Depresiją gali išduoti kalba ir rašysena?
Žmogus bendrauja ne tik žodžiais. Nuo seno žinoma neverbalinė arba kūno kalba, kuri gali daug ką pasakyti apie žmogų. Pašnekovas gali kalbėti vieną, o jo gestai, poza, mimika – rodyti visai ką kitą. Tačiau ne vien kūno kalba, bet ir vartojami žodžiai, kalbos sklandumas, rašysena gali suteikti informacijos apie žmogų, leisti įtarti tam tikras ligas, pavyzdžiui, depresiją.
Depresijos požymiai ne visada akivaizdūs
Psichikos sutrikimų yra daug, o net ir patys dažniausi, tokie, kaip depresija, skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai. Tipiniai depresijos simptomai yra trys. Tai bloga nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas bei energijos stoka ir padidėjęs nuovargis. Tačiau, sergant depresija, gali varginti ir kiti įprasti simptomai. Tai pablogėjusi koncentracija ir dėmesys, savęs menkinimas, nuvertinimas, neadekvačios kaltės jausmas, per didelis aktyvumas ar priešingai sulėtėjimas, mintys apie savižudybę ar bandymas pasitraukti iš gyvenimo, sutrikęs miegas, pablogėjęs apetitas ir svorio pokyčiai.
Depresija nustatoma, kai šie simptomai yra kasdien ir tęsiasi ne mažiau 2 savaičių. Lengva depresija diagnozuojama, kai vargina mažiausiai du tipiniai ir du įprasti simptomai ir nė vienas jų nėra sunkus. Vidutinio sunkumo depresijai būdingi mažiausiai du tipiniai ir 3 įprasti simptomai ir kai kurie jų yra sunkūs. Sunki depresija diagnozuojama, kai vargina visi 3 tipiniai simptomai ir mažiausiai 4 įprasti ir kai kurie jų yra sunkūs.
Depresija gali reikštis ir vien somatiniais (kūno) negalavimais. Tokiais atvejais žmogus nesiskundžia prislėgta nuotaika, interesų nebuvimu ar judėsiu sulėtėjimu, ji labiausiai vargina fiziniai pojūčiai. Somatiniai depresijos požymiai yra sutrikęs miegas ir apetitas, nereguliarus mėnesinių ciklas ar net visiškai jų išnykimas, svorio pokyčiai (dažniau mažėja, bet gali ir padidėti), vidurių užkietėjimas, potencijos sumažėjimas. Tipinių depresijos simptomų nebuvimas gali lemti ir pavėluotą ligos diagnozavimą, nes įvairių kūno skausmų, sutrikusio miego ar kraujo spaudimo svyravimų priežasčių žmogus ieško pas kitus specialistus, o ne psichiatrus.
Kokie kalboje naudojami žodžiai gali įspėti apie depresiją?
Depresijos kilmė yra daugialypė, todėl liga paveikia ne tik mąstymą, jausmus, santykius su kitais žmonėmis, elgesį, fizinį kūną, bet ir kalbą, rašyseną.
Redingo (Jungtinė Karalystė) universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai (paskelbti žurnale „Clinical Psychological Science“) rodo, kad sergantieji depresija dažniau vartoja tam tikrus žodžius ar jų grupes, pvz., tokius kaip „visada“, „niekas“ ar „visiškai“. Tyrėjai analizavo depresija sergančių žmonių užrašus, dienoraščius, tinklaraščių pranešimus. Analizė buvo vykdoma naudojant kompiuterines programas. Tyrimo metu nustatyta, kad yra akivaizdžių kalbinių skirtumų tarp sergančiųjų depresija ir sveikų žmonių.
Kalbėdami ne tik išsakome savo mintis, perteikiame jų esmę, bet ir atskleidžiame savo charakterį, nuotaiką, nes vartojame tam tikrus žodžius, pasitelkiame mums būdinga kalbos stilių, vaizdinius. Sergantieji depresija savo kalboje dažniau naudoja negatyvias emocijas reiškiančius žodžius – „vienišas“, „liūdnas‘, „apgalėtina“. Sergančiųjų depresija kalboje dažnai išgirsime žodžius „aš‘, „mano“, „manęs“, ir labai retai – „jie“, „jos“, „ji“. Tai leidžia daryti prielaidą, kad toks žmogus yra labiau susitelkęs į save ir visai nesieja savęs su kitais.
Minėtas tyrimas nagrinėjo 64 diskusijų apie psichikos sveikatą forumus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 6400 žmonių. Buvo nustatyta, kad labai dažnai diskusijų dalyviai vartojo žodžius „visada“, „niekada“, „visiškai“, t.y. „absoliutinius žodžius“. Tai buvo siejama su to, kad depresija sergantis žmogus dažnai pasaulį mato tik baltą ar juodą, ir tai išreiškia savo kaboje, absoliutinėmis frazėmis. Tačiau forume galėjo dalyvauti ir jokių psichikos sutrikimų neturintys žmonės. Taigi sergančiojo depresija kalba gali skirtis nuo optimistiškai nusiteikusio. Tačiau vien iš kalbos, be abejo, ligos nustatyti neįmanoma. Iš kitos pusės, reikia nepamiršti, kad depresija – dažna ir plintanti liga. Todėl kuo daugiau žinių ir informacijos apie jos simptomus, pasireiškimą, požymius turėsime, tuo anksčiau galėsime pastebėti ligą, įtarti ir kreiptis pagalbos.
Rašysenos ypatumai sergant depresija
Grafologai teigia, kad depresija sergančio žmogaus rašysena kinta: sergančiųjų žmonių sakinių eilutės „nuvažiuoja“ žemyn. Manoma, kad tai yra žemos savivertės ir depresijos atspindys.
Depresija plinta ir svarbu kuo daugiau žinoti apie jos požymius
Gyvenimo trukmė mūsų šalyje ilgėja, tačiau ji vis tiek išlieka mažiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių ir sudaro 76,4 m., kai ES vidurkis yra 80,6 m. Kaip skelbiama apžvalgoje „Šalies sveikatos profilis 2017 – Lietuva“, psichikos sveikatos problemos ir kitos lėtinės ligos – pagrindinė prarastų dėl sveikatos sutrikimų gyvenimo metų priežastis. Daug kalbama apie plačiai paplitusį sergamumą širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, tačiau be didelės šių ligų naštos, psichikos sveikatos problemos, įskaitant ir gilią depresiją, užima svarbią vietą tarp priežasčių, lemiančių gyvenimo metų praradimą.
Skaičiuojama, kad apie 50 milijonų žmonių Europoje tam tikru savo gyvenimo metu kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų. O kalbant apie depresiją, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš penkių moterų ir vienas iš dešimties vyrų tam tikru gyvenimo metu susidurs su šia liga.
Tyrimo „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“ duomenimis, 2016 m. mūsų šalyje gyveno 1,82 mln. 18-64 m. amžiaus vyrų ir moterų, iš kurių 41,6 tūkstančiams buvo naujai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (22 proc.) ir depresijos (19 proc.).
Atpažinti depresiją galima pagal šiuos pagrindinius požymius:
- liūdesys, nusivylimas, neviltis;
- gyvenimo džiaugsmo praradimas: malonumo neteikia anksčiau mėgstama veikla (pomėgiai, draugai, sportas, lytinis gyvenimas, kt.);
- pasikeitęs (sumažėjęs ar padidėjęs) apetitas, svoris;
- prastas miegas: sunku užmigti, negilus nakties miegas, ankstyvas prabudimas, mieguistumas dieną;
- sunku susikoncentruoti, sutelkti dėmesį, priimti net paprasčiausius sprendimus, apskritai sunku ką nors veikti, o ypač pradėti ką nors daryti;
- nuovargis, energijos stoka, vangumas atliekant bet kokią veiklą;
- įtampa, baimė, nerimas;
- savęs nuvertinimo, kaltės, beprasmiškumo jausmas;
- mintys apie savižudybę.
