Kodėl daugelis siekiančiųjų karjeros ir darboholikų skundžiasi sutrikusia rūgščių ir šarmų pusiausvyra?
Kad efektyviai dirbtume ir pasiektume profesinių aukštumų, visų pirma turime būti sveiki. Net pačios profesionaliausios žinios nepadės lipti karietos laiptais, jei nuolat sirgsime, blogai jausimės. „Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas yra niekas“, – sakė žymus graikų filosofas Sokratas.
Viena svarbiausių sveiko organizmo sąlygų – rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Kas vyksta, kai šis balansas sutrinka?
Kas vyksta, kai sutrinka rūgščių ir šarmų pusiausvyra?
Kad mūsų organizmas gyvuotų, jame nuolat vyksta daugybė cheminių procesų, kuriuos galima suskirstyti į anabolinius ir katabolinius. „Katabolinių procesų metu organizmas skaido su maistu gautas medžiagas iki smulkių dalelių, kad galėtų jas pasisavinti. Šiuos procesus galima palyginti su griovimo, ardymo procesais. Tačiau tuo pat metu organizme vyksta ir anaboliniai, t.y. atkuriamieji, augimo procesai. Kitaip sakant, jeigu maistą, kurį suvalgome, palygintume su namu iš plytų, tai katabolizmas būtų šio namo išardymas iki plytų, o anabolizmas – naujo, mūsų organizmui reikalingo namo statymas panaudojant šias išardytas plytas“, – vaizdžiai sudėtingus žmogaus organizmo metabolinius (medžiagų apykaitos) procesus aiškina gydytojas Gintautas Laurinavičius.
Taigi kataboliniai procesai – oksidaciniai, jų metu „deginamos“ kalorijos ir atpalaiduojama energija. Vykstant anabolinėms (redukcinėms) reakcijoms, ši energija panaudojama organizmo augimo, atsinaujinimo procesams. Procesų visuma – metabolizmas, kurio metu susidaro rūgštinių ir šarminių medžiagų. Tai natūralu ir normalu. Patologija, t.y. įvairios ligos, prasta savijauta ir pan., vystosi tada, kai, esant vandens stygiui, rūgštinės medžiagos nėra išplaunamos iš organizmo, kaupiasi jame ir skatina organizmo rūgštėjimą.
Kas vyksta žmogaus organizme intensyviai dirbant protinį darbą?
Smegenys yra ypač jautrios vandens trūkumui, nes vanduo sudaro apie 90 proc. smegenų. Nors, anot gydytojo Gintauto Laurinavičiaus, organizme vyksta prioritetinis vandens paskirstymas, t.y. kad ir kokia būtų organizmo dehidratacija, pirmiausia vandeniu aprūpinamos smegenų ląstelės. Tai parodo smegenų svarbą. Ypač smegenys „apkrautos“ intensyviai dirbančių žmonių.
Dirbantiesiems protinį darbą būtina gerti jonizuoto šarminio vandens, kadangi jis pamaitina smegenis, aprūpina deguonimi, kitomis medžiagomis. „Dirbant protinį darbą vandens niekada nebus per daug“, – pažymi gydytojas. Anot jo, atlikti tyrimai įrodo, kad vaikai, kurie geria pakankamai vandens, geriau įveikia užduotis, mokosi, jų dėmesys, susikaupimo galimybės didesnės. „O protinis darbas prilyginamas mokymuisi“, – pabrėžia pašnekovas.
„Be to, iš vandens gaunama energija kaip tik ir naudojama smegenų darbui. Ir tai švari energija. Kita energija, kurią smegenys gauna iš maisto, nėra švari, nes maisto pasisavinimo metu susidaro įvairių medžiagų, kurios teršia organizmą. Kad skaitytojai geriau suprastų, švarią energiją galima palyginti su Kauno HE energija. Tačiau miestui jos nepakanka, todėl naudojama šiluminės elektrinės energija, kuri nėra švari, nes jos gamyba teršia aplinką“, – energetines vandens savybes aiškina gydytojas.
Piktas žmogus = rūgštus žmogus
Organizmo terpę labiausiai rūgština ne tik minėti metabolizmo procesai, bet ir nuolatinis nerimas, vidinis virpulys, dirglumas, piktumas, kitaip sakant, stresas ir įtampa, ką gana dažnai daugeliui tenka patirti darbe. Kas tuomet vyksta žmogaus organizme?
„Piktas žmogus lygu rūgštus žmogus“, – sako G.Laurinavičius. Taigi, vien iš to, kad žmogus yra piktas, galima spėti, kad jo organizmas stokoja vandens ir kad jame vyrauja rūgštiniai procesai. Todėl, anot pašnekovo, sergant depresija, padidėjus nervingumui, jautrumui, nerimui, labai tinka išplauti organizmą – gerti pakankamai gero šarminio vandens.
Nuolatinis bėgimas, lėkimas, skubėjimas, kelia įtampą, ir visa tai vėlgi spartina organizmo rūgštėjimą. Kitaip sakant, tokį gyvenimo būdą pasirinkę žmonės greičiau sensta. Išeitis – keisti gyvenimo būdą, o kartu atkurti šarmų pusiausvyrą organizme. Tam reikėtų tinkamai maitintis, t.y. valgyti šarminį maistą ir gerti šarminį vandenį.
Kas atsitinka intensyvios treniruotės metu?
Šiandien žmonės turi galimybę rinktis sporto užsiėmimus, kurie padeda „užsimiršti“ nuo protinio darbo. Daug sportuodami su prakaitu prarandame ne tik skysčių, bet ir įvairų druskų, mineralų. Todėl, G.Laurinavičiaus teigimu, svarbu atkurti ne tik prarastą vandens, bet ir druskų bei mineralų balansą. Pvz., po intensyvios treniruotės sporto salėje galima į 1–1,5 litro šarminio vandens įberti nubrauktą šaukštelį jūros, kalnų ar akmens druskos. Taip organizmas greitai pasipildys su prakaitu prarastais mineralais ir druskomis.
Kas dar užrūgština organizmą?
Gydytojas G.Laurinavičius pažymi, kad bet kokia mėsa yra rūgštinis produktas, bet kokia daržovė – šarminis. Todėl reikėtų laikytis mitybos piramidės, kurios bazę sudarytų geros kokybės vanduo, o kiti produktai būtų vartojami mažėjimo tvarka – žalios spalvos daržovės, bet kokios kitos neapdorotos daržovės, termiškai apdorotos daržovės, neapdoroti grūdai (riešutai ir t.t.), termiškai apdoroti grūdai, vaisiai, uogos, pieno produktai, piramidės viršūnėje mėsa, o dar aukščiau saldumynai.
„Daugelis žmonių sako, kad be mėsos neišgyventų. Tačiau tai tik įpročio reikalas, o pradedant maitintis sveikai poreikis valgyti mėsą mažėja ir galiausiai dingsta“, – pažymi gydytojas.
Kita vertus, ir valgant mėsą galima išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą – tereikia ją valgyti kartu su daržovėmis (santykis mėsos ir daržovių 1:4). Taigi mityba turi didelę įtaka mūsų organizmo šarmėjimui ar rūgštėjimui.
Organizmo rūgštėjimo požymiai:
Anot gydytojo, požymiai gali būti įvairūs, tačiau svarbiausias veiksnys, kuris sukelia organizmo rūgštėjimą, yra vandens stygius ląstelėse, kitaip sakant, organizmo dehidratacija. Žmogus netenka vandens kvėpuodamas (maždaug iki litro), su šlapimu (dar litro), prakaituodamas (1–1,5 litro), per odą. Iš viso apie 2–2,5 litro per dieną. Be abejo, tai priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių, taip pat oro sąlygų ir kt. Kas nutinka, kai prarasto vandens atsargos nepapildomos? Pagrindiniai dehidratacijos, lėtinio organizmo rūgštėjimo požymiai yra šie:
- burnos sausumas, kuris parodo, kad vandens lygis organizme yra kritinis;
- troškulys;
- skausmais įvairiose kūno vietose, kai vyksta lokalinis užrūgštėjimas, nes rūgštinė aplinka dirgina nervines galūnes ir dėlto kyla skausmas;
- nuovargis, energijos stoka, išglebimas, irzlumas;
- nemotyvuotas pyktis, depresija;
- raudonas veidas;
- tamsus geltonas ar oranžinis šlapimas (ne rytinis);
- rėmuo;
- vidurių užkietėjimas;
- akmenligė;
- sausa oda;
- tirštas kraujas;
- alergijos, bronchinė astma;
- kt.
Ar įmanoma sustabdyti organizmo rūgštėjimą?
Žinoma, kad rūgštis geriausiai neutralizuoja šarmai. Pats organizmas šarmų negamina, bet gauti jų gali geriant skysčius, pvz., jonizuoto šarminio vandens, valgant šarminius produktus. Šarminis vanduo prisotintas metalų – natrio, kalio, kalcio, magnio, kurie padeda sujungti ir išplauti rūgštines atliekas.
Vandens poreikis apskaičiuojamas taip: 30 ml vandens kilogramui kūno masės. Vidutiniškai žmogui reikėtų gerti apie 2–2,5 litro. Tačiau svarbu ne tik kiekis, bet ir kokybė. Todėl rekomenduojama gerti šarminį vandenį, kuris yra skvarbesnis, jo išplovimo galimybės didesnės, jis iš karto pasisavina, nes yra tokios pat, kaip ir organizmo vanduo, struktūros (daugiau apie šarminį vandenį www.burbuliukas.lt). Taigi jonizuotas šarminis vanduo – puiki ligų profilaktikos priemonė, jo gerti rekomenduojama kasdien.
Pateikiame keletą rūgštinio, šarminio, sidabringo vandens vartojimo rekomendacijų:
Jei vargina rėmuo. Prieš valgant išgerti stiklinę šarminio vandens. Galima papildomai išgerti ir po valgio.
Skrandžio ir žarnyno darbui pagerinti. Sustojus skrandžio darbui išgerti stiklinę šarminio vandens. Jei po pusės valandos skrandis dirbti nepradėjo, išgerti dar pusę stiklinės šarminio vandens.
Viduriavimas. Išgerti stiklinę rūgštinio vandens. Jei po valandos viduriavimas nepraeina, išgerti dar stiklinę rūgštinio vandens.
Dezinfekcija sergant gripu ar kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Kad neužsikrėstų ligonio artimieji, patalpas dezinfekuoti purškiant sidabringą vandenį.
Savijautos pagerinimas. Periodiškai 3–4 kartus per savaitę skalauti nosį, burną ir gerklę rūgštiniu vandeniu, po to išgerti stiklinę šarminio vandens. Tai daryti geriausiai ryte prieš valgį ir vakare prieš miegą.
Kaip pasigaminti jonizuotą vandenį?
Jonizuoto vandens galima pasigaminti įsigijus įmonės „Burbuliukas“ jonizatorių. Tai nedidelis arbatinuko dydžio prietaisas, vienu metu galintis jonizuoti 1,5 ar 3 l vandens. Veikimo principas – elektrolizė. Įpylus vandens į jonizatorių, vienoje indo sekcijoje prie katodo kaupiasi teigiami šarminių metalų kalcio, magnio, natrio, kalio (jonizuotas šarminis vanduo), o prie anodo – neigiami chloro, fosforo, sieros ir vandenilio (jonizuotas rūgštinis vanduo) jonai.
„Burbuliukas“ – vienintelė įmonė, kurios jonizatoriai gamina ir sidabringą vandenį. Kartu su jonizatoriumi pirkėjas gauna ir jonizuoto vandens vartojimo rekomendacijas, kurias parengė doc. Petras Šibilskis.
Išsamias jonizuoto vandens vartojimo instrukcijas rasite čia: http://burbuliukas.lt/vanduo/jonizuoto–vandens–panaudojimo–rekomendacijos/
