„Miške nebuvau jau 4 metus, bet erkiniu encefalitu susirgau“
„Mano kaimynė Rima (45 m.) nemėgsta nei grybauti, nei uogauti, ir apskritai į mišką neina jau ketverius metus. Užtat yra prisiekusi gėlių ir augalų mylėtoja. Tik atšilus orams, skuba puošti ir tvarkyti savo namų aplinką. Ji niekada nepagalvojo, kad aistringas pomėgis gėlėms gali atnešti skaudžią ligą, o lemtingą erkę ji pasigaus savo išpuoselėtame sode. Kaimynei erkė įsisiurbė pirmą kartą, buvo mažytė, tačiau užkrėsta erkinio encefalito virusu“. Gydytojams dažnai tenka klausyti panašių istorijų, o visas jas vienija nepaaiškinamas tikėjimas, kad erkė įsisiurbs kam nors kitam, tik ne man.
Lietuvoje saugių vietų nėra
Erkių medžioklės sezonas prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki rudens šalnų. Užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visoje Lietuvoje, o labiausiai pavojingos erkės yra paplitusios centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyje. Lietuvoje vidutiniškai kas dešimta erkė yra užkrėsta Laimo ligos ar erkinio encefalito, ar abiem sukėlėjais. Tačiau žmonės vis tiek linkę manyti, kad erkių platinamos ligos jiems negresia, juolab jeigu ir į mišką net neina. Tačiau kad užsikrėstum viena sunkių ligų – erkiniu encefalitu – visai nebūtina eiti į mišką. Pakanka pasivaikščioti po miesto parką ar pabūti gražioje ir išpuoselėtoje nuosavo namo teritorijoje. Lietuvoje žiemos šiltėja, ir tai erkėms užtikrina geras sąlygas išgyventi.
Atsėlina nepastebimai
Erkės įkandimo žmogus dažnai net nejaučia, nes prieš pradėdama siurbti kraują, ji žaizdą nuskausmina. Mat erkės seilėse yra skausmą malšinančių ir kraujo krešėjimą mažinančių medžiagų. Tai ir leidžia jai netrukdomai maitintis ir prisisotinus po kelių dienų ramiai nukristi. Todėl net apie trečdalis ligonių nežino, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė, nes jie jos nematė ir nieko nejautė.
Kaip pasireiškia erkinis encefalitas?
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjo prof. Vytauto Usonio, jeigu įkando užsikrėtusi erkė, tikimybė susirgti erkiniu encefalitu yra kas trečiam. Profesoriaus teigimu, kas trečias žmogus, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, serga lengva erkinio encefalito forma, kurios metu pasireiškiantys negalavimai yra panašūs į gripo simptomus: nedidelis karščiavimas, silpnumas, galvos, raumenų, kaulų, gerklės skausmai. Tokie žmonės dažnai niekur nesikreipia ir net patys nežino, jog persirgo erkiniu encefalitu. Sunkia erkinio encefalito forma suserga apie 10 proc. užsikrėtusiųjų šia liga. „Tačiau skaičiai, kalbant apie žmonių sveikatą, nėra svarbiausi rodikliai, kurie turėtų priversti imtis kokių nors veiksmų užbėgti ligai už akių. Juk sergančiajam visai nesvarbu, kad galbūt tūkstančiai žmonių šios ligos išvengė. Kiekvienam sava liga yra baisiausia, o ypač tokia, kuri nepraeina nepastebimai. Ypač skaudu susirgus žinoti, kad patikima apsauga (skiepai) yra, o žmogus ja nepasinaudojo“, – pažymi profesorius.
Sunki erkinio encefalito forma pasireiškia ūmiai, tačiau ne iš karto, o praėjus 2-3 savaitėms ar mėnesiui po erkės įkandimo. Tada pakyla temperatūra (daugiau nei 38 C), kuri laikosi 3-5 dienas. Vėliau ligos simptomai išnyksta – kūno temperatūra tampa normali, žmogus tarsi pasveiksta. Tačiau po 1-2 dienų vėl pradeda karščiuoti, atsiranda stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, kartais sutrinka sąmonė. Tuomet gali vystytis galvos smegenų dangalų uždegimas (meningitas) ir galvos smegenų parenchimos pažeidimas (encefalitas). Jei liga sunkios formos, gali pasireikšti raumenų paralyžius.
Susirgus erkiniu encefalitu, gydymo, kuris veiktų ligos eigą, nėra. Medikai ligoniams gali skirti tik simptomus malšinančių vaistų (nuo skausmo, temperatūros ir kt.) ir tikėtis, kad pats organizmas sugebės susidoroti su liga, ir ji paliks kuo mažiau pasekmių.
Liga palieka pėdsakus
Europos duomenimis, nuo erkinio encefalito miršta 1–4 proc. susirgusiųjų, tačiau net apie 40 proc. pasveikusiųjų liga palieka pėdsakus. Po ligos 20 proc. žmonių lieka vidutinio sunkumo ligos pasekmių (liekamieji reiškiniai): jie gali skųstis galvos skausmais, dėmesio, atminties sutrikimais, emociniu nestabilumu, silpnumu, miego sutrikimais. Sunkios ligos pasekmės – paralyžius, raumenų silpnumas ar visiškas jų sunykimas, galūnių drebėjimas, koordinacijos sutrikimas (žmonėms sunku vaikščioti, juos mėto į šonus) – nustatomos 10 proc.
Veiksmingiausia pagalba – skiepai
Šiandien vienintelė efektyvi apsisaugojimo nuo šios sunkios ligos priemonė yra skiepai. Skiepyti nuo erkinio encefalito galima visus, pradedant nuo vienerių metų vaikų. Prof. V.Usonio teigimu, vakcina yra efektyvi ir saugi: „Vakcinos labai moderniais metodais išgrynintos, jų gamybai paimama tik dalis viruso struktūros, kuri būtina imunitetui sužadinti“. Svarbu žinoti, kad skiepytis reikėtų iš anksto, nes visiškai imunitetas nuo erkinio encefalito susiformuoja maždaug po 2 savaičių po antrojo skiepo. Taip pat reikia žinoti, kad pilną skiepų kursą sudaro 3 vakcinos dozės, kurios galiausiai užtikrina 3-5 metų apsaugą nuo erkių. Vėliau skiepus reikėtų kartoti kas 3-5 metus.
Parengė: „Karjera ir sveikata“
