Baimė susirgti koronavirusu stumia į depresiją?
Koronaviruso infekcija sukėlė pandemiją, ekonominę krizę visame pasaulyje. Kol kas mokslininkai neturi vieningos nuomonės dėl Covid 19 kilmės, ligos simptomų, plitimo kelių ir gydymo galimybių, nes tai yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Visa tai, kaip ir karantinas pasaulio mastu, šimtai tūkstančių mirčių ir milijonai užsikrėtusiųjų gąsdina žmones ir didina jų nerimą dėl savo sveikatos. Ar galima įsikalbėti ligą? Ar infekcijos baimė gali sukelti depresiją?
Kodėl pasireiškia perdėta koronaviruso baimė?
Nepamatuota baimė, kai nusičiaudėjus žmogui siūloma kreiptis į gydytojus, arba baimė susirgti, virtusi pykčio protrūkių nukreiptų į žmones, kurie keliavo, atostogavo Europoje ir galbūt galėjo atvežti virusą į Lietuvą. Kodėl taip reaguojama? Kodėl tos pačios grėsmės akivaizdoje elgiamės skirtingai?
Iš tiesų, žmonių reakcija į informaciją, situaciją priklauso nuo daugelio dalykų: išsilavinimo, turimos patirties, gebėjimo vertinti žinias, koncentruotis. Koronavirusas – nematomas, nežinomas, nevisiškai ištirtas ir suprastas. Naujos struktūros virusas didina baimę, nes ne vienas nežinome, kaip mūsų organizmas sureaguos į šią infekciją, kaip sunkiai sirgsime, jei susirgsime, ar gausime visą būtiną pagalbą ir pan. Visa tai, be abejo, gali kelti nerimą, baimę, įtampą, stresą. Iš kitos pusės, žinojimas, kompetentingų institucijų informaciją apie situacijos valdymą, gydytojų pasirengimą ir gydymo galimybes, prasmingos rekomendacijos mažina baimes, kartu ir nerimą bei depresinių nuotaikų pasireiškimą. Todėl rekomenduojama riboti neigiamų naujienų srautą, rinktis patikimos informacijos šaltinius, nesusitelkti ties liga, o imtis veiklos. Darbas, užsiėmimai, pomėgiai, fiziniai pratimai, prasmingas laisvalaikis – priemonės, kurios gali padėti karantino metu išvengti baimės antplūdžio, nerimo ir streso.
Ligų ieškojimas sukelia ligas
Padidėjusi neadekvati baimė skatina kitus veiksmus, pvz., perdėtą domėjimąsi savo sveikata, jos įkyrų stebėjimą. Kai kuriems žmonėms tai gali sukelti hipochondriją.
Hipochondija – psichosomatinis sutrikimas, kai kalbama apie pernelyg sveikata susirūpinusį žmogų. Hipochondrikai yra fiziškai sveiki žmonės, tačiau jie jaučia ligų, kurių nėra, simptomus. Dažnai tokie žmonės kartu serga ir depresija. Kita vertus, hipochondrinės nuotaikos tam tikromis aplinkybėmis gali aplankyti kiekvieną iš mūsų. Pavyzdžiui, sužinoję apie onkologinę artimo žmogaus ligą, pagalvojame, kad galbūt grėsminga liga tūno iš mūsų organizme. Tačiau paprastai tokios mintys mūsų neapsėda, ilgai nekamuoja, užtat hipochondrikas dėl jų kreipiasi į gydytojus.
Koronaviruso pandemija taip pat galėjo padidinti žmonių nerimą dėl sveikatos, sukelti trumpalaikių hipochondrinių minčių. Ypač mintys dėl galimos ligos galėjo gąsdinti ar kelti nerimą tiems, kurie turėjo kontaktų su užsikrėtusiais, keliavo po Europą ar kitas koronaviruso paliestas šalis, priklausė rizikos susirgti koronavirusu grupei, turėjo izoliuotis ir stebėti savo sveikatą. Kasdieninis temperatūros matavimas, įsiklausimas į savo organizmo simptomus, signalus galėjo paveikti žmogaus psichikos sveikatą. Iš tiesų, ligą galima įsikalbėti. Tačiau koronaviruso akivaizdoje didesnis, bet neperdėtas ir neliguistas, dėmesys sveikatai yra būtinas.
Jeigu ligos baimė peraugo į depresiją?
Atlikti tyrimai rodo, kad didžiausią riziką koronavirusas sukelia vyresniems kaip 60-ies metų amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis – širdies ir kraujagyslių, cukriniu diabetu, plaučių, inkstų, onkologinėmis ligomis, po organų transplantacijos. Šie žmonės taip pat priklauso ir didesnei rizikai susirgti depresija, nes šį sutrikimą skatina kitos sunkios ligos, taip pat ir amžius. Statistika rodo, kad su amžiumi sergančiųjų depresija daugėja.
Taigi, jeigu žmogus jaučia negalavimus, jis būtinai turėtų kreiptis į gydytoją, o ne gyventi su mintimi, kad sunkiai serga. Viena gydytojo konsultacija – nėra hipochondrijos požymis. Šis psichikos sutrikimas nustatomas, kai žmogus netiki gydytojo diagnozę, kai jo tyrimų rezultatai geri, o jis vis tiek varsto gydytojų kabinetų duris. Sergantieji hipochondrija gali susirgti ir depresija. Tačiau gali būti ir priešingai – stiprus stresas, nerimas, užsitęsusi depresija gali sukelti hipochondriją.
Ar koronaviruso sukeltos ligos baimė peraugs į depresiją, kiek pandemija padidins sergamumą šia ir taip plačiai paplitusia liga? Tai klausimai, atsakymus į kuriuos turėsime po kelerių metų, kai bus surikta, įvertinta ir apibendrinta išsami informacija. Manoma, kad labiausiai ilgalaikės pandemijos pasekmės pasireikš dažnesniais ir sunkesniais psichologiniais sunkumais, pvz., padidėjusiu nerimu, depresija. Labiausiai tai paveiks padidintos rizikos grupes, t.y. tuos, kurie jau buvo patyrę sunkių išgyvenimų, netekčių, psichologinių problemų.