Ar opalige galima užsikrėsti?
Vyrauja nuomonė, kad skrandžio opa vargina tuos žmones, kurie netinkamai maitinasi, valgo daug riebaus, kepto ar aštraus maisto. Tačiau medikai sako, kad maistas – nėra opaligės rizikos veiksnys, o susirgti šia liga gali ir sveikai besimaitinantys žmonės.
Kas naujo žinoma apie opaligę? Apie ligos priežastis ir negydymo pasekmes kalbamės su gastroenterologe dr. Aida Žvirbliene.
Kokios dažniausios skrandžio opos priežastys? Ar netinkama mityba – viena jų?
Svarbiausios opos priežastys – bakterija Helicobacter pylori ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Netinkama mityba nėra opos priežastis. Tai anksčiau buvo manoma, kad polinesočiųjų rūgščių trūkumas, per mažas skaidulų kiekis, per didelis rafinuotų cukrų, aštrių prieskonių vartojimas turi įtakos opaligei. Tačiau šiandien nėra nė vieno mokslo pripažinto maisto produkto, kuris aiškiai sukeltų opaligę ir kurio atsisakius būtų galima sėkmingiau ją gydyti. Taigi kepto, aštraus ar riebaus maisto vartojimas nedidina rizikos susirgti opalige. Taip pat nėra ir jokio maisto produkto, kurio netoleruotų visi sergantieji skrandžio opa.
Vadinasi, opalige galima užsikrėsti, nes viena pagrindinių ją sukeliančių priežasčių yra bakterija Helicobacter pylori? Kaip užsikrečiama šia bakterija?
Užsikrėtimo Helicobacter pylori kelias – fekalinis-oralinis. Užsikrečiama nuo sergančiojo žmogaus, kuris šia bakterija pasidalija per nešvarias rankas, naudodamasis tais pačiais buities daiktais, virtuvės įrankiais. Pavyzdžiui, kai mamos aplaižo šaukštelį ir po to juo maitina savo atžalą, aplaižo čiulptuką ir pan. Užsikrėsti galima ir bučiuojantis.
Vienas iš Helicobacter pylori diagnostikos metodų yra serologinis kraujo iš piršto tyrimas, kuris per 10–15 min. leidžia nustatyti, ar yra Helicobacter pylori antikūnų, ar ne. Tačiau šis tyrimas netinka skrandžio opos ankstyvam gydymo veiksmingumui įvertinti, nes antikūnų kiekis sumažėja tik praėjus 6–12 mėn. po gydymo.
Argi ne visi šią bakteriją turime? Kodėl tuomet vieni suserga skrandžio opa, kiti – ne?
Iš tiesų, gana daug žmonių yra bakterijos Helicobacter pylori nešiotojai. Tačiau šiuo metu šios bakterijos paplitimas palengva mažėja. Tam įtakos turi geresnė diagnostika ir gydymas.
Iš kito pusės, tai, kad esate Helicobacter pylori nešiotojas, dar nereiškia, kad būtinai susirgsite opalige. Nustatyta, kad opos atsiveria tik 10–20 proc. žmonių, užsikrėtusių Helicobacter pylori. Taigi toli gražu ne kiekvienam nešiojančiajam šią bakteriją būtinai atsivers opa. Kodėl?
Mūsų organizme randama Helicobacter pylori gali būti skirtingų štamų (padermių), o skirtingi štamai pasireiškia skirtingu virulentiškumu (t.y. bakterijos patogeniškumo arba žalingumo laipsniu). Taigi vienas Helicobacter pylori štamas gali būti piktesnis, kitas – mažiau piktas.
Taip pat tai, ar išsivystys opaligė, ar ne, priklauso nuo Helicobacter pylori mikrobų tankio skrandyje, skirtingo šeimininko atsako į infekciją. Be to, didelę įtaką tam turi ir aplinkos veiksniai, pvz., rūkymas, taip pat šeimininko imuninis atsakas į infekciją, kuris kiekvieno individualus.
Koks svarbiausias skrandžio opos požymis, simptomas?
Pagrindinis ligos simptomas – skausmas epigastriumo srityje, t.y. viršutinėje pilvo duobutėje, plintantis po dešiniuoju šonkaulių lanku. Ir tas skausmas skirsis sergant dvylikapirštės žarnos opa ir skrandžio opa. Sergant skrandžio opa, skausmas pasireiškia maždaug 5–15 min. po valgio ir laikosi, kol skrandis išsituština natūraliai arba vemiant. Skausmo vieta atitinka skrandžio anatomiją, t.y. skauda tą vietą, kur yra skrandis.
O tipiškas dvylikapirštės žarnos opos simptomas – alkio skausmas, kuris atsiranda maždaug 1,5–4 val. po valgio arba pažadina iš miego naktį. Šis skausmas trunka 0,5–2 val. ir praeina užvalgius arba išgėrus rūgštingumą mažinančių vaistų, yra reguliarus ir kartojasi kasdien.
Ar skrandžio opą įmanoma išgydyti? Kas bus, jei negydysime?
Skrandžio opa – pagydoma liga. Ir gydyti ją būtina, nes opa gali prakiurti. Be to, nuolat, kad ir nedaug, kraujuojanti skrandžio opa gali tapti mažakraujystės (anemijos) priežastimi, dėl ko žmogus gali jaustis pavargęs, jam sunkiai bus susikaupti ir t.t.
Jeigu paskyrus gydymą skrandžio opa neišgyja, pakartotinai tiriama, ar yra Helicobacter pylori, atliekamas endoskopinis skrandžio tyrimas, kurio metu iš opos paimama biopsinės medžiagos. Tai būtina atlikti siekiant atmesti vėžio diagnozę, nes skrandžio opa linkusi suvėžėti.
Kokios naujienos iš pasaulio ir Lietuvos apie šios ligos profilaktiką, gydymą?
Ypatingų naujienų nėra. Galiu paminėti vieną tendenciją: pvz., kai atlikus įvairiausius tyrimus nerandama anemijos priežasties, ieškoma, ar žmogaus organizme nėra Helicobacter pylori infekcijos, nors jis ir visiškai nesiskundžia jokiais skrandžio opai būdingais simptomais. Praktika rodo, kad, diagnozavus infekciją ir išgydžius Helicobacter pylori, kaip šios anemijos kaltininkę, išnyksta ir mažakraujystė.
Dėkojame už pokalbį.
Docentė Aida Žvirblienė
Gastroenterologė, dietologė
LSMU Kauno klinikos Gastroenterologijos klinika
