Covid 19 liga plinta: kaip nepasiduoti panikai ir išsaugoti psichikos sveikatą
Skaičiuojama, kad psichikos sveikatos sutrikimai pasireiškia maždaug 12 proc. pasaulio gyventojų. Tai reiškia, kad psichiatro konsultacija ar pagalba reikalinga maždaug kas aštuntam. Vienas iš dažnų psichikos sutrikimų yra depresija. Tyrimų duomenys rodo, kad depresija per gyvenimą patiria kas 6-7 žmogus. Tokie duomenys buvo iki Covid 19 pandemijos. Jau šiandien gydytojai konstatuoja, kad besikreipiančių dėl pašlijusios psichikos sveikatos žmonių daugėja.
Kaip išsaugoti psichikos sveikatą?
Depresija – vienas dažniausių psichikos sutrikimų
Depresija gali susirgti kiekvienas iš mūsų. Tiesa, yra tam tikros žmonių grupės, kuriems šios ligos rizika yra didesnė. Tai 15-24 metų jaunimas, vaisingo amžiaus moterys (ypač jaunos mamos), taip pat vyresnioji karta – 60-ies metų amžiaus ir vyresni. Taip pat nustatyta, kad depresijos riziką didina bedarbystė, gyvenimiški sunkumai, ypač netektys, pavyzdžiui, artimo, skyrybos, atleidimas iš darbo. Depresija dažnai išsivysto susirgus sunkia liga, esant priklausomybei nuo alkoholio, narkotinių medžiagų. Šiandien depresijos riziką didina koronaviruso pandemijos keliami iššūkiai.
Tyrimas atskleidžia neigiamą pandemijos poveikį
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad Covid 19 ligos sukelta krizė neigiamai paveikė žmonių savijautą. Šią vasarą mokslininkai vykdė tyrimą „Mano savijauta“. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kaip pandemijos krizė paveikė žmonių psichologinę būseną ir kaip jiems būtų galima veiksmingai padėti. Tyrimo rezultatai skelbia, kad kone visi žmonės yra paveikti krizės – vieni mažiau, kiti – daugiau. Didelė dalis respondentų teigė, kad jautė stiprią baimę, nerimą, liūdesį, vienatvę. Beveik pusė apklaustųjų prisipažino, kad jų emocinę savijautą neigiamai paveikė apribojimai, negalėjimas artimai bendrauti. Ir net ketvirtadalis respondentų patyrė stiprius adaptacijos sunkumus. Visa tai rodo, kad pandemijos metu žmonėms yra sunku suvaldyti stresą, ir šie emociniai sunkumai trikdo kasdieniniame gyvenime. Tyrimo vadovas ir koordinatorius Lietuvoje prof. Evaldas Kazlauskas pažymi, kad anksčiau atlikti tyrimai nerodė tokį didelį šių problemų paplitimą. Todėl daroma prielaidą, kad būtent pandemijos iššūkiai lemia didesnes psichologines problemas.
Kartu mokslininkai aiškinosi ir kas labiausiai padeda veiksmingai susidoroti su pandemijos iššūkiais. Tyrimo metu nustatyta, kad tai yra sveikas gyvenimo būdas ir dienos režimas, dėmesys malonioms veiklos, bendravimas su artimaisiais. taip pat tyrimo dalyviai pažymėjo, kad nereikėtų per daug laiko skirti informacijos apie koronavirusą paieškai ir skaitymui.
Aštuonios praktinės rekomendacijos psichikos sveikatai gerinti
Atsižvelgiant į minėto tyrimo duomenis, psichologai išskyrė 8 praktines rekomendacijas, kuris turi padėti žmonės pagerinti psichikos sveikatą pandemijos metu.
Koronaviruso pandemija greitai nesibaigs, todėl imtis veiksnių, kurie gali pagerinti psichologinę savijautą, padėti žmogui susidoroti su stresu, įtampa labai svarbu. Kiekvienam atradus jam tinkamiausius pandemijos krizės įveikos būdus, žmogus atgaus ir psichologinę pusiausvyrą, jausis ramiau, labiau užtikrintas. Kartu geresnė psichikos sveikata, lems geresnė fizinę sveikatą.
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro parengtos tyrimais grįstos rekomendacijos, kaip pagerinti psichologinę sveikatą:
- Laikytis sveiko gyvenimo būdo ir dienos režimo. Judėjimo apribojimas neturėtų sudarkyti įprastos dienotvarkės – stenkitės laikytis dienos režimo, tinkamai maitintis, išlykite fiziškai aktyviais.
- Bendrauti: jei nėra kitų variantų – palaikyti ryšius nuotoliniu būdu.
- Riboti informacijos apie viruso plitimą ir pavojų kiekį. Rinkitės patikimų šaltinių informaciją, tai padės orientuotis situacijoje, nepulti į paniką.
- Skirti laiko malonioms veiklos. Taip atsipalaiduosite, sumažės streso, nerimo lygis.
- Jei kyla minčių apie savižudybę, nedelsti ir pasikalbėti apie tai su specialistu, kuris padės suprasti savijautą, pasiūlys sprendimo variantų.
- Koncentruotis į tai, ką galima pakeisti. kai ne viskas priklauso nuo mūsų galime jaustis bejėgiai. Todėl svarbu kreipti dėmesį į tai, ką galime pakeisti, kas priklauso nuo mūsų, pavyzdžiui, kaip saugojamės nuo viruso.
- Naudotis nemokomomis prieinamomis psichologinės pagalbos galimybėmis (emocinės paramos linijos telefonas – 1809, nemokamos mobiliosios programėles – Pagalba sau, Ramu, Mindletic).
- Kreipkitės profesionalios psichologinės pagalbos. jei ilgesnį laika nesijaučiate gerai, specialistas padės suprasti jūsų savijautą ir pateiks rekomendacijas, kaip ją pagerinti. Kuo anksčiau problema bus atpažinti, kuo greičiau pavyks sugrįžti prie geros savijautos.
šaltiniai
