Ar gali nemiga ir stresas įtakoti nevaisingumą ir nesėkmes karjeroje?
„Svarbiausia – nesijaudinti ir gerai maitintis“, – kultinę geros savijautos frazę žino kone kiekvienas. Ir išties, šiandien vis garsiau kalbama ne tik apie tinkamos mitybos įtaką gerai gyvenimo kokybei, bet ir apie būtinybę valdyti įtampą bei stresą, nes šie veiksniai gana greitai sutrikdo svarbiausią organizmo jėgų atgavimo šaltinį – miegą – ir sukelia sveikatos sutrikimus.
Miegą trikdo ilgalaikis streso hormonų perteklius?
Žmogaus organizmas sukurtas taip, kad gali atlaikyti ypač didelį atsitiktinį stresą ir ištverti gana didelę įtampą, po kurių visada turi sekti atsipalaidavimas. Šią seką sutrikdžius, t. y. nesugebant atsipalaiduoti, „kovinės parengties“ būsena užsitęsia, ir stresas perauga į lėtinį. Dėl to sutrinka žmogaus fizinė ir psichinė sveikata, nes organizme ilgą laiką laikosi dideli vadinamųjų streso hormonų kiekiai, susidarantys kaip atsakas į nuolatinės parengties kautis būseną.
Svarbiausius streso hormonus – adrenaliną ir kortizoną – gamina pats organizmas. Kūnas ir siela į jų perteklių reaguoja pykčiu, baime, nepasitikėjimu savimi, negalėjimu susikaupti, perspektyvos praradimu, irzlumu, sielvartu ir depresija. Be to, šių hormonų kiekių šuoliai trikdo ramų miegą, o netekęs gilaus ir ramaus miego, organizmas negamina pakankamai augimo hormono – svarbaus cheminio junginio, atsakingo už gerą fizinę savijautą ir normalų apetitą. Būtent dėl to nuolat neišsimiegantiems pradeda augti svoris, mat nepailsėjęs organizmas energijos stoką bando kompensuoti kalorijomis, gaunamomis saldžiu, sūriu ir krakmolingu maistu, malšinant nevaldomus alkio priepuolius. Streso apimto žmogaus akys vaisių, daržovių, pieno produktų tiesiog „nemato“, taigi į užburtą sveikatos problemų ratą įsisukama dar labiau.
Nors tam tikri streso hormonų kiekiai būtini normaliai organizmo veiklai palaikyti, reikia siekti jų pusiausvyros su vadinamaisiais laimės hormonais – dopaminu, serotoninu ir endorfinais. Šių organizme pagausėja mylint ir mylintis, klausantis muzikos, šokant, sakingai mėgaujantis saule, pozityviai mąstant. Ne mažiau svarbu reguliariai duoti kūnui fizinio krūvio, nes būtent jis stimuliuoja endorfinų gamybą.
Stresas ir įtampa įtakoja nevaisingumą?
Nevaisingumas – dar viena streso rykštė, tiesa, tačiau stresas ja „kerta“ pasąmoniniu lygmeniu. Pastebėta, kad kūdikio norinčioms susilaukti poroms gandrų prisišaukti kur kas dažniau pavyksta atostogaujant arba santykinai ramiu gyvenimo laikotarpiu, kai susiduriama su mažai rūpesčių. Tokiais laikotarpiais būna sėkmingesnis ir paties nevaisingumo gydymas.
Kaip rašo portalas delfi.lt, ryšį tarp streso ir sumažėjusios tikimybės pastoti mokslininkai pastebėjo dar prieš ketverius metus, o šiemet jį patvirtino ir amerikiečių tyrimai. Ir vėl kalti jau minėtieji streso hormonai – būtent dėl jų pertekliaus moterų nevaisingumo rizika padidėja dvigubai, t. y. didelę emocinę ir psichinę įtampą patiriančios moterys per vienerius metus pastoja perpus rečiau. Mokslininkai mano, kad šansus susilaukti kūdikio gali padidinti tokie paprasti atsipalaidavimo būdai, kaip 20-30 minučių trukmės kasdieniai pasivaikščiojimai, joga ar meditacija.
Kokia patiriančio stresą žmogaus charakterio savybė labiausiai kenkia širdžiai?
Jautriau į stresą reaguojantys žmonės ilguoju laikotarpiu labiau rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Viena vertus, dėl to, kad lėtinį stresą lydi nuolat padidėjęs kraujospūdis. Žmogus akivaizdžių jo simptomų nejaučia, todėl į gydytojus dėl šios problemos nesikreipia, tačiau nekoreguojama ji didina insulto, širdies smūgio, širdies ir (ar) inkstų nepakankamumo riziką. Kita vertus, dėl to, kad patiriant stresą traukte traukia užkandžiauti maistu, kuriame gausu riebalų, cukraus ir druskos – šie produktai skatina kraujagyslių kalkėjimą, didina kraujo krešumą, įjautrina širdies raumenį.
Bėdos dėl širdies sveikatos ypač gresia tiems, kurie linkę agresyviai konkuruoti, yra nekantrūs, nervingi, priešiškai nusiteikę, greitai kalba ir juda. Įdomu, kad didžiausią pavojų širdies sveikatai keliančia charakterio savybe iš jau minėtųjų įvardijamas būtent priešiškumas. Todėl nervingiems žmonėms dvasios ramybės reikėtų siekti visomis įmanomomis išgalėmis – savo pačių labui.
Aktyviai gyvenančiųjų stresas ir miego trūkumas
Kaip pastebi bendrosios praktikos gydytojai, jei tik žmogų sugriebia streso ir įtampos gniaužtai, dažniausiai pasireiškia ir vienokios ar kitokios formos miego sutrikimų – jie būdingi net 40 proc. pacientų, besilankančių pirminės sveikatos priežiūros centruose. Miegas būna sutrikęs kone kiekvienam, kamuojamam nerimo, sergančiam depresija ar sunkesnėmis psichikos ligomis.
Kadangi miegas būtinas tam, kad smegenys galėtų pailsėti ir normaliai funkcionuoti, suaugusiam žmogui per parą reikėtų miegoti 7-8 val. Jei žmogus nuolat miega mažiau nei 6 val., tai vadinama miego trūkumu. Daugelio pakankamai neišsimiegančių ir aktyviai gyvenančių, daug dirbančių žmonių pasitenkinimas gyvenimu būna sumažėjęs, jie skundžiasi prasta nuotaika arba nuotaikų kaita, patiria sunkumų dirbdami protinį darbą, darbe dažnai „užsidirba“ pravaikštų, sutrinka normalus jų organizmo hormoninis ritmas. Prie viso šito paprastai ilgainiui prisideda įvairios anksčiau minėtos kūno ir dvasios ligos. Manoma, jog stresas ir nemiga išveda iš rikiuotės organizmo gynybinę imuninę sistemą.
Stresas ir įtampa pablogina gyvenimo kokybę. Ar yra išeitis?
Pasak medikų, su šiomis bėdomis susiduriantiesiems svarbu suvokti, kad užsitęsusio streso, įtampos ir jį lydinčių miego sutrikimų mechanizmai yra gana sudėtingi ir vien valios pastangomis pats žmogus jų veikimo tinkamai sureguliuoti dažniausiai nepajėgus. Blogiausia, ką galima padaryti – tai nekreipti į pablogėjusią gyvenimo kokybę dėmesio, manant, kad laikui bėgant ji pagerės savaime.
Pirmiausia patariama lėtinti gyvenimo tempą. Pasiteisinimas, esą per darbus ir įsipareigojimus nelieka laiko sau, šiuo atveju netinka – save galima apgaudinėti, bet organizmo neapgausi. Todėl dieną reikėtų susiplanuoti taip, kad joje rastųsi bent pusvalandis laiko pasivaikščiojimui gryname ore, atsipalaidavimui, pozityviam nusiteikimui ir pabuvimui su savo mintimis.
Visais atvejais, tiek patiriant įtampą, tiek esant nemigai dėl patiriamo streso, galima pavartoti raminamojo poveikio turinčių, bet pripratimo nesukeliančių augalinių preparatų. Vienas tokių – augalinės kilmės RELAXOR FORTE, gaminamas iš raudonžiedžių pasiflorų. Raudonžiedė pasiflora – tai augalas, kuriam būdinga savybė slopinti įtampą ir koreguoti lengvus miego sutrikimus. Pasiflorą, kaip turintį gydomųjų savybių augalą, pradėjo vartoti senovės actekai. Indėnai pasifloras vartojo nuo nerimo, nemigos, galvos, menstruacijų ir kitokios kilmės skausmų. Šiandien žinoma, kad nuo raudonžiedžių pasiflorų lengviau užmiegama, miegas būna kokybiškesnis, o pabudus nejaučiama sunkumo ar sustingimo. Skirtingai nei cheminiai migdomieji vaistai, šis augalinis preparatas neturi šalutinių poveikių.
Preparato RELAXOR FORTE sudėtyje yra 188-752 mg sauso raudonžiedžių pasiflorų ekstrakto, kuris atitinka 1-4 g sausų raudonžiedžių pasiflorų Ypač rekomenduojamas visiems karjeristams, norintiems efektyviai ir greitai sumažinti nerimą ir nervinę įtampą, bet nesutrikdyti mąstymo, koordinacijos ir nesusilpninti reakcijos.
