Emocinė sveikata dėl Covid 19 blogėja: kaip ruošiamasi antrai bangai?
Vasaros viduryje atlikta apklausa parodė, kad apie 42,5 proc. žmonių emocinė sveikata dėl koronaviruso ir karantino pablogėjo. Mokslininkai įspėja, kad antroji sergamumo banga tikrai ateis. Kaip ruošiamasi padėti žmonėms atlaikyti emocinę įtampą, stresą, išvengti depresijos epizodų, panikos atakų?
Emocinės sveikatos blogėjimą pajuto ne visi
BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ liepos 10-18 dienomis atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusės respondentų emocinės būklės koronavirusas ir pandemija nepaveikė. Tokių iš apklausos dalyvių buvo 54,6 proc. Tiesa, gana didelis žmonių skaičius – 42,5 proc. – teigė, kad jų emocinė sveikata pablogėjo. Pagal amžiaus grupes, mažiausiai emociškai pažeidžiami buvo jaunimas iki 29 metų amžiaus (27,4 proc.). Tačiau „Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ Lietuvos klimato tyrimo rezultatai rodo, kad neigiamos emocijos, nors ir aprimusios nuo Covid 19 pradžios, išlieka aukštos, o labiausiai neigiamai karantinas paveikė 18-29 metų žmones.
Blogesnė emocinė sveikata – natūrali reakcija
Susierzinimas, neramumas, nestabili nuotaika, vidinė įtampa, blogas miegas, neadekvačios reakcijos į kasdieniškas situacijas – visa tai yra normali žmogaus reakcija, kai jis patenka į nenormalią, neeilinę, nežinomą situaciją. Karantino metu pakitusios darbo sąlygos ir režimas, darbas iš namų ir nuotolis mokymasis, judėjimo laisvės apribojimas nemažai daliai žmonių pablogino jų emocinę, psichikos būklę. Pažeidžiamiausių grupėje atsidūrė sergantieji lėtinėmis ligomis, kurių sveikatos būklę galėjo pabloginti ir savalaikės konsultacijos nesuteikimas, ir planinės operacijos ar procedūros atidėjimas. Šiems žmonėms, be didesnės pačios Covid 19 ligos užsikrėtimo rizikos, nežinojimas, kada jie sulauks paskirto gydymo, tapo papildomu veiksniu, sukeliančiu neigiamas reakcijas, bloginančiu psichikos būklę. Be to, tokie žmonės apskritai dažnai jautriau reaguoja į įvairius stresorius. Taip pat labiau pažeidžiami karantino, pandemijos periodu tampa gaunantieji mažas pajamas, šeimos, auginančios vaikus, kurie nemokamai maitinami mokyklose.
Pasimetimas, baimė, bejėgystė, prislėgtumas, negatyvios mintys didina vidinę įtampą, kuri gali išsiveržti pykčiu ir tai gali neigiamai paveikti šeimos narių santykius. Vidinę įtampą didina įvairios stresinės situacijos, finansiniai sunkumai.
Psichiatrai ir psichologai teigia, kad pandemijos metu blogesnė emocinė sveikata yra normali žmogaus reakcija, kuri buvo nuspėjama ir kuria buvo ruošiamasi: gerinamas prieinamumas pas psichologą, veikė emocinės pagalbos telefonas, startavo svetainė www.pagalbasau.lt.
Kada depresija, o kada tik liūdnos emocijos?
Medikai pritaria, kad pandemijos metu padaugėja tokių sutrikimų, kaip nemiga, nerimas, depresija, ir todėl labai svarbu juos atpažinti ir laiku kreiptis pagalbos. Žodį „depresija“ buityje vartojame dažnai ir nesumąstome apie ligos pavojų, negydymo grėsmes. Manančių, kad tai paprasčiausias apsileidimas, kai žmogus savo tinginystę, neveiklumą, bejėgiškumą pateisina, pridengia skambiu žodžiu „depresija“, irgi netrūksta. Gydytojai su tokiu požiūriu nesutinka. Jie įspėja, kad kiekvienas mūsų turėtų gerai žinoti depresijos požymius, nes tik tada galėsime laiku padėti ir sau, ir savo artimui.
Niekas negali būti užtikrintas, kad per gyvenimą nesusirgs depresija. Primename pagrindinius depresijos požymius:
• Liūdna nuotaika.
• Sumažėję interesai ir pasitenkinimas.
• Sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis, mažas aktyvumas.
• Susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys.
• Sumažėjusi savivertė.
• Pesimistinis ateities įsivaizdavimas.
• Kaltės idėjos.
• Savižudiškos idėjos ar veiksmai.
• Sutrikęs miegas.
• Sumažėjęs apetitas.
• Skausmas.
Kiekvienas mūsų gali išgyventi trumpas sumaišties, nerimo, liūdesio ar nevilties valandas, ypač koronaviruso infekcijos kontekste. Jei šie išgyvenimai turi aiškią priežastį, trunka neilgai, tai dar nėra depresija. Tiesiog taip reaguojame į stresą, neeilinę situaciją, nelaimę, praradimus. Tačiau jei tokia būsena tęsiasi kelias savaites ar mėnesius, jei tai sutrikdo normalų elgesį ir gyvenimą, reikėtų ieškoti pagalbos.
Kam depresijos rizika didesnė?
Tikimybė susirgti depresija didesnė, jeigu:
– šeimoje yra sirgusių depresija;
– sergate tokiomis ligomis, kaip cukrinis diabetas, onkologinės ar širdies ir kraujagyslių ligos (infarktas, insultas, kt.), kitomis psichikos ar nervų ligomis (pvz., Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, demencija, kt.), nustatytas skydliaukės funkcijos sutrikimas, kt.;
– organizme vyksta intensyvus hormonų persitvarkymas (paauglystė, menopauzė, nėštumas, gimdymas);
– neseniai išgyvenote stresą dėl artimojo netekties, skyrybų, atleidimo iš darbo, išėjimo į pensiją, finansinių sunkumų, nesantaikos šeimoje, slegia didelis darbo krūvis ar nesutarimai darbe, kt.;
– jei Jūsų savivertė žema, esate jautrus, lengvai pažeidžiamas, priklausomas nuo kitų, linkęs pasaulį matyti pilkomis spalvomis, pesimistiškai nusiteikęs;
– esate vyresnio amžiaus;
– esate vienišas, neturite su kuo išsikalbėti;
– esate moteris (moterys serga 2 kartus dažniau nei vyrai);
– piktnaudžiaujate alkoholiu, narkotikais.
Kaip išvengti depresijos?
Vieno recepto nėra. Tačiau rekomenduojama, kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri, iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų, mokytis prisiimti atsakomybę, nebijoti įveikti sunkių užduočių, džiaugtis tuo, ką turi (draugus, artimuosius, maisto ir pan.), susirasti mėgstamą veiklą, nuolat tobulinti save. Psichinė sveikata priklauso ir nuo fizinės – sportuojantis, sveikai besimaitinantis, gerai išsimiegantis žmogus yra energingas ir optimistiškai nusiteikęs.
Atsparumą depresijai didina dienos ir nakties, mitybos režimo laikymasis, darbo ir poilsio adekvatus santykis. Tinkama mityba irgi gali turėtų reikšmės ligai.
šaltiniai:
