Aistra žiemos sportui ir traumos: ar būtina dėti lygybės ženklą?
Vasarį vykusi žiemos olimpiada Sočyje ir mūsų 9 atletų dalyvavimas joje, be abejo, prisidėjo prie žiemos sporto populiarinimo Lietuvoje. Kita vertus, mėgėjiškas žiemos sportas jau seniai įgavo pagreitį. Vis daugiau mūsų tautiečių atostogas dalija į dvi dalis ir vieną jų skiria žiemos malonumams, pvz., kalnų slidinėjimui. Iš tiesų, kas gali būti įspūdingiau už kalnus… Jų grožis, didybė ir …skriejantis slidininkas.
Pramoga maloni ar rizikinga?
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, kiekvienais metais Europoje susižaloja tūkstančiai žiemos sporto mylėtojų. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungos valstybėse traumas, po kurių tenka gydytis ligoninėje, kasmet patiria apie 300 tūkst. žmonių, iš kurių apie 170 tūkst. sudaro slidininkų sužalojimai ir 90 tūkst. – snieglentininkų. Kone kiekvienas, nuvykęs slidinėti į Europos kalnus, pasakys, kad besileisdamas nuo trasos matė 3–4 gelbėtojų ekipažus, kurie kėlė į neštuvus sužeistuosius.
Taigi populiarus malonumas kelia ir riziką, o nuomonę, kad slidinėjimas labai pavojingas sportas, palaiko žinios apie kalnų trasose žuvusius ar sunkiai susižalojusius garsius žmones, pvz., praėjusių metų pabaigoje garsaus lenktynininko Michaelio Schumacherio tragedija.
Ką turėtų padaryti slidininkas, kad išvengtų traumų?
Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto vedėjas gydytojas Raimondas Kunickas nesutinka su tuo, kad Lietuvoje žmonėms nėra kur slidinėti ir dėl to susižalojusių mažiau: „Žiemos sporto aistruoliai randa trasų ir Lietuvoje, juk yra ir uždara visus metus veikianti arena, ir t.t. Tad ortopedams-traumatologams darbo netrūksta. Tačiau, be abejo, labai daug žmonių vyksta į garsiuosius kurortus.“
Gydytojo teigimu, dauguma žmonių, nors kartą nuvykę į kalnus, iš karto užsikrečia šia sporto šaka. O didžiausia pamėgusiųjų kalnų slidinėjimą klaida, kad, vykdami tik antrą ar trečią kartą, jie jau jaučiasi labai patyrę ir pervertina savo sugebėjimus. Mėgėjai lipa į sudėtingiausias trasas, manydami, kad galės laisvai jas įveikti, ir … patiria traumas. Kitas dalykas, kuris dažnai pakiša koją, kad nepatyrę slidininkai neturi reikiamos įrangos, jie nesikreipia į specialistus, kurie galėtų ją sureguliuoti, t.y. užtikrinti, kad nukritus slidės atsisegtų ir žmogus nesusižalotų. Taip pat, anot gydytojo, neretos traumos dėl susidūrimų, pvz., kai naujokas snieglentininkas nesusitvarko su valdymu ir rėžiasi į lėtai trasos pakraščiu besileidžiantį kitą naujoką. „Todėl itin svarbu pasirūpinti tinkama apsauga (šalmu, kelių, stuburo, kt. apsauga), neignoruoti jos, įsigyti iš karto, o ne tada, kai patirsite traumą“, – ragina ortopedas-traumatologas. Kad apsauga labai svarbi, parodo ir M.Schumacherio atvejis, kuriam, anot medikų, gyvybę išgelbėjo šalmas.
Būtinas sveikatos draudimas
Vienas iš būtinų darbų, kurio turėtume nepamiršti išvykdami į kalnus, – apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų. „Nerekomenduoju guostis mintimi, esą man niekas nenutiks. Geriau apsidrausti, priešingu atveju, įvykus nelaimei, teks mokėti gana didelę pinigų sumą, nes sveikatos priežiūra žiemos kurortuose labai brangi. Taip pat reikėtų draudimo kompanijoje pasidomėti, ar jų paslaugų paketas galioja ir sportuojant“, – rekomenduoja medikas. Taip pat, anot jo, nereikėtų bijoti kreiptis į medikus, net jeigu trauma nedidelė, nes tik gydytojas gali įvertinti sužalojimo sunkumą, suteikti tinkamą gydymą. Geriau apsidrausti ir sužinoti, kad lūžių nėra, negu patirti lūžį ir kreiptis pavėluotai.
Dažniausios traumos – galvos, galūnių
Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto vedėjo teigimu, dažniausios žiemos sporto traumos yra galvos ir galūnių. Krentant dažniausiai lūžta čiurnos, blauzdos kaulai, plyšta raiščiai (dėl to, kad slidė neatsisegė). Dar dažnesnės yra kelio traumos – kryžminių ar šoninių raiščių nutraukimas, meniskų plyšimai. Krentant, kai remiamasi rankomis, traumuojami riešai, peties, alkūnės sąnariai. Deja, dažniausiai visos kalnuose patiriamos traumos yra sudėtingos. O pradedantieji, kurie pasirenka tinkamas trasas, dažniausiai kenčia dėl įvairių kūno vietų sumušimų, raiščių patempimų.
Kaip elgtis nukritus?
Dažni griuvimai, ypač pradedantiesiems, kalnuose neišvengiami. Kaip nukritus suprasti, ar galima keltis pačiam, ar jau būtina šauktis pagalbos? Ortopedo-traumatologo R.Kunicko teigimu, pirmiausia reikia įvertinti skausmo stiprumą. Staigus, aštrus skausmas, kraujosruva, neįprasta rankų ar kojų padėtis gali pranešti apie kaulų lūžius. Jei girdite kokį nors keistą braškėjimą, trakšėjimą judindami sąnarį, tai irgi įspėjimas, kad trauma greičiausiai bus rimta. Tuomet reikia kviesti gelbėtojus, o patiems stengtis nejudinti sužalotos rankos ar kojos, jokiu būdu negalima sužalota koja remtis ir bandyti eiti, nes galima dar stipriau pažeisti audinius, nervus, kraujagysles, raiščius, kaulus. Tuomet gydymas bus dar ilgesnis ir sudėtingesnis. „Niekada, net jeigu iš pirmo žvilgsnio nieko baisaus ir nenutiko, tačiau sumuštą vietą skauda, ji tinsta ar formuojasi didelė kraujosruva, nereikėtų užsiimti savigyda. Būtinai reikėtų pasirodyti medikams, nes vizualiai ne visada galima nustatyti traumos sunkumą, tam turėtų būti atlikti sudėtingesni tyrimai – echoskopija, rentgenograma, kt. Pavėluotas kreipimasis labai sunkina ortopedo-traumatologo darbą, nes pasireiškia komplikacijos (tinimas, uždegimas, kraujosruvos, kt.) ir medikams tenka laukti 7–10 dienų, kol jos praeis, ir tik tada imtis gydymo“, – sako gydytojas.
Pirmoji pagalba
Visada sužalotą vietą pirmiausia reikia imobilizuoti, kad ji nejudėtų. Po to sužeistą vietą galima šaldyti – 2–3 paras dėti šaltus kompresus, jie sumažina skausmą, tinimą, kraujavimą. Susimušus tinka tepalai, kurių sudėtyje yra heparino (pvz., Lioton). Jie taip pat mažina tinimų ir kraujosruvų susidarymą, jos greičiau nyksta.
Slidininko vaistinėlė:
- tepalai po traumų atsiradusiam patinimui ir kraujosruvoms mažinti (pvz., Lioton);
- tepalai nuo raumenų skausmo;
- vaistai nuo skausmo;
- elastiniai tvarsčiai;
- vaistai nuo peršalimo (karščiavimo, gerklės skausmo, vaistai nuo kosulio, slogos);
- priemonės nuo nušalimų.
Traumų galėsite išvengti, jei:
- slidinėjimo sezonui ruošitės iš anksto, išbandysite jėgas savo šalies trasose;
- pradedantieji nuvykę į kalnus pasirūpins instruktoriaus paslaugomis;
- apsirūpinsite tinkama įranga;
- neklausysite draugų, kurie sakys, kad čiuožti nėra sudėtinga. Trasą rinksitės pagal savo sugebėjimus;
- dėvėsite specialius apsauginius drabužius, batus, šalmą, kelių sąnario apsaugas;
- apsidrausite;
- turėsite pirmos pagalbos vaistinėlę.
LT/Lio/2014/04
Informacijos šaltinis „Karjera ir sveikata“
