Bus dar vienas natūralus imuniteto stiprinimo būdas mūsų šeimos vaistinėlėje“, – šypsosi Giedrė Veličkienė.
Kabėjosi Daiva Ausėnaitė
