Jonizuotas vanduo: kokios jo savybės padeda darbingumui ir sveikatai?
Nuolat skubantis, daug laiko karjerai skiriantis žmogus labai dažnai ne tik netinkamai maitinasi, bet ir visiškai nesidomi tuo, ką geria. Siekdamas kuo daugiau atlikti darbų, jis pamiršta apie mitybą, dažnai dirba jausdamas alkį ar troškulį ir taip daro didelę žalą savo sveikatai. Kaip išlikti kuo ilgiau energingam ir darbingam? Atsigręžkime į japonus, kurie žinomi ne tik kaip ilgiausiai gyvenanti, bet ir ilgiausiai darbinga išliekanti tauta. Pasirodo, kad tai siejama ne tik su mitybos įpročiais, mentalitetu, bet ir tuo, kad Japonijoje kas ketvirta šeima geria jonizuotą vandenį.
Taigi kiek, kodėl ir svarbiausia – kokio vandens turėtume gerti?
Gyvenimas – natūralus organizmo sausėjimas ir rūgštėjimas
Vandens svarbą žmogaus organizmui sunku pervertinti, nes apie 70 proc. mūsų kūno sudaro vanduo. Daugiausia jo yra akies stiklakūnyje – 99 proc., smegenyse – 85–90 proc., vidaus organuose (širdyje, plaučiuose, kepenyse, kt.) – apie 80 proc. Taigi tai, kokį vandenį geriame, turi didelę reikšmę viso organizmo darniai veiklai.
„Kūdikio organizme yra 90 proc. vandens, mirštančio senolio – 55 proc. Metams bėgant žmogaus organizmas sausėja“, – teigia gydytojas chirurgas Gintautas Laurinavičius. Kitas, anot pašnekovo, svarbus ir natūralus procesas, kuris, žmogui senstant, vyksta jo organizme, – rūgštėjimas: „Kuo mažiau vandens geriame, tuo organizmas greičiau ir sausėja, ir rūgštėja. Visi medžiagų apykaitos produktai – tai rūgštinės medžiagos, kurios turėtų būti išplaunamos pakankamu kiekiu vandens. Kai vandens trūksta, jos kaupiasi ir teršia mūsų organizmą, pvz., virsta druskomis ir formuoja kaulų ataugas, didina „blogojo“ cholesterolio, kuris žaloja kraujagysles, kiekį, žmogus suserga akmenlige, cukriniu diabetu ir kt. Organizmo rūgštėjimas – visų ligų ir senėjimo priežastis. Taigi organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra yra labai svarbi, o geros sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptis – organizmo gebėjimas neutralizuoti rūgštines medžiagas ir jas pašalinti.“
Žinoma, kad rūgštis geriausiai neutralizuoja šarmai. Pats organizmas šarmų negamina, bet gauti jų gali geriant skysčius.
Koks vanduo „šarminis?
Būdas, kaip gaminti šarminį vandenį, žinomas jau pusšimtį metų – tuomet žmonės naudingą šarminį vandenį vadino „gyvu“, o rūgštinį – „negyvu“. Tokį vandenį galima pasigaminti vandens jonizatoriumi. Jonizuotas vanduo gaunamas elektrolizės būdu. Įpylus vandens į jonizatorių, vienoje indo sekcijoje prie katodo kaupiasi teigiami šarminių metalų kalcio, magnio, natrio, kalio (jonizuotas šarminis vanduo), o prie anodo – neigiami chloro, fosforo, sieros ir vandenilio (jonizuotas rūgštinis vanduo) jonai.
G.Laurinavičiaus teigimu, rūgštinis vanduo pasižymi baktericidinėmis savybėmis, todėl tinka naudoti dezinfekcijos tikslais. Namie, pvz., šiuo vandeniu galima plauti vaisius, kiaušinius, valyti paviršius.
O šarminį vandenį labai sveika gerti. „Iš šio vandens pagaminta kava ar arbata bus daug aromatingesnė. Skirtumą tarp paprasto vandens iš čiaupo ir šarminio labai gerai iliustruoja bandymas. Į vieną stiklinę įpilkite vandens iš čiaupo, į kitą – šarminio. Tada įmerkite arbatžolių pakelius (kambario temperatūros). Visi žinome, kaip lėtai arbatžolės spalvins vandenį iš čiaupo, užtat šarminis vanduo labai greitai ištrauks arbatžolių spalvą, panašiai, kaip plikant. Taip pat vyksta ir šarminio vandens pasisavinimas žmogaus organizme“, – aiškina gydytojas.
Kokias savybes turi šarminis vanduo?
Anot gydytojo G.Laurinavičiaus, žmogui svarbūs 4 vandens parametrai.
Pirmas – vandens gardelių skaičius. Kadangi vandens molekulė yra poliarizuota, ji prie savęs traukia kitas molekules, taip sudarydama vadinamąsias gardeles. Iš čiaupų tekančio gręžinio vandens gardelę sudaro 11–12 molekulių, o žmogaus organizme esančio vandens gardelės turi 5–6 molekules. Tai reiškia, kad geriant vandenį iš čiaupo mūsų organizmas jį turi restruktūrizuoti, t.y. sumažinti molekulių skaičių iki 5–6, kad galėtų jas pasisavinti. O šarminio vandens gardelė jau sudaryta iš 5–6 molekulių, todėl toks vanduo pasisavinamas iš karto, organizmui jo papildomai nereikia apdoroti ir eikvoti tam energijos.
„Kad geriau suprastume, kaip gardelės gali nulemti medžiagų savybes, pateiksiu tokį pavyzdį. Grafitas ir deimantas – dvi anglies atmainos, kurių cheminė formulė ta pati, skiriasi tik kristalinė sandara, t.y. nevienodos abiejų medžiagų gardelės, dėl to grafitas – vienas minkščiausių mineralų, o deimantas – kiečiausias. Taip stipriai skiriasi ir vandens savybės atsižvelgiant į molekulių gardelėje skaičių“, – pažymi medikas.
Antras svarbus vandens parametras – rūgštingumas, arba pH. Visi žinome, kad rūgštinė terpė, kai pH – 0–7, šarminės pH – 7–14. Anot gydytojo, visos mūsų organizmo terpės (kraujas, smegenų skystis, limfa, žarnų turinys ir t.t.) yra šarminės, išskyrus skrandį, odą ir makštį, kurios yra rūgštinės. Tad suprantama, kad naudingesnis bus šarminis vanduo. Juolab jo nuolat reikia dėl organizmo rūgštėjimo procesų.
Trečias šarminio vandens pliusas – beveik dvigubai mažesnis negu vandens iš čiaupo paviršiaus įtampos koeficientas. Tai rodo, kad šis vanduo yra skvarbesnis, jo išplovimo galimybės didesnės, į organizmą patenka lengviau.
Ir paskutinis, ketvirtas parametras – oksidacinis-redukcinis potencialas (ORP). Anot gydytojo, labai svarbu žinoti, koks – teigiamas ar neigiamas – yra geriamų skysčių potencialas. Neigiamas ORP rodo, kad yra laisvų elektronų. Kuo didesnis neigiamas krūvis, tuo elektronų daugiau, tuo didesnė nauda organizmui, nes jie padeda neutralizuoti žalingus laisvuosius radikalus. Kaip žinoma, laisviesiems radikalams trūksta vieno elektrono, tad jie jį „išmušinėja“ iš kitų ląstelių, taip jas žalodami. Šarminio vandens ORP neigiamas, todėl jis yra tarsi laisvų elektronų donoras, kuris jais pamaitina rūgščius radikalus, ir tie, gavę trūkstamą elektroną, tampa nežalingi. Taigi šarminis vanduo veikia kaip antioksidantas, mažindamas laisvųjų radikalų perteklių, kuris mūsų organizme susidaro medžiagų apykaitos procesų metu.
Anot G.Laurinavičiaus, Lietuvos gyventojams pasisekė, nes mūsų šalies gręžinių vandens kokybė labai gera. „Gręžinių vanduo Lietuvoje yra iš tų sluoksnių, į kuriuos vanduo patenka po 20 tūkst. metų, tai labai švarus, filtruotas vanduo. Namie iš šio vandens pasigaminę jonizuoto šarminio, padėsime savo organizmui išlaikyti šarmų ir rūgščių balansą ir kartu mažinsime ligų išsivystymo riziką“, – sako gydytojas.
O sidabringas vanduo – kam jis reikalingas?
Sidabro jonai pasižymi baktericidinėmis savybėmis. Dar Aleksandro Makedoniečio laikais, siekiant išvengti epidemijų, į puodus su vandeniu mesdavo sidabro monetas. Šiandien turime tvarsčių su sidabru žaizdoms gydyti. Teigiama, kad sidabringas vanduo negenda 3 mėn., nesvarbu, kokia temperatūra. Tokį vandenį taip pat galima pasigaminti vandens jonizatoriumi. Ir tai jums tarnaus kaip puikiausias antibakterinis vaistas. Tai puiki apsauga nuo virusų ir bakterijų, siaučiant gripui, peršalimo ligoms, taip pat ir jų profilaktikai. Jei jūsų kolektyve siautėja virusai, gerkite sidabruotą vandenį. Jei vaikai daželiuose dažnai serga, tai puiki profilaktikos priemonė.
Rūgštinio, šarminio, sidabruoto vandens panaudojimo praktinės rekomendacijos
Pateikiame keletą jonizuoto vandens panaudojimo praktinių pavyzdžių.
Bendros savijautos pagerinimas – keletą mėnesių gerti silpnos konsistencijos sidabringą vandenį vietoje paprasto. Po to 3 mėnesius padaryti pertrauką ir, jeigu reikia, vėl pakartoti.
Peršalimo ir virusinės ligos – sidabringu vandeniu drėkinti, šlakstyti, tepti gleivinę (tonzilės, laringitas, angina), inhaliuoti sidabringą vandenį, dėti kompresus. Taip pat sergant gripu, kad kiti šeimos nariai neužsikrėstų, dezinfekuoti kambarius sidabruotu vandeniu.
Prasidėjus slogai, kosuliui, galima keletą kartų į nosį sulašinti po 50 ml sidabringo vandens.
Vidaus ligų profilaktika – gerti po 100 ml sidabringo vandens 3–4 kartus per dieną, 20–30 min. prieš valgį.
Gerklės skausmas – kai pradeda skaudėti gerklę, iš karto nieko nelaukiant skalauti gerklę truputį pašildytu rūgštiniu vandeniu. Paprastai, jei naktį pradeda skaudėti gerklę ir atliekame šią procedūrą iš karto, ryte gerklės jau nebeskauda.
Odos priežiūra – rūgštinį vandenį naudoti valant, ypač nuo spuogų, inkštirų, po to nuprausti šarminiu. Oda atsigauna, palygėja, dingsta spuogeliai, žaizdelės, įtrūkimai.
Tinklalapyje www.burbuliukas.lt yra pateiktos jonizuoto vandens paruošimo ir naudojimo instrukcijos, jas gaunate taip pat ir įsigydami jonizatorių. Instrukcijas rasite čia:
http://burbuliukas.lt/vanduo/jonizuoto–vandens–panaudojimo–rekomendacijos/
Patiriu stresą, jaučiu nuolatinį nuovargį – ar padės šarminis vanduo?
Labiausiai organizmo rūgštėjimą skatina stresas, blogos emocijos. Todėl daug dirbantiems ir nuolat stresą patiriantiems žmonėms labai svarbu gerti tinkamų skysčių, pvz., jonizuotą šarminį vandenį.
Anot G.Laurinavičiaus, vanduo nėra tik maistinių medžiagų nešėjas ir atidirbusių medžiagų šalintojas. Kartu vanduo ir švarios energijos šaltinis. Žymus austrų tyrėjas Viktoras Šaubergeris pastebėjo, kad, išgėrus litrą gero šaltinio vandens, svoris padidėja tik 400 g, t.y. likęs vanduo pasisavinamas kaip grynoji energija.
„Iš vandens gaunama energija panaudojama smegenų darbui, informacijos per nervų sistemą tiekimui. Pastebėta, kad moksleiviai, studentai, kurie nuolat gurkšnoja vandenį, geriau mokosi, jų dėmesio koncentracija geresnė“, – pažymi pašnekovas. G.Laurinavičiaus teigimu, jeigu žmogus neserga jokiomis ligomis ir nuolat jaučiasi pavargęs, to priežastis gali būti nepakankamas vandens kiekis organizme, dėl ko organizmas rūgštėja, o vienas iš rūgštėjimo požymių yra energijos stoka, nuovargis.
Virškinimo sutrikimai – daug dirbančio žmogaus palydovai
Vienas dažniausių virškinamosios sistemos sutrikimų – rėmuo, kuris dažnai pasireiškia esant dideliam skrandžio rūgštingumui. Ar šiuo atveju galėtų padėti šarminis vanduo? „Yra ne per didelis rūgštingumas, o per mažas šarmingumas, – patikslina pašnekovas. – Jeigu šarmų organizme pakankamai, padidėjęs rūgštingumas yra neįmanomas. Tad jeigu žmogus gers pakankamai šarminio vandens, neatsinaujins ir rėmuo.“
Kas rodo vandens stoką organizme?
Anot gydytojo, jeigu žmogus nevartoja jokių vaistų, sveikai maitinasi, jo šlapimas neturėtų būti tamsiai geltonas ar oranžinis. O jei jis toks, vadinasi, žmogui trūksta mažiausiai litro vandens. Jeigu žmogus jaučia troškulį, tai vėlgi rodo, kad arti litro vandens organizmui jau trūksta. Todėl gydytojas rekomenduoja nuolat gurkšnoti vandenį, nelaukti troškulio jausmo.
Kur rasti jonizatorių?
Įmonė „Burbuliukas“ jonizatorius gamina jau 20 metų. Šis aparatas – nedidelis arbatinuko dydžio prietaisas, vienu metu galintis jonizuoti 1,5 ar 3 l vandens. Įmonės prietaisų darbo laikas apskaičiuotas 30 000 darbo valandų, tai atitinka maždaug 25 m. Tai vienintelė įmonė, kurios jonizatoriai gamina ir sidabringą vandenį.
Daugiau informacijos www.burbuliukas.lt
