Aktualijos

Emocinis intelektas – kas tai?

Kiekvienas žmogus turi daug emocijų, tačiau skiriasi kiekvieno mūsų gebėjimas jas parodyti ir su jomis kovoti. Niekas nedrįs ginčytis, kad emocijos yra neatsiejama bet kokių žmonių tarpusavio santykiu dalis. Sąvoka emocinis intelektas buvo pradėta naudoti dar XX a. pabaigoje kaip pagrindinė prielaida lemianti sėkmingą žmonių bendravimą.

Emocinį intelektą galima apibrėžti kaip žmogaus sugebėjimą įgyti emocines žinias bei įgūdžius ir gebėjimą visa tai pritaikyti realiame gyvenime. Tiesa, visa tai įvertinti nėra labai lengva įvertinti, todėl dažnai kalbama apie emocinę kompetenciją. Tai emocinio intelekto aspektas, kuris pasireiškia kaip žmogaus gebėjimas naudoti su emocijomis susijusias žinias ir įgūdžiams, kai norima pasiekti tam tikrus bendravimo tikslus. Emocinėmis žiniomis laikomas žmogaus gebėjimas atpažinti ne tik savo, bet ir kitų emocijas. Tai taip pat yra žmogaus gebėjimas suprasti, kas sukelia vienas ar kitas emocijas.

„Aukštas“ emocinis intelektas padaro žmogų emociškai kompetentingu, t.y., šis žmogus sau leidžia jausti emocijas, jas priimti ir analizuoti, kas sukėlė vieną ar kitą emociją. Pavyzdžiui, jeigu pykstate ant žmogaus, jūs turėtumėte nemeluoti sau, kad šiandien esate prastos nuotaikos. Jeigu žmogus yra emociškai kompetentingas, tuomet jis aiškiai supranta, kokios emocijos jam yra kenksmingos ir trukdo pasiekti tam tikrus tikslus, o kokios – naudingos. Toks žmogus taip pat sugeba teisingai suvokti, kokias emocijas jaučia kitas žmogus – iš jo veido, balso ar kūno pozos.

Žmogaus gebėjimas reguliuoti tiek savo, tiek kitų žmonių emocijas, vadinamas emociniais įgūdžiais. Geri emociniai įgūdžiai leidžia pasiekti ir sukurti itin palankius santykius su kitais žmonėmis. Emocinis intelektas atskleidžia emociškai kompetentingo žmogaus turimus pagrindinius emocinius įgūdžius – tai pasirinkimas, atspindėjimas ir perteikimas. Emociškai kompetentingas žmogus sugeba pasirinkti norimas situacijų interpretacijas. Pavyzdžiui, susidūręs su piktu bendradarbiu, jis suvokia, kad konfliktas tik dar labiau pablogins santykius. Jis suvokia, kad gali pasinaudoti situacija taip, kad palenktų šį žmogų į savo pusę.

Bendraujant su kitais žmonėmis, artumo ir supratimo jausmas atsiranda priklausomai nuo to, ką pats žmogus supranta ir jaučia, o ne nuo ištariamų žodžių. Šis įspūdis atsiranda tuomet, kai žmogaus kalbėsenoje, veido mimikoje ar gestuose pastebime panašią emociją, kurią šiuo metu jaučiame ir mes patys. Gebėjimas atspindėti emocijas yra be galo svarbus, kai kuriame palankius ir artimus santykius, nes mums stipresnį pasitikėjimo jausmą kelia tie žmonės, kurie mus supranta.

Emocinis intelektas taip pat apima gebėjimą tinkamai kontroliuoti savo emocijų išraišką – kontroliuoti kūno pozą ir gestus bei valdyti veido mimiką. Gebėjimas perteikti emocijas taip pat įtraukia mąstymo ir elgesio komponentus, kuriuos valdydamas žmogus perteikia įvairius jausmus. Kiekvieno žmogaus rodos emocijos dažniausiai skatina ir kitus žmones jaustis taip pat, todėl jeigu sugebate įtaigiai perteikti emocijas, jūs turite galią valdyti aplinkinių emocijas.