Fizinio krūvio terapija gali padėti sergančiam depresija pasveikti be vaistų
Apie judėjimo, fizinio krūvio teigiamą poveikį žmogaus organizmui, kuris padeda išvengti daugelio ligų, kalbama iš tiesų daug. Tačiau šiandien sportui, mankštoms suteikiamas dar didesnis vaidmuo. Šiandien jau kalbama ne tik apie fizinio krūvio profilaktines, bet ir terapines galimybes. Taigi fiziniu krūviu galima gydyti, ir tai gali būti daugelio ligų kompleksinio gydymo dalis. Pavyzdžiui, depresijos.
Vienas dažniausių psichikos sutrikimų – depresija
Depresija jau ir anksčiau, dėl plataus paplitimo, buvo prilyginama marui. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, planetoje nuo šios ligos kenčia apie 160 mln. žmonių. Šiandien Covid 19 akivaizdoje, žmonių psichikos sveikata yra dar labiau paveikiama. Nerimas, baimė užsikrėsti ir baimė nepasveikti, stresas, įtampa, finansiniai nuostoliai, atskirtis nuo draugų ir artimųjų – tai veiksniai, kurie neigiamai atsiliepia žmogaus psichologinei savijautai, ir gali išprovokuoti depresiją. Depresija nepaiso nei socialinės padėties, nei išsilavinimo, nei piniginės storio. Neretai tai sekinanti liga.
Nuo depresijos gelbsti fizinis aktyvumas
Vienas pigiausių ir prieinamiausių nemedikamentinių depresijos gydymo ir prevencijos būdų yra fizinė mankšta. Mokslo įrodyta, kad mankšta, sportas padeda ne tik nesusirgti depresija, bet ir greičiau sveikti jau sergant. Teigiama, kad vien fizinio krūvio terapija, be medikamentų, gali išgydyti lengvo ir vidutinio laipsnio depresiją.
Tikslūs fizinių pratimų veikimo mechanizmai nėra aiškus, tačiau manoma, kad jie mažina stresą, veikia biologiškai veikliųjų medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Depresijos metu smegenyse sumažėja laimės ir geros nuotaikos hormonų – serotonino, noradrenalino, dopamino – kiekiai. Nustatyta, kad reguliariai mankštinantis padidėja serotonino lygis smegenyse, dėl to mažėja nerimas, kiti depresijos simptomai, gerėja nuotaiką, atsiranda pasitenkinimo jausmas. Reguliari mankšta pakelia kūno temperatūrą, kuri, veikdama chemines medžiagas smegenyse, gali palengvinti depresiją. Taigi fiziniai pratimai – tai jokio šalutinio poveikio neturintis depresijos gydymo būdas.
Ypač fizinis aktyvumas gerai veikia lengvą ir vidutinio sunkumo depresiją, tačiau jis naudingas ir sunkios depresijos atveju. Depresija sergantys pacientai dažnai nieko neveikia, jokia veikla jiems neteikia malonumo, todėl jų fizinis pajėgumas būna sumažėjęs. Pradėjus mankštintis, padidėja jų fizinis pasirengimas, jie išmokta atlikti užduotis, o tai, savo ruožtu, didina žmogaus pasitikėjimą savimi, savivertę. Jeigu užsiėmimai vyksta grupėse, tai kartu skatina bendravimą, atitraukia nuo slegiančių minčių, mažina socialinę izoliaciją. Visa tai vėlgi teigiamai veikia sergančiųjų depresija psichiką. Sportuojant gerėja miegas ir atitinkamai savijauta dieną.
Moksliniai tyrimai įrodo teigiama fizinio krūvio poveikį sergantiems depresija
Atlikta tyrimų, kurių metu buvo lygintas fizinio krūvio ir antidepresantų poveikis gydant depresiją. Vieno tyrimo rezultatai skelbia, kad net ir nedidelis fizinis aktyvumas, pvz., 3 kartus per savaitę po pusvalandį truksiantys pasivaikščiojimai, veikia taip pat kaip ir antidepresantai. Kitas svarbus dalykas, kad vartojantiems antidepresantų, rizika pakartotinai per artimiausius 10 mėnesių susirgti depresija yra 3 kartus didesnė, palyginti su tais žmonėmis, kurie depresiją gydė fizinio krūvio terapija.
Dažnai depresijos gydymas yra kompleksinis: be medikamentinio gydymo, gali būti paskirta psichoterapija, šviesos terapija, fiziniai pratimai, kvėpavimo pratimai ir kt. Tyrėjai patvirtino, kad fizinė veikla gali mažinti depresijos simptomus taip pat veiksmingai, kaip ir kognityvinio elgesio terapija ar gydymas vaistais ir daug veiksmingiau, palyginti su šviesos terapija.
Vieni tyrėjų (H.Silveira ir kt., 2010), vertindami fizinės veiklos naudą, naudojo neįprastus depresijos tyrimo instrumentus – elektroencefalogramos analizės metodą. Šis metodas leidžia ištirti smegenų žievės veiklą ir stebėti šios veiklos skirtumus tarp sveikų žmonių ir sergančių depresija. Tyrimas buvo suskirstytas į du etapus. Pirmame etape buvo atliktas encefalografinis vertinimas, antrame – fizinių pratimų, kaip papildomos terapijos, nauda gydant sergančius sunkia depresijos forma. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sergantieji depresija, kurie mankštinosi, sveiko greičiau. Kartu padaryta išvada, kad fizinės terapijos įtraukimas į kompleksinį gydymą po 6 mėnesių padidina smegenų žievės elektrinį aktyvumą.
Elektroencefalograma užrašo smegenų kalbą. Sveikų ir sergančių depresija žmonių elektroencefalogramos duomenys yra skirtingi. Sergantysis kitaip reaguoja į dirgiklius, nes sergant depresija sutrinka neuronešiklio serotonino sistemos veikla. Tyrimai parodo, kad fizinė mankšta teigiamai veikia smegenų veiklą.
Svarbu, kad fizinė veikla teiktų malonumą
Fizinių pratimų nauda psichikos sveikatai akivaizdi. Medikai pažymi, kad nėra tikslių ir konkrečių rekomendacijų, kokie būtent pratimai ar sporto rūšys būtų naudingiausi norint išvengti depresijos ar greičiau sveikti, jau sergant. Svarbu, kad sergantysis apskritai užsiimtų fizine veikla. Pradžioje rekomenduojama rinktis nesudėtingą veiklą, pvz., pasivaikščiojimą. Svarbu, kad tai būtų maloni veikla, kuri nekeltų papildomos įtampos.
Mokslininkai dažnai tiria aerobinių pratimų (kurių metu raumenų darbas didina deguonies poreikį kraujyje) poveikį sergant depresija. Prie tokių pratimų priskiriamas vaikščiojimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai. Tyrėjai rekomenduoja į fizinę veiklą įtraukti artimuosius, mankštintis 2-5 kartus per savaitę ir mankšta turi trukti ne mažiau 30 min. Taip pat pažymima, kad nėra skirtumo kur atliekami pratimai – namie ar prižiūrint specialistų.
Taigi mokslo pagrįsti faktai – kasdienis fizinis aktyvumas nepaisant žmogaus fizinės būklės, mažina depresijos simptomų pasireiškimą dirbantiems žmonėms ir mažina žalą kognityvinėms funkcijoms.
Šaltiniai:
Genovaitė Miglė Andrulienė, magistro darbas „Taikomoji fizinė veikla depresija sergančiųjų psichosocialinėje reabilitacijoje“
Justina Barzdaitė, magistrantūros darbas „Aerobinio krūvio įtaka žmonių, sergančių depresija, kognityvinėms funkcijoms bei gyvenimo kokybei“
