Gyvenimo būdo rekomendacijos žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs
Padidėjęs kraujo spaudimas man buvo diagnozuotas atsitiktinai, kai keičiau vairuotojo pažymėjimą ir reikėjo atlikti sveikatos patikrą. Man 35-eri.Niekada nieko blogo nejaučiau. Todėl nemaniau, kad galiu turėti tokią bėdą. Ką turėčiau gyvenime keisti, kad kraujo spaudimas sumažėtų, grįžtų į normos ribas?
Tokias ar panašias istorijas šeimos gydytojams tenka išgirsti kone kasdien. Taigi kaip gyventi žmogui, kurio kraujo spaudimas padidėjęs? Kokius svarbiausius žingsnius dėl savo sveikatosturėtų žengti žmogus, kad kraujo spaudimas būtų normalus? Atrodo šie žingsniai tokie paprasti, bet dažnai apie juos susimąstome tik susirgę rimtomis ligomis. Aptarkime svarbiausius.
- žingsnis – koreguoti mitybą
Vidaus ligų gydytoja Jurgita Kalvaitienė teigia, kad mityba daro labai didelę įtaką sveikatai, skatina ar paspartina daugelio ligų vystymąsi, taip pat paveikia ir kraujospūdį. Todėl žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, gydytoja rekomenduoja peržvelgti savo valgiaraštį, atsisakyti produktų, kurie skatina spaudimą didėti.
„Keiskite mitybą: mažinkite riebių, sūrių produktų, rūkytų gaminių vartojimą.Gausus riebaus maisto vartojimas, ypač gyvulinių riebalų (nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių), didina „blogųjų“ riebalų – mažo tankio lipoproteinų ir gliceridų – kiekį kraujyje, o tai skatina spaudimą didėti“, – ragina J.Kalvaitienė. Taip pat rekomenduojama mažinti cukraus kiekį, atsisakykite greito maisto, o druskos suvartoti ne daugiau kaip 5–6 g per parą. Druska sulaiko organizme vandenį, ir taip didina spaudimą. Nustatyta, kad 100 mmol/l padidėjęs natrio (druskos) suvartojimas susijęs su sistolinio (viršutinio) kraujo spaudimo padidėjimu vidutiniškai 6 mmHg. Šis ryšys daug didesnis vyresniems žmonėms.
Gydytoja rekomenduoja daugiau valgyti vaisių ir daržovių, žuvies, taip pat didinti kalio (60–70 mmol/parą) ir kalcio kiekį maiste.
- žingsnis – atsisakyti žalingų įpročių
Rūkymas, alkoholio vartojimas skatina kraujo spaudimą didėti. Pasakbendrosios praktikos gydytojosNijolės Bartkevičienės, norint išvengti kraujospūdžio ligų, būtina mesti rūkyti, kad ir kaip banaliai tai skamba, o alkoholinių gėrimų vartoti labai saikingai.
„Rūkant padidėja širdies susitraukimo dažnis, periferinių arterijų pasipriešinimas, aktyvinama simpatinė nervų sistema ir galiausiai didėja kraujo spaudimas. Be to, jis padidina bendrojo cholesterolio ir sumažina „gerojo“ cholesterolio koncentraciją“, – pažymi N.Bartkevičienė.
Metus rūkyti greitai pagerėja savijauta, mažėja rizika susirgti hipertenzija ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiuje.
- žingsnis – daugiau judėti
Per mažas fizinis aktyvumas – šiuolaikinio gyvenimo rykštė. Daugelis tyrimų įrodė, kad širdies ir kraujagyslių sistemos būklė pagerėja, kai per savaitę sportuojama ne mažiau 3 kartų po 30–40 min.
Anot bendrosios praktikos gydytojoVladimiro Tichonovo, fiziniai pratimai turi teikti malonumą, po jų turėtume justi jėgų antplūdį, o ne išsekimą ir didžiulį nuovargį. Aukštas kraujo spaudimas – nėra tabu fiziniai veiklai, tačiau ji turėtų būti saikinga, pvz., pasivaikščiojimas, plaukimas ar mankšta vandenyje, joga ir kt. Turintiems aukštą kraujo spaudimą nerekomenduojama kilnoti svarmenų. Apie tai, kokius pratimus atlikti ar kokią fizinė veikla tinka esant padidėjusiam kraujo spaudimui, specialistas ragina pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas fizinio krūvio toleranciją gali nustatyti atlikęs specialius krūvio mėginius (pvz., veloergometriją).
„Judėjimas padeda reguliuoti arterinį spaudimą, treniruoja širdies raumenį, be to, yra svarbi antsvorio, nutukimo mažinimo dalis, kas, savo ruožtu, irgi didina kraujospūdį.Taigi bet koks fizinis aktyvumas, net ir nedidelis, visuomet geriau negu nieko. O pradėti niekada nevėlu“, – ragina V.Tichonovas.
Tačiau atliekant fizinius pratimus ir po jų reikia stebėti savo savijautą. Jeigu pajuntate tokius simptomus, kaip skausmą už krūtinkaulio ar kairiojoje rankoje, petyje ar kakle, jeigu svaigsta galva ar netenkate sąmonės, jeigu net po nedidelio fizinio krūvio atsiranda dusulys ar sutrinka širdies ritmas, mankštintis yra pavojinga. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
- žingsnis – mažinti antsvorį
Jeigu po truputį keisite savo mitybos įpročius, o kartu daugiau dėmesio skirsite sportui, judėjimui, tai savaime padės mažinti ir svorį. Juk padidėjęs kraujo spaudimas 3 kartus dažniau nustatomas tarp nutukusiųjų nei tarp normaliai sveriančiųjų. Tai aiškinama tuo, kad turint antsvorio didėja kraujo tūris, o tai, savo ruožtu, didina širdies krūvį. Žmonėms turintiems antsvorio, svorio padidėjimas iki 10 kg nulemia spaudimo padidėjimą 2–3 mmHg. Užtat numetus 1 kg svorio sistolinis (viršutinis) ir diastolinis (apatinis) spaudimas sumažėja 1 mmHg.
- žingsnis –į stresą reaguoti kaip įmanoma pozityviau
Žinoma, kad spaudimas gali pakilti dėl įvairių emozinių dirgiklių, streso, kurio išvengti vargu ar pavyks.Anot šeimos gydytojos Vaidos Augaitienės, ūminis stresas padidina spaudimą – tai fiziologinisorganizmo atsakas ir pasirengimas stresui realizuoti. Toks spaudimas vėliau labai greitai normalizuojasi. Tačiau ilgą laiką trunkantis stresas dažniau sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus ir širdies ir kraujagyslių ligas. Todėl gydytoja V.Augaitienė rekomenduoja išmokti tinkamai reaguoti į stresą, keisti požiūrį į įvairius dirgiklius, o padėti gali 3 paprasti patarimai:
- Neplanuoti ir nesistengti per vieną dieną atlikti kone visus darbus. Mažiau planuosite, mažiau patirsite streso, kad kažko nespėjote ir nepadarėte.
- Teisingai sudėliotidienos prioritetus.
- Vadovautis anglų patarle – „Niekada nedaryk visko, ką gali padaryti“.
Tai, anot medikės, padės išvengti įtampos, streso ir kartu padidėjusio kraujospūdžio. Kuo daugiau teigiamų emocijų! Geros emocijos mažina raumenų įtampą, ir taip padeda normalizuoti kraujo spaudimą.
- žingsnis – nuolat matuotikraujo spaudimą
Gydytojai rekomenduoja nuolat stebėti, kontroliuoti spaudimą. Juk spaudimas natūraliai kinta paros metu: ryte būna mažiausias, vakare – didžiausias. Atsižvelgiant į šiuos svyravimus parenkamas ir gydymas. Be to, dažniausiai kraujo spaudimo pokyčiai arnet gana smarkus jo didėjimas iš karto sveikatai neatsiliepia, kitaip sakant, žmogus to nepajaučia. Sistemingai matuodamas kraujospūdį žmogus galės laiku pastebėti šiuos pokyčius ir veiksmingiau spaudimą kontroliuoti.Todėl visiems pacientams patariama įsigyti arterinio spaudimo matavimo aparatą.
- žingsnis – bendradarbiauti su gydytoju
Anot visų pašnekovų, tai svarbus geros kraujo spaudimo kontrolės aspektas. Juk kraujo spaudimas gali padidėti ir dėl oro permainų, meteorologinių sąlygų. Dažnai sergantieji arterine hipertenzija jautriai reaguoja į oro temperatūros pokyčius, svyravimus, ciklonus, magnetines audras ar aukštą oro drėgnumą. Todėl jie turėtų nuolat bendrauti su savo šeimos gydytoju.
Gydytojai įspėja, kad jokiu būdu negalima užsiimti savigyda, pvz., savarankiškai nutraukti vaistų vartojimą, mažinti jų dozę ar kitaip pačiam koreguoti gydymą. Tai gali atlikti tik specialistas.
