Ar iš tiesų nuo depresijos pasveiksta ne kiekvienas?
Toronto, Niujorko ir Ajovos universitetų mokslininkai nustatė, kad iš 100 žmonių kada nors sirgusių depresija, tik 39 pasveiko visiškai (skelbia https://korrespondent.net). Tyrimo metu buvo vykdoma apklausa, kurioje dalyvavo 21 tūkst. žmonių. Iš jų 12 proc. pasisakė, kad jiems buvo diagnozuota depresinė būklė. Tyrėjai siekė išsiaiškinti ir kiek respondentų galima laikyti visiškai psichiškai sveikais. Psichiškai sveiki – tai žmonės, kurie niekada negalvojo apie savižudybę, jiems nebuvo psichikos sutrikimų, jie nepiktnaudžiavo alkoholiu ar narkotikais. Taip pat šie žmonės turėjo būti patenkinti gyvenimu, bent jau pastaruosius mėnesius, taip pat gerai jaustis psichologiniu ir socialiniu požiūriu. Galiausiai tarp dalyvių, kuriems nebuvo diagnozuota depresija, visiškai psichiškais sveikais buvo pripažinti 78 proc. Kalbant apie tuos, kurie išgyveno depresiją, visiškai psichiškai sveikų buvo du kartus mažiau – tik 39 proc. Kitaip sakant, iš 100 persirgusių depresija žmonių, visiškai pasveiko tik 39, t.y. mažiau negu pusė.
Gydymas veiksmingas, jeigu jis tinkamas
Depresijos gydymas ne visada lengvas, tačiau visada individualus ir priklauso nuo ligos sunkumo, gretutinių paciento ligų, jo bendros sveikatos būklės. Depresijai labai svarbi yra psichoterapija, todėl prieš skiriant antidepresantų esant vidutinei, o ypač lengvai depresijai, reikia skirti psichoterapijos kursą. Tik esant sunkiai depresijai, iš karto reikia skirti antidepresantų.
Lengvos depresijos formos pasitaiko dažniausiai: vienai sunkiai depresijai gali tekti keliolika ar net keliasdešimt lengvų ligos formų. Taigi psichologinė terapija yra labai veiksmingas, įrodymais pagrįstas gydymo būdas ir sergantieji depresija turi turėti galimybių gauti šį gydymo metodą, kaip ir gydymą vaistais.
Depresijos gydymas dažnai būna ilgas, ligą neišgydysi per savaitę ar net mėnesį. Gydymas skirstomas į 3 fazes. Pirmoji fazė – ūminė, kuri trunka 6-12 savaičių. Šios gydymo fazės metu siekiama susilpninti depresijos simptomus, o geriausiu atveju – pasiekti, kad jie visiškai išnyktų. Antroji gydymo fazė – tęstinis gydymas, kuris trunka 3-9 mėn. Yra duomenų, kad dažniausiai ligos atkrytis nutinka per pirmuosius keturis mėnesius nutraukus gydymą, todėl labai svarbu, kad žmogus tęstų gydymą ir toliau, net jei depresijos simptomai yra susilpnėję. Trečioji fazė – palaikomoji arba profilaktinė. Ji trunka vienerius metus ar ilgiau.
Tikrai ne visiems susirgusiems depresija būtinas ilgalaikis profilaktinis gydymas. Pirmą kartą diagnozavus depresiją ir paciento būklei pagerėjus, gydymą reikėtų tęsti ne mažiau kaip 6 mėn. Ilgalaikis profilaktinis gydymas rekomenduojamas tiems pacientams, kurie serga ne pirmą kartą, kuriems ligos epizodai kartojasi, kuriems nustatoma lėtinė depresija arba kurie serga sunkia ligos forma. Gydymą rekomenduojama tęsti ir tiems pacientams, kuriems depresija palengvėjo, tačiau visiško simptomų išnykimo nėra, t.y. pagijimo iki galo nėra.
Kodėl liga gydoma ilgai? Todėl, kad siekiama užtikrinti, kad ji neatsinaujintų. Yra duomenų, kad pasiekus pasveikimo fazę ir staiga nutraukus antidepresantų vartojimą, depresijos pasikartojimo tikimybė yra 50 proc. Kitas blogumas, kad žmogui, kuris kartą patyrė depresijos epizodą, jo pasikartojimo tikimybė yra 50-85 proc. Po antro ligos epizodo, trečio epizodo tikimybė yra dar didesnė – 80-90 proc. Taigi apie 15 proc. žmonių antidepresantų tenka vartoti visą gyvenimą. Tačiau gera žinia, kad net 85 proc. žmonių antidepresantų vartoja ribotą laiką.
Lengviau gydomos lengvesnės depresijos formos. Tačiau net sunkiausios depresijos formos yra išgydomos, jei parenkamas veiksmingas gydymas. Yra ir kitų optimistiškesnių duomenų apie išgijimo nuo depresijos galimybes – kad pasveikti gali daugiau nei 80 proc. sergančiųjų.
Kodėl ligą gydyti būtina?
Depresija, ypač jei liga vidutinio sunkumo ar sunki, smarkiai sutrikdo žmogaus fizinę sveikatą, kasdieninę veiklą, nuotaiką, emocijas, psichologinę būseną. Depresija sukelia kančias, siaubą, baimę, nesaugumo, menkavertiškumo, beprasmybės jausmus. Žmogus negali ir nenori dirbti, mokytis, gyventi. Tai ir yra atsakymas į klausimą „Kodėl ligą gydyti būtina?“ Negydoma depresija gilėja, sunkėja, žmogui gyvenimas tampa nepakeliamas, ir jis ima kalbėti apie savižudybę.
Kitas dalykas, kad sergant depresija sunkiau sekasi gydyti ir kitas gretutines ligas. Kitaip sakant, jų valdymas, baigtys būna blogesnės negu žmonių, nesergančių depresija. Pvz., yra naujų duomenų, kad moterys, sergančios krūties vėžiu ir depresija, gauna prastesnį gydymą negu tos, kurios neserga šia psichikos liga.
Danijos vėžio tyrimų centro mokslininkai (vadovas med. m. dr. Nis Suppli) tyrė daugiau nei 45 tūkst. moterų, kurios 1998-2011 metais sirgo ankstyvų stadijų krūties vėžiu. Iš jų 13 proc. sirgo depresija ir buvo gydomos antidepresantais, o 2 proc. – dėl depresijos buvo gydomos ligoninėje.
Mokslininkai vertino, ar respondentės kreipėsi į onkologus ir gavo geriausią naujausiomis rekomendacijomis pagrįstą gydymą. Rezultatai parodė, kad moterims, vartojusioms antidepresantų, kur kas rečiau buvo paskirtas veiksmingiausias krūties vėžio gydymas, o jų gyvenimo trukmė buvo trumpesnė, palyginti su moterimis, niekada nevartojusiomis antidepresantų. Per penkerius metus nuo diagnozės nustatymo mirė 13 proc. depresija ir krūties vėžiu sirgusių moterų, ir 11 proc. vien krūties vėžiu, be depresijos, sirgusiųjų.
Tokius rezultatus tyrėjai aiškina tuo, kad depresija sergančios moterys galėjo ignoruoti simptomus, nereguliariai lankytis pas onkologus, netinkamai vartoti vaistų. Norint nustatyti priežastis tiksliau, reikalinga atlikti išsamesnius tyrimus.
Šaltinis: htpp://www.medicinenet.com
