Depresija ir stresas: kada ir koks stresas pavojingas?
Pasak pirmą kartą terminą stresas pavartojusio gydytojo Hanso Selye, stresas – tai visa, kas veda į greitą organizmo senėjimą arba sukelia ligas. Bloga žinia: gyvenimo be streso nėra. Gera – stresas gali būti ir pozityvus, ir jį galima valdyti.
Stresą gali sukelti bet kas
Stresą gali kelti daugybė veiksnių. Bet kokia situacija ar aplinkos veiksnys, į kurį žmogus sureaguoja smarkiu emociniu išgyvenimu, gali būti streso priežastis. Pavyzdžiui, žadintuvo skambutis, lietus ar sniegas, kamščiai gatvėse, nemalonumai darbe, nuolatinis skubėjimas ar skubinimas, netgi nuomonių nesutapimas ir t. t. Visus streso sukėlėjus sudėtinga įvardinti, tačiau juos galima suskirstyti į keletą grupių. Pirma grupė – tai aplinka ir jos keliami veiksniai. Pavyzdžiui, kaimynų keliamas triukšmas, oro užterštumas, didelis šaltis ar karštis ir t. t. Antra ir veikiausiai dažniausiai stresą kelianti veiksnių grupė yra susijusi su kasdienine žmogaus veikla darbe, namuose, buitimi. Taigi žmogus gali išgyventi dėl konfliktų darbe, nesutarimų namuose, apskritai neapibrėžtumo, neužtikrintumo gyvenime ir t. t. Trečia priežasčių grupė – kritinės gyvenimo situacijos ir dideli sukrėtimai. Tai artimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo netekimas ir pan. Ir ketvirta – tai vidinės žmogaus pretenzijos, reikalavimai sau ir aplinkiniams.
Stresas jau tapo šiuolaikinio gyvenimo palydovu, ir per pastaruosius metus žmonės kamuoja vis dažniau. Tai susiję ir su nenutrūkstamos informacijos srauto didėjimu, darboholizmu, nemokėjimu ilsėtis ir kt. Patyręs stresą žmogus greitai pavargsta, negali susikaupti, padaro klaidų, ima daugiau rūkyti, vartoti alkoholio, kenčia galvos skausmą, suserga.
Šių dienų gyvenimo tempas neaplenkia ir vaikų. Geriausių norų kupini tėveliai stengiasi, kad jų atžalos lankytų daugybę būrelių: anglų kalbos, muzikos, sporto ir kt. O nuo užsiėmimų pervargę vaikai taip pat patiria stresą, įtampą, nuovargį, ir tai gali lemti rimtų ligų, tokių kaip, pvz., depresija, įvairių baimių, nervų sistemos sutrikimų ir kt., išsivystymą.
Koks stresas pavojingas?
Stresas yra apsauginė organizmo reakcija ir momentinė psichofiziologinė būklė. Žmogus, reaguodamas į jam nerimą keliančią situaciją, sutelkia fiziologinius ir psichinius resursus. Jeigu stresas trumpalaikis, pvz., konfliktas darbe, kurio metu žmogus susinervina, bet vėliau, pabendravęs su kolega, išsiaiškina ir išsprendžia nesutarimus, jo emocijos atlėgsta, nerimas ir susijaudinimas praeina. Tokie trumpalaikiai išgyvenimai dažniausiai žalos sveikatai nepadaro.
Tačiau žmogus gali patirti stresą ir kasdien, o streso būsena trukti mėnesį ar ilgiau. Tokius atvejus medikai vadina lėtiniu stresu, ir tai yra pavojinga sveikatai. Stiprus išgyvenimas, gedėjimas dėl artimo netekties, kuris trunka apie mėnesį, laikomas adaptacijos sutrikimu. Su tokiais rimtais sukrėtimais, kaip skyrybos, atleidimas iš darbo, žmogus irgi turėtų susidoroti maždaug per mėnesį. Jei ne, jei per mėnesį žmogaus psichika nesusitvarko, jei žmogus ir toliau patiria stresą, galima daryti prielaidą, kad jam vystosi nerimo sutrikimas, depresija arba kiti rimtesni sutrikimai. Taigi sveikatos problemas sukelia dažnai pasikartojantis, užsitęsęs stresas, besikaupianti įtampa. Pavyzdžiui, nuolatinė įtampa darbe. Tai didžiausia blogybė, kuri leidžia stresui tapti lėtiniu, kai žmogus kiekvieną dieną eina į darbą jausdamas įtampą.
Kai žmogų nuolat vargina stresas, nuolat skiriasi ir hormonas adrenalinas. Tokiu atveju žmogaus organizmas apsinuodija paties gaminamu hormonu, kuris iš tikro yra geras, nes ir skirtas žmogui padėti streso metu, jį mobilizuoti, apsaugoti. Tačiau kai jo išskiriama nuolat, tai gali tapti ligų priežastimi. Teigiama, kad žmogaus organizmo apsinuodijimas esant lėtiniam stresui yra daug sunkesnis negu apsinuodijus alkoholiu. Ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką, imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi, pvz., depresijos.
Tačiau yra situacijų, kai stresas naudingas. Įsimylėjimas, vaiko gimimas – tai pozityvus stresas. Taip pat pozityvus stresas yra laikant abitūros, vairavimo, atrankos į darbą ar kitą egzaminą, nes jis padeda susikaupti, mobilizuoja žmogų tiek psichiškai, tiek fiziškai.
Kaip įveikti stresą
Stresas jau tapo gyvenimo norma. Todėl vertėtų išmokti jį įveikti ir išsaugoti sveikatą. Vienas būdas – tinkamas poilsis, atsipalaidavimas, taip pat fizinis aktyvumas. Jei susikaupusi neigiama energija ir emocijos negali išsikrauti fizine ar dvasine veikla – ilgainiui tai pasireikš kokios nors ligos išsivystymu. Taigi išsikrauti būtina.
Streso požymiai
Streso požymiai yra padažnėjęs širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis. Patyrus stresą persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau – odos ir vidaus organuose, daugiau – raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Todėl žmogus neretai skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais, menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį, vaistų.
Be fiziologinės reakcijos, į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Psichinė reakcija gali būti labai įvairi: žmogus tampa irzlus, nekantrus, išsiblaškęs ir t.t.
Stresas – įrašytas į daugelio ligų priežasčių sąrašus. Dėl streso neretai išsivysto hipertenzija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, migrena, širdies (miokardo) infarktas, kai kurios imuninės alerginės ligos, depresija. Stresas yra viena iš lėtinio nuovargio sindromo priežasčių. Atlikus tyrimus nustatyta, kad ilgai streso veikiamų žmonių mirštamumas nuo šių ligų kone du kartus didesnis.
