Kodėl svarbu aptikti prostatos vėžį ankstyvos stadijos?
Lietuvos higienos instituto duomenimis (2012 m.), vidutinė vyrų būsimo gyvenimo trukmė yra 68,4 m., t.y. apie dešimčia metų trumpesnė negu moterų. Viena to priežasčių galėtų būti vyrų delsimas kreiptis į medikus. Iš tiesų daugumą laukiančiųjų poliklinikų eilėse prie gydytojų kabinetų sudaro moterys. Ar dėl to, kad vyrai sveikesni? Tikrai ne. Galbūt lemia vyriškoji prigimtis – sirgti, būti silpnas vyras tarsi negali. Tačiau medikai ragina keisti šį pavojingą požiūrį, ypač kai kalbama apie prostatos vėžį – dažniausią vyrų onkologinę ligą.
Ankstyvos stadijos prostatos vėžys išgydomas?
Lietuvos vyrai kantrūs ir dažnai į medikus kreipiasi tik tada, kai liga jau trukdo dirbti ir gyventi. Kita vertus, medikai pastebi, kad dėl pastaruoju metu aktyviai vykdomos švietėjiškos veiklos daugėja ir savimi besirūpinančių vyrų. Gydytojai pabrėžia, kad prostatos vėžys, aptiktas I ar II stadijos, gali būti visiškai išgydytas, tačiau kai liga pereina į vėlesnes stadijas, jokių kalbų apie visišką pasveikimą būti negali. Tada medikai tegali pailginti gyvenimą ir palengvinti kančias: dėl pavėluotos diagnozės pavėluotas ir gydymas. Jeigu vėžys visada būtų diagnozuojamas tik I stadijos, nuo jo niekas nemirtų. Taigi žinia, kad anksti aptikta liga nėra baisi ir mirtina, turėtų paskatinti vyrus tikrintis profilaktiškai, juo labiau kad tyrimai nėra nei sudėtingi, nei skausmingi. Skatinti vyrus profilaktiškai pasitikrinti skirta ir Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (toliau – Programa), pagal kurią 50–75 m. vyrams nemokamai atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) testas.
PSA – vienintelis ankstyvo vėžio požymis
Prostatos vėžio simptomai – skausmas, padažnėjęs šlapinimasis, pirmieji erekcijos sutrikimai – pasireiškia tik tada, kai liga jau būna progresavusi. Prostatos vėžys tuo ir klastingas, kad ankstyvų ligos stadijų niekaip apie save nepraneša: vyrai visiškai nejaučia jokių negalavimų. Todėl vienintelis požymis, leidžiantis įtarti ligą, yra padidėjęs PSA kiekis kraujyje, todėl ypač svarbu tikrintis profilaktiškai.
PSA – baltyminė medžiaga, kurią gamina prostatos liaukinis epitelis ir kurios nedideli kiekiai visada yra sveiko vyro kraujyje. Šiandien PSA tyrimas yra jautriausias ir geriausias tyrimas, leidžiantis anksti nustatyti prostatos vėžį. Kita vertus, vien padidėjęs PSA nereiškia, kad vyras serga onkologine liga. Nes PSA yra specifiškas prostatai, o ne onkologinei ligai, ir tai reiškia, kad jo koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir sergant gerybine prostatos hiperplazija, uždegimu ar kitomis ligoms. Kai paciento PSA yra daugiau kaip 3 ng/ml, šeimos gydytojas turi jį nusiųsti pas urologą – jis atliks visus reikiamus tyrimus, atmes kitas ligas ir nustatys tikslią diagnozę.
Nemokamas tyrimas – kartą per dvejus metus. Ar to pakanka?
Patikros programa būtina, kad sergantiesiems prostatos vėžiu būtų galima kuo anksčiau pasiūlyti optimalius gydymo metodus. Ši programa startavo 2006-aisiais, tuomet 50–75 m. amžiaus vyrai tyrimus galėjo atlikti kasmet, todėl ši programa pasiteisino su kaupu, o jos efektyvumas buvo pagrįstas skaičiais: be programos per metus buvo nustatoma apie 500 naujų prostatos vėžio atvejų, pradėjus vykdyti nemokamą patikrą, naujų ligos atvejų skaičius pamažu didėjo ir dabar pasiekė 3 tūkstančius. Kitas svarbus dalykas, kad vykdant programą smarkiai pagerėjo ankstyvoji diagnostika: jeigu anksčiau ankstyvųjų stadijų vėžio buvo nustatoma apie trečdalis visų atvejų, šiuo metu jie sudaro 2/3. Visa tai reiškia, kad ir pagerėjo prostatos vėžio gydymas, ir daug daugiau žmonių gali visiškai pasveikti.
Programai tik startavus, nemokamas PSA tyrimas buvo atliekamas kartą per metus. Dabar – tik kartą per dvejus metus. Tai kelia nerimą medikams, nes po dvejų metų atliktas tyrimas jau gali būti pavėluotas, o liga nustatyta sunkesnių stadijų.
Kodėl susirgau?
Toks klausimas kyla kiekvienam, išgirdusiam vėžio diagnozę. Deja, kol kas aiškų prostatos vėžio priežasčių nėra žinoma. Tačiau yra žinomi rizikos veiksniai. Vienas jų paveldimumas: jei šia liga sirgo pirmos eilės giminaitis (tėvas, brolis), rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja 2 kartus, o jeigu šia liga persirgo du ir daugiau pirmos eilės giminaičių, rizika išauga iki 10 kartų. Tikimybė, kad išsivystys prostatos vėžys, yra didesnė ir jeigu motina ar sesuo sirgo krūties vėžiu. Taigi paveldimumas didina prostatos vėžio tikimybę, todėl vyrai, kuriems rizika sirgti šia liga yra didesnė, PSA testą turėtų atlikti jau 40–45 metų. Tačiau paveldėtas vėžys sudaro tik apie 15–20 proc. visų vėžio atvejų, todėl pirmą kartą pas urologą turėtų pasirodyti visi 40-mečiai, net jeigu jie ir jaučiasi visiškai sveiki. Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, jis ir išduos siuntimą atlikti PSA testą.
Savigyda gali būti pražūtinga
Medikams kelia nerimą tai, kad nemažai vyrų, paveikti reklamos, nusprendžia gydytis patys, t.y. perka maisto papildų ir jų vartoja gana ilgai. Maisto papildų jiems parūpina ir žmonos. Deja, tokia savigyda neretai gali būti pražūtinga, ji yra didelis medikų galvos skausmas, nes yra užleidžiamas vėžys. Todėl medikai primygtinai ragina prieš užsiimant savigyda pasitikrinti pas gydytoją. Tik gydytojas gali nustatyti tikslią diagnozę ir atmesti vėžio tikimybę. Uždelstas kreipimasis smarkiai sunkina ligonio būklę, neretai ir medikai jau tampa bejėgiai.
Ar reikia bijoti prostatos vėžio gydymo?
Gydymo bijoti nereikia, juolab kad ankstyvas vėžys gali būti visiškai išgydomas. Prieš parenkant gydymą įvertinama paciento būklė, gretutinės ligos, vėžio stadija, diferenciacijos laipsnis, PSA kiekis kraujyje, amžius. Esant ankstyvai ligos stadijai, navikas gali būti naikinamas jį pašalinant chirurginiu būdu arba spindulių terapija. Paprastai gydytojas nusprendžia, kuris būdas ligoniui labiausiai tinka. Kai skirtini abu būdai, apsispręsti dėl gydymo gali ir pats ligonis. Esant ankstyvos stadijos prostatos vėžiui, gali būti pasirinkta ir stebėjimo taktika, t.y. kai pacientas turi nuolat lankytis pas gydytoją ir yra stebimi jo tyrimų rezultatai. Mūsų šalyje jau plačiai taikomas ir vienas naujesnių metodų – brachiterapija, jos metu radioaktyvus židinys – specialios jodo „sėklos“ – įterpiamos į naviką ar šalia jo.
Vėlesnių stadijų prostatos vėžys gali būti gydomas hormonų terapija. Vyriško hormono testosterono kiekis organizme turi įtakos naviko vystymuisi. Todėl, sumažinus jo kiekį, galima sustabdyti naviko augimą, panaikinti ligos simptomus. Testosterono kiekį galima sumažinti pašalinus sėklides arba vartojant hormonų. Hormonų terapija gali būti skiriama po radioterapijos ar operacijos, kai yra vėžio atsinaujinimo ar plitimo rizika. Šis gydymas yra standartinis lokaliai išplitusio, atsinaujinusio ir metastazavusio prostatos vėžio gydymo būdas.
Pasaulyje nuolat vyksta įvairūs mokslo tyrimai, ieškantys būdų, kaip išgydyti vėžį. Šio metu daug vilčių dedama į biologinius vaistus, kurie šiuo metu yra klinikinių tyrimų stadijos.
Tikrintis, tikrintis ir dar kartą tikrintis
Gydytojai ragina elgtis taip, kad vėliau nereikėtų savęs kaltinti, jog ne viskas buvo padaryta siekiant užbėgti ligai už akių. Prostatos vėžys nėra vien vyresnių vyrų liga. Statistikos duomenimis, jis išsivysto vienam iš 10 000 jaunesnių kaip 40 m. vyrų, o tarp sulaukusiųjų 60–80 m. – kas aštuntam. Todėl jau sulaukus 40-ties siūloma pirmą kartą apsilankyti urologo kabinete. Medikai primena, kad profilaktika nėra skausminga, tačiau leidžia ligą užčiuopti pačioje užuomazgoje, o tai garantuoja visišką pasveikimą ir laimingą gyvenimą.
Gydytojas urologas Saulius Žilys
Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva
164.418,011/04/14/LT