Insultas vasarą: kaip greitai atpažinti?
Kad įvykus insultui labai svarbus yra laikas, žino visi. Tai, kaip greitai pavyks atkurti pažeistą smegenų kraujotaką, nulems tolimesnę žmogaus gyvenimo kokybę, t.y. ar jis bus savarankiškas, kiek jis bus savarankiškas. Įvykus insultui, medikai turi 4,5 val. trombolizei (krešulio tirpdymo procedūrai) atlikti. Taigi gaišti pražūtinga.
Už viską atsakingos smegenys
Už mūsų kūno funkcionavimą ir gyvavimą atsakingos smegenys. Smegenų ląstelės (neuronai) iš įvairių smegenų zonų valdo mūsų kūną. Tik dėl jų matome, girdime, mąstome, jaučiame, įsimename, planuojame, reaguojame į aplinką. Smegenys valdo mūsų sąmoningus judesius, o kartu ir nesąmoningai kontroliuoja gyvybiškai svarbias funkcijas – kvėpavimą, širdies ritmą, spaudimą. Kad žmogaus organizmas funkcionuotų sklandžiai, reikalingas darnus visų smegenų sričių darbas. Tačiau yra priežasčių, kurios gali sukelti tam tikros smegenų dalies ląstelių žūtį. Tai insultai.
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų sektoriaus vadovo prof. Aro Puodžiukyno, insultas įvyksta, kai užsikemša smegenis maitinanti kraujagyslė (išeminis insultas) arba kai dėl plyšusios kraujagyslės kraujas išsilieja į smegenis (hemoraginis insultas). Insultas – visada pavojinga būklė, kurios pasekmės labai priklauso nuo to, kokia smegenų zona pažeista ir kaip greitai pavyksta atkurti pažeistą kraujotaką. Todėl itin svarbu atpažinti insultą, ir kiekvienas žmogus turėtų žinoti pirmuosius insulto požymius.
Pagrindiniai insulto simptomai
Insulto požymiai gali skirtis, atsižvelgiant į tai, kokia smegenų dalis pažeista, nes vienos smegenų zonos ląstelių žūtis gali sukelti regėjimo, kitos – klausos, trečios – judėjimo ir t.t. sutrikimus. Gali ištikti ir staigi mirtis, jeigu sutrinka kvėpavimo ir širdies centrų veikla. Tačiau yra simptomų, kurie pasireiškia dažniausiai ir kuriuos kiekvienas turėtų žinoti.
Anot prof. A.Puodžiukyno, yra specialus greitas insulto atpažinimo testas – FAST (tai angliškų žodžių trumpinys: face – veidas, arm – ranka, speech – kalba, time – laikas), kurio ir pats pavadinimas pasako, į ką reikia atkreipti dėmesį. Taigi įtarus, kad žmogų ištiko insultas, reikia įvertinti:
- veidą: ar nėra pasikeitusi veido simetrija, ar nėra išsilyginusi nosies-lūpų raukšlė. Reikia paprašyti žmogaus nusišypsoti. Patyrusiojo insultą šypsena bus kreiva. Taip pat įvykus insultui dažnai sutrinka veido raumenų inervacija, dėl to viena veido pusė sukrinta, lūpų kampas nuklemba, nusvyra, vokas nukrinta.
- rankas: ar žmogus gali vienodai pakelti abi rankas, ar nėra viena ranka nukarusi. Tas pats kalbant ir apie kojas. Ištiktas insulto žmogus nevaldo pusės kūno, jo neklauso rankos, kojos. Jeigu insultas stiprus, ranka kabos kaip virvė. Tačiau jeigu įvyks lengvesnis insultas arba vadinamasis praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), žmogus galės ranką valdyti, tačiau silpniau. Tokiu atveju reikia paprašyti paspausti ranką, pasisveikinti. Patyręs PSIP žmogus viena ranka galės suspausti stipriai, kita – daug silpniau.
- kalbą: ar žmogus gali kalbėti, ar gali pakartoti paprasčiausią frazę. Tai dažnas ir gana aiškus simptomas. Žmonės skundžiasi, kad kliūva liežuvis, negali ištarti priebalsių.
- laiką: reikia žioti, kad nuo laiko, kai pastebėjome insulto požymius, kas kiekvieną minutę žūsta daugybė neuronų. Todėl kreiptis į medikus reikia kuo skubiau, kad kuo daugiau neuronų būti įmanoma išsaugoti.
Insultų daugėja vasarą?
Karšti orai, anot profesoriaus, tiesiogiai insulto neveikia. „Kraujo tirštumas nėra tiesiogiai susijęs su krešulio, kuris galėtų sukelti insultą, formavimosi rizika. Kraujo tirštumą atspindi hematokrito tyrimas, t.y. kraujo plazmos ir forminių kraujo elementų santykis. Kai žmogus netenka daug skysčių, kraujas tirštėja, jame yra daugiau forminių elementų negu skysčio, hematokrito kiekis padidėja. Tačiau sveikam žmogui jokių krešulių dėl to nesusidarys. Kita vertus, jeigu žmogus linkęs sirgti širdies ligoms, jo širdies ritmas sutrikęs (serga prieširdžių virpėjimu), jeigu yra kitų insulto rizikos veiksnių, tad skysčių netekimas karštą vasaros dieną gali išprovokuoti insultą, tapti paskutiniu lašu, kuris perpildo taurę“, – teigia prof. A.Puodžiukynas.
Insultai įvyksta susinervinus?
„Susinervinimas, susijaudinimas, stresas didina kraujo spaudimą, dėl to gali sutrikti širdies ritmas, įvykti insultas. Tačiau tai netiesioginės insulto priežastys. Kitaip sakant, nerviniai impulsai krešulio nesuformuoja, o insultas gali įvykti dėl padidėjusio spaudimo“, – aiškina kardiologas.
Anot pašnekovo, ir nujausti insulto neįmanoma. „Tačiau žmogus gali pastebėti pirmuosius insulto požymius, ypač kai insultas yra aterotrombozinės kilmės, t.y. kai trombas susiformuoja arterijoje, ne širdyje. Žmogus gali pastebėti ir vadinamąjį praeinantį smegenų išemijos priepuolį (PSIP). Žmonės jį mėgsta vadinti mikroinsultu, nes jo simptomai tie patys, tik lengvesni ir savaime praeina. Tačiau reikėtų žinoti, kad PSIP – rimtas pranašas, kad yra milžiniška rizika per 24 val. patirti insultą. Todėl žmonės turėtų būtinai kreiptis į gydytojus, nors labai dažnai jie šių simptomų tinkamai neįvertina, neužfiksuoja“, – sako prof. A.Puodžiukynas.
Insulto profilaktika
Bet kokios ligos naudingiau išvengti negu susirgti ir gydyti. Kalbant apie insultą – tai itin aktualu, nes ši liga praktiškai niekada nepraeina be pasekmių. Vienu atveju insulto padariniai bus lengvesni, kitu – sunkesni ar itin sunkūs. Anot profesoriaus, po nedidelio hemoraginio insulto žmogus dar gali atsigauti, nes, išsiliejus kraujui, gali žūti ne visos smegenų ląstelės. Tačiau atsigavimas po išeminio insulto reiškia, kiek pažeistos zonos funkcijas sugebės perimti kitos, nežuvusios smegenų sritys. Todėl insulto profilaktika itin svarbi, ypač žmonėms, kuriems yra padidėjusi rizika, t.y. tiems, kurie serga arterine hipertenzija, prieširdžių virpėjimu, cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, mažai juda, rūko, yra nutukę.
„Prieširdžių virpėjimas, kaip insulto priežastis, yra labai piktybiškas, jeigu nesiimsime jokių veiksmų, kurie gali padėti sumažinti insulto riziką. Tie veiksmai – tai antitrombozinis gydymas skiriant antikoaguliantų, t.y. kraują skystinančių vaistų. Šiuo metu yra nauja revoliucinė vaistų grupė, kuri įtraukta į standartines Europos kardiologų draugijos gydymo rekomendacijas. Tai vadinamieji ne vitamino K geriamieji antikoaguliantai. Jų vartojimas smarkiai sumažina insulto riziką“, – pažymi pašnekovas.
