Depresija – madingas žodis ar rimta liga?
Žodį „depresija“ buityje vartojame dažnai ir nesumąstydami apie ligos pavojų, negydymo grėsmes. Manančių, kad tai paprasčiausias apsileidimas, kai žmogus savo tinginystę, neveiklumą, bejėgiškumą pateisina, pridengia skambiu žodžiu „depresija“, irgi netrūksta. Gydytojai su tokiu požiūriu nesutinka. Jie įspėja, kad kiekvienas mūsų turėtų gerai žinoti depresijos požymius, nes tik tada galėsime laiku padėti ir sau, ir savo artimui.
Svarbu gauti pagalbą
XVII amžiaus filosofas R. Dekartas protą matė visiškai atskirą nuo kūno. Dabar, XXI amžiuje, visiems tapo aišku, kad nėra reikalo atskirti tai, kas nedaloma, nes sveikata yra fizinė, dvasinė ir socialinė žmonių gerovė. Taigi gera sveikata neįmanoma be psichinės sveikatos. Iš kitos pusės, psichikos sveikata – tai ne vien psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas. Gerą psichikos sveikatą rodo žmonių gebėjimas užmegzti ir palaikyti asmeninius santykius, įveikti sunkumus, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam ir aplinkiniams.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, psichikos sveikatos problemų ne mažėja, o daugėja, ir tam yra įvairių priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad jau netolimoje ateityje depresija paklius į pirmąjį penketuką ar net trejetuką ligų, sukeliančių didžiausius nuostolius. Medikai primena, kad psichikos sutrikimai, depresija – tai tokios pačios ligos, kaip širdies sutrikimai ar diabetas, o ne asmenybės sutrikimai, kaip daugelis gali manyti. Todėl depresiją, kaip ir kitas ligas, būtina gydyti, o ne užleisti, nemanyti, kad ji praeis savaime. Depresija ar nerimas neretai pasireiškia apleistomis formomis, ypač kai žmogus serga tokiomis ligomis, kaip vėžys, širdies ligos, diabetas, artritas ar kvėpavimo ligos. Todėl medikai ragina nebijoti kreiptis į specialistus pagalbos.
Medikai pažymi, kad psichikos sveikatą, kaip ir fizinę, galima stiprinti. Kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri, rekomenduojama iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų, mokytis prisiimti atsakomybę, nebijoti įveikti sunkių užduočių, džiaugtis tuo, ką turi (draugus, artimuosius, maisto ir pan.), susirasti mėgstamą veiklą, nuolat tobulinti save.
Kaip atpažinti depresiją?
Niekas negali būti užtikrintas, kad per gyvenimą nesusirgs depresija. Ji gali paveikti kiekvieną. Medikai primena pagrindinius depresijos požymius, kuriuos pastebėję žmonės neturėtų delsti ir kreiptis pagalbos.
Taigi „klasikinės“ depresijos požymiai yra:
- liūdna nuotaika,
- sumažėję interesai ir pasitenkinimas,
- sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis, mažas aktyvumas,
- susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys,
- sumažėjusi savivertė,
- pesimistinis ateities įsivaizdavimas,
- kaltės idėjos,
- savižudybės idėjos ar veiksmai,
- sutrikęs miegas,
- sumažėjęs apetitas,
Kiekvienas žmogus gali išgyventi trumpas sumaišties, nerimo, liūdesio ar net nevilties valandas. Jei šie išgyvenimai turi aiškią priežastį, trunka neilgai, tai dar nėra liga. Tiesiog taip žmogus reaguoja į įvairius jį ištikusius stresus ar nelaimes. Tačiau jei tokios būsenos užsitęsia kelias savaites ar mėnesius, jei sutrikdo normalų elgesį ir gyvenimą, reikėtų pradėti ieškoti pagalbos.
Kodėl susergame?
Gydytojai pažymi, kad depresijos pradžia ir eiga priklauso nuo dviejų tarpusavyje labai susijusių veiksnių: įgimto polinkio sirgti ir įvairiausių stresų. Kiekvienas žmogus turi organizme vietą, kuri jautresnė nei kitos. Kai ši jautri vieta yra žmogaus psichika, net ir nereikšmingos priežastys, įprastiniai, buityje ištinkantys sunkumai gali sukelti liguistus pokyčius, depresiją, kurią kartais tenka ilgai ir atkakliai gydyti.
Šiuolaikinis beprotiškas gyvenimo tempas, nuolatinė įtampa, siekis viską atlikti puikiai priverčia žmogų dirbti pernelyg atkakliai, nepaisyti savo galimybių ir sugebėjimų. Daugybėje darbo vietų įprasta dirbti daugiau nei 8 val., pasilikti po darbo, neštis neužbaigtas užduotis namo. Dirbama savaitgaliais, švenčių dienomis. Žmonės stropiai darbuojasi, bijodami neįtikti viršininkui, prarasti darbą ar tikėdamiesi paaukštinimo. Galiausiai žmogus įpranta dirbti 7 dienas per savaitę. Tad nenuostabu, kad depresija mūsų dienomis – dažna liga. Viena vertus, poilsio stoka, išsekimas gali sukelti depresiją. Kita vertus, įpratęs dirbti be poilsio, netekęs darbo žmogus įklimpsta į dar gilesnę depresiją. Jį kankina nemiga, jis netenka apetito, sumažėja seksualinis potraukis, nuolat kamuoja liūdesys, nuovargis, nevisavertiškumo jausmas.
Kodėl būtina gydyti?
Laiku pradėtas depresijos gydymas gali sustabdyti ligos gilėjimą, perėjimą į lėtinę formą. Gydant depresiją pagerėja darbingumas, gyvenimo kokybė, sumažėja ligos pasikartojimo tikimybė. Gydytojai pažymi, kad depresijos gydymas yra ilgalaikis. Tai nėra vienkartinis tabletės išgėrimas, liga nepasitrauks po vienos gydymo dienos, net po vienos savaitės. Todėl svarbu, kad ir ligonis, ir artimieji žinotų, jog depresijos gydymas trunka mažiausiai pusmetį ir reikia kantrybės laukiant rezultatų. Be gydytojo nereikėtų savavališkai nutraukti vaistų vartojimo, nes taip padidinsime ligos atkryčio tikimybę ir apsunkinsime tolesnį gydymo procesą.
Patarimai artimiesiems
Jei jūsų aplinkos žmogus serga depresija:
- padėkite jam rasti užsiėmimą, mėgstamą veiklą;
- padėkite suvokti, kad depresija yra liga, kurią reikia gydyti;
- bendraukite, būkite atidūs;
- išklausykite, skatinkite neprarasti vilties;
- stenkitės išblaškyti neigiamas mintis ir jausmus;
- suteikite reikiamą paramą, pagalbą.
